Kormoranų byla: vieni už saugojimą, kiti beda į rūšies sukeliamus ekonominius nuostolius

Švedų iniciatyvos

Didžiausią entuziazmą dėl kormoranų demonstruoja Švedija. Šalis teigia, kad šie paukščiai kasmet Europos vandenyse suryja daugiau nei 300 000 tonų žuvų.

Kaip skelbia „Euractiv“, kitą savaitę vyksiančiame Žemės ūkio ir žuvininkystės (AGRIFISH) tarybos posėdyje mažiausiai septyni žemės ūkio ministrai turėtų paraginti Komisiją kormoranus priskirti medžiojamųjų rūšių kategorijai, siekiant apsaugoti „jautrius žuvų išteklius“.

Šiuo metu rūšis yra saugoma pagal ES paukščių direktyvą, o tai reiškia, kad jų populiacijas galima reguliuoti tik laikantis griežtų sąlygų.

„Administracinės priemonės, tyrimai ir reglamentai, reikalingi medžioklei patvirtinti taikant Paukščių direktyvos nuostatas, akivaizdžiai nėra proporcingi šiai gausiai rūšiai“, – rašoma Švedijos rašte, kurį remia Čekija, Estija, Suomija, Latvija, Rumunija ir Slovakija.

Švedija panašų prašymą pateikė beveik prieš metus, užsitikrindama daugumos valstybių narių paramą, tačiau tuomet Komisija tam nepritarė. Tuo metu tuometinis ES žemės ūkio komisaras Januszas Wojciechowskis tai pavadino „vietos“ problema, kurią reikia spręsti taikant galiojančias medžioklės išimtis.

Medžioklė nepakankama

Pasak FAO Europos vidaus vandenų žuvininkystės ir akvakultūros patariamosios komisijos (EIFAAC), didelio masto kormoranų medžioklė jau vyksta Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir kai kuriose Vokietijos dalyse.

„Kitos šalys taiko nukrypti leidžiančią nuostatą, tačiau tai daro nepakankamu mastu, kad būtų galima ką nors pakeisti“, – teigiama organizacijos valdymo plane, kurį savo naujausiame prašyme ir cituoja Švedija.

EIFAAC teigia, kad Europos kormoranų populiacija, kuri praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje buvo ant išnykimo ribos, dabar siekia apie 2 milijonus ir kelia „vieną didžiausių grėsmių“ vidaus vandenų žuvininkystei. Minėtos komisijos teigimu, ši rūšis Lenkijoje pažeidė didelius miškų plotus, o Švedijoje dėl kormoranų „prarasta didžiulė miškų vertė“.

Dauguma valstybių narių kormoranus įvardija kaip svarbią problemą. Švedus palaikė ir Rumunijos ministras Achimas Irimescu, kuris pareiškė, jog dėl paukščių ėdrumo šalyje kasmet prarandama 9 000 tonų žuvų.

Kenkia ir ruoniai

Nors Švedija praėjusiais metais taip pat paprašė Komisijos palengvinti ir ruonių medžioklę, o prašymą palaikė Estija, Suomija ir Latvija, šis klausimas nebus įtrauktas į kitą savaitę prasidedančių ministrų svarstymų darbotvarkę.

Švedija mėgsta akcentuoti Škotijoje ir Kanadoje atliktus tyrimus, kurie rodo neigiamą ruonių poveikį menkių išteklių atkūrimui ir teigia, jog komercinės žvejybos ribojimo nepakanka, kad menkių ištekliai atsigautų.

„Didžiuojamės turėdami tradicinę kultūrą, kurios istorija siekia tolimą praeitį: iš ruonių pagaminti produktai visada buvo naudojami ir parduodami“, – pridūrė Švedijos ministras, atkreipdamas dėmesį į inuitų bendruomenes, kurios stebi, kaip ruonių medžioklės produktų, ypač taukų, mėsos ir kailių, pramonė pamažu nyksta.

Aplinkosaugininkai priešinasi

Paukščių aplinkosaugos organizacija „Birdlife“ griežtai prieštarauja atnaujintoms Švedijos pastangoms. „Kormoranai vėl kaltinami dėl jautrių Europos žuvų išteklių mažėjimo. Mintis, kad nužudžius tūkstančius paukščių, bus atkurtos žuvų populiacijos, yra pavojingas supaprastinimas“, – teigė Marion Bessol, „Birdlife“ politikos pareigūnė. Ji pridūrė, kad likę paukščiai „ir toliau rinksis ten, kur gausu grobio“.

„Birdlife“ apkaltino EIFAAC „masinio žudymo“ propagavimu. „Kai medžiotojai ir žvejai išnaikina kormoranus, kas juos sustabdys nuo ruonių, ūdrų ar garnių medžioklės?“ – retoriškai klausia jie.

Tuo tarpu nevyriausybinė organizacija „Oceana“ įžvelgia visai kitas žuvų nykimo priežastis Baltijos jūroje: „Prasta Baltijos jūros žuvų išteklių būklė yra dešimtmečius trukusios pernelyg intensyvios žvejybos, taršos ir kitos žmonių veiklos, kuri blogino Baltijos jūros ekosistemą, pasekmė“.

Lietuva vertina nuosaikiai

Lietuvoje dėl kormoranų daromos žalos seniai skundžiasi žuvų augintojai. Tačiau kaip matome, Lietuva nedemonstruoja uolumo, prašant sparčiau naikinti kormoranų populiacijas.

Antai Aplinkos ministerija skelbia, esą didieji kormoranai atlieka svarbų vaidmenį ekosistemoje, todėl jų populiaciją reikia kontroliuoti apgalvotai.

2019 m. Lietuvoje kolonijose perėjo 8,73 tūkst. porų, 2020 m. – 7,27 tūkst. porų didžiųjų kormoranų, 2021 m. – 8,9 tūkst. porų, 2022 m. – 9,2 tūkst. porų, 2023 m. – 7,8 tūkst. porų kormoranų, o pernai perėjo 8 tūkst. porų.

Ministerija atkreipia dėmesį, kad nepamatuotas šių paukščių naikinimas gali pakenkti ne vien pačios rūšies būklei, bet sukelti neigiamų pasekmių kai kurioms ekosistemoms, nes kormoranai maitinasi ir kai kuriomis invazinėmis žuvimis, taip prisidėdami prie tokių žuvų naikinimo.

Pavyzdžiui, Lietuvos mokslininkai yra atlikę tyrimus, kad Pajūrio regioniniame parke prie Plazės ežero kolonijoje gyvenