Pasigedo aiškesnės žemės ūkio politikos

Strateginio plano keitimai – politinės ambicijos?

Viena iš šiandienos aktualijų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimai. Mat pasibaigus 2023 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų bei ūkinių gyvūnų deklaravimui ir susumavus rezultatus išryškėjo SP trūkumai, dėl kurių ūkininkų bendruomenė nuogąstavo nuo pat plano kūrimo pradžios, nes būtent ūkininkai yra plane brėžiamų tikslų įgyvendintojai. ŽŪM jau sulaukė atsakymo iš Europos Komisijos (EK) į liepą pateiktą pirmąjį SP keitimą ir rengia antrąjį paketą.

Todėl jau pačioje posėdžio pradžioje LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius užvertė klausimais žemės ūkio viceministrą Egidijų Giedraitį. „Kokie keitimai buvo pateikti EK pirmuoju plano taisymu? Kodėl negauti palankūs atsakymai į koreguojamus GAAB reikalavimus? Ką planuojama keisti antruoju SP keitimo paketu? Ko tikėtis ūkininkams naujuoju žemdirbystės sezonu, kuris, kaip žinia, ūkyje prasideda pasibaigus einamųjų metų javapjūtei? Ar planuojama koreguoti SP atsižvelgiant į ūkiuose taikomą praktiką ar peržiūrėjus priemones bus atsisakyta nepamatuotų politinių ambicijų?“ – klausė LŪS pirmininkas, apgailestaudamas, kad ūkininkai yra sunerimę, ar jie nebus nuvilti dėl prisiimtų įsipareigojimų kompensacijų sumų. Dar tebekybo ir klausimas, kaip ŽŪM ketina spręsti pačių biurokratų sukeltą daugiamečių pievų problemą.

Viceministras E. Giedraitis pažymėjo, kad ŽŪM kolegijoje jau buvo pristatytas scenarijus, ką ministerija mato į priekį, tik gaila, kad nedalyvavo Lietuvos žemės ūkio tarybos nariai. Todėl ir kolegijos posėdis, pasak viceministro, buvęs nei šioks, nei toks...

„Po šio kolegijos posėdžio sulaukėme ir EK pastabų dėl pirmojo paketo. Apžvelgę šių metų deklaravimo rezultatus mes jau numatėme ateities planus – kam pritariame ir kam nepritariame“, – kalbėjo E. Giedraitis, paprašydamas, kad šitą temą toliau analizuotų jo kolegos – Europos Sąjungos (ES) reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas bei Artiomas Volkovas.

D. Stravinskas pateikė daugiau informacijos, susijusios su antruoju SP keitimu, palietė tuos momentus, kuriuos minėjo R. Juknevičius, dėl pirmojo SP keitimo, kur buvo didžiausios problemos ir EK pastabos. D. Stravinskas pažymėjo, kad naujas dalykas šiemet buvo kraštovaizdžio elementų deklaravimas. Nauja buvo ir ekoschemos pirmajame ramstyje, o populiariausios trys iš keturių gamybinių veiklų – augalų kaita, tarpiniai pasėliai ir neariamoji žemdirbystė. Jų deklaravimas, numatytas SP, viršytas ne procentais, o kartais. Ketvirtoji gamybinė veikla – sertifikuota sėkla – buvo mažiau populiari. „Atskirai reikėtų paminėti ir ekologinį ūkininkavimą, kur su perėjimo laikotarpiu pagal SP buvo deklaruota tik apie 75 proc. plotų, tai ne visai pateisino lūkesčius ir ambiciją“, – aiškino D. Stravinskas.

Nemažai klausimų pateikė Pakruojo r. ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas, Plungės r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Marijus Kaktys, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė, Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius ir kt.

