Pasiektas politinis susitarimas dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2025 metams

Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje ministras K. Starkevičius nurodė, kad pelaginių išteklių žvejybos galimybės yra absoliutus Lietuvos prioritetas, nes pelaginė žvejyba – vienintelis aktyvus žvejybos segmentas Baltijos jūroje.

„Europos Komisija ir mokslas yra pripažinę, kad verslinė žvejyba nėra pagrindinė žvejybos išteklių būklės Baltijos jūroje blogėjimo priežastis. Turime atsisakyti išankstinio nusistatymo nuolat mažinti žvejybos galimybes, nes tai atrodo lengviausias ir labiausiai apčiuopiamas sprendimas. Priešingai, turime rimtai vertinti įsipareigojimus išlaikyti mėlynąją ekonomiką mūsų pajūrio regionuose, taigi ir gyvybingą žvejybos veiklą. Kasmetiniai leidžiamų sužvejoti kiekių svyravimai, ypač būdingi pelaginiams ištekliams, piktina žvejus ir kelia pagrįstų abejonių dėl Europos Sąjungos mastu priimamų sprendimų“, - teigė ministras.

Ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuva stengiasi atkurti lašišų išteklius, gerina jų migracijos sąlygas, diegia pažangias technologijas, siekdama įvertinti mėgėjų žvejybos poveikį, todėl EK siūlymas panaikinti išimtį žvejams mėgėjams Baltijos jūroje sugauti vieną įveistą lašišą turėtų būti peržiūrėtas.

Po ilgų diskusijų ES ministrai pasiekė politinį susitarimą dėl Baltijos žvejybos galimybių 2025 m.

Lietuvai aktualūs ištekliai:

108 proc. padidintos centrinės Baltijos strimelės žvejybos galimybės;

30,6 proc. sumažintos šprotų galimybės, atsižvelgiant į mokslininkų išvadas dėl išteklių būklės (EK siūlė mažinti 42 proc.). Palyginus su EK siūlymu, išsiderėjome, kad šprotų galėsime sugauti 1 122 tonomis daugiau. Vadovaujantis Baltijos jūros daugiamečio išteklių valdymo plano nuostatomis, kartu su šiuo sumažinimu buvo sutarta šprotų neršto apsaugai taikyti papildomą išsaugojimo priemonę – 3 mėnesių pelaginės žvejybos ribojimą.

Nustatytos lašišų pagrindiniame baseine, rytinių ir vakarinių menkių neišvengiamos priegaudos žvejybos galimybės.

Išsaugota galimybė žvejams mėgėjams sugauti 1 dirbtinai išveistą lašišą per dieną.

Taryboje ministras taip pat paragino pripažinti, kad per pastaruosius metus ekologinės, ekonominės bei geopolitinės realijos pasikeitė ir nebegalima veikti taip, kaip anksčiau. Dėl ES nusistatytų žvejybos apribojimų naudą gauna tik Rusija, kuri beatodairiškai didina savo žvejybos pajėgumus ir nesilaiko ES žvejams griežtai taikomų tvarumo taisyklių.

„Reiškiu susirūpinimą dėl Rusijos vykdomos netvarios žvejybos Baltijos jūroje. Manau, kad būtina imtis neatidėliotinų žingsnių, kad būtų apribotas Rusijos žuvies produktų importas į Europos Sąjungą ir apgailestauju, kad turėdami veiksmingų įrankių jų šiandien netaikome“, - sakė žemės ūkio ministras.

ŽŪM informacija