Šiek tiek sumaišties įnešė LŪS vicepirmininkas, Kupiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius, tiesiai šviesiai išdrožęs: „Sėdžiu ir galvoju – buvo keturi ministrai ufonautai, su kuriais buvo neįmanoma susišnekėti. Jie dingo padarę labai gražų darbą Lietuvos žemės ūkiui ir mes juos prakeikėme. Bet ne ką prasčiau „dirba“ ir dabartinis viceministras-ūkininkas bei kiti viceministrai. Kai jūs pradedate pasakoti, kokie jūs „širdininkai“ ir kaip norite padėti mums, aš galvoju: „Dieve, Dieve brangus, su tokiu jūsų padėjimu“. Paklausiau Virginijaus Sinkevičiaus, jis ne koks durininkas ES, dabar yra eurokomisaras, ar gali taip kvailai ES duoti nurodymus pildyti tuos 13 žurnalų ekologiniams ūkiams. Jis atsakė: „Baikite, ES taip nereikalauja, čia yra viceministro E. Giedraičio išmislas. Jis nori įsiteikti partijai, vyriausybei, dar ten kažkam... Manau, reikia dar kartą paskelbti nepasitikėjimą ministru lapkričio 1 dieną, be to, ūkininkai turi apsisukti ir gerai vožtelėti viceministrui E. Giedraičiui. Juk buvo parašyta „rekomendacijos“, o ne privalomas žurnalų pildymas. Kitas jūsų kvailas nurodymas – apšienauti apie akmenis, apie senas sodybvietes. Kur toks nurodymas ES yra duotas? Nėra tokio. Selemonas Paltanavičius sako, kad tokie kaip E. Giedraitis, kurie reikalauja, yra visiški neišmanėliai ir nesusipratėliai. Kam naikinti tuos vabaliukus, kurie dar ten yra likę? Todėl aš jūsų prašau: baikite kankinti tautą su tomis savo nesąmonėmis.“

Viceministras E. Giedraitis pastebėjo, kad kai kas gali taip politikuoti, o ministerija turi dirbti – ir būtent pagal reglamentus, pagal taisykles. „Ši Zigmo kalba nepikta, būna ir bjauresnių jo kalbų“, – santūriai ištarė viceministras.

Energetika ir klimatas – aktuali sritis

Antroji posėdyje svarstyta tema – dėl Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 m. (NEKSVP) ir LŪS pozicijos. Žemdirbių manymu, žaliasis kursas ir toliau Lietuvoje yra stumiamas. Konstruojami fundamentalūs dokumentai, lemsiantys politinius sprendimus ir diskusijų temas ateityje. NEKSVP užfiksuoti ambicingi tikslai ir uždaviniai, kurių Lietuva sieks iki 2030 m., bei numatytos priemonės šiems tikslams pasiekti su išankstiniais sprendimais. Prisimenant, kaip vyko plano dalies, susijusios su žemės ūkiu, modeliavimas prisidengiant menamais skaičiavimais ir neigiamomis nuostatomis, kuomet žemės ūkis buvo įvardijamas kaip vienas didžiausių teršėjų, bet ne įrankiu, gebančiu žymiai prisidėti absorbuojant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus, sektoriui iškeltos ambicijos su SP siūlomomis priemonėmis, kurių įtakos rimto vertinimo ekonominiam ūkių konkurencingumui ūkininkai nemato.

Ne kartą minėta, kad pirmiausia pasigendama kompleksinio visų jau esamų ir planuojamų priemonių vertinimo – efektyvumo-naudos-kaštų analizės. Pastebėta, kad NEKSVP tikslai bus siekiami per BŽŪP SP, kuris jau su šių metų pasėlių deklaravimu pasirodė esąs smarkiai taisytinas, o jame išsikeltos ambicijos nepamatuotai per aukštos, palyginti su ūkiui reikalingomis investuoti lėšomis norint prisidėti prie šių valdžios užmojų tenkinimo. Iki rugsėjo 22 d. pratęstos viešosios konsultacijos dėl atnaujinto NEKSVP. Lietuvos Vyriausybės transliuojama žinia, kad neva šis dokumento naujinimas paskutinis ir jo nebus galima koreguoti iki pat 2030 m. Tokia komunikacija sustiprina įsitikinimą, kad dokumentas – grynai politinis pareiškimas.

Dokumente žemės ūkiui numatomos taikyti priemonės yra su teoriniais skaičiavimais, kurių tikslumu suabejojo įvairių žemdirbių organizacijų ekspertai, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl visų plane esamų skaičiavimų tikslumo, duomenų patikimumo ir klausimų dėl atsakingų ministerijų nenoro atlikti plano koregavimus, jei tokie esą būtini.

Šiuos ūkininkų nuogąstavimus išsamiai, pasitelkdama skaidres, pakomentavo žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė. Ji taip pat sulaukė ir nemažai posėdžio dalyvių klausimų.

Posėdyje buvo aptarti ir kiti einamieji LŪS dalykai. Kalbėta apie Skuodo ir Širvintų rajonų ūkininkų sąjungų išregistravimą Registrų centre, ukrainietiškų grūdų eksporto problemas, vėjo jėgaines bei laukinių žvėrių daromą žalą ir medžioklės taisyklių ypatumus.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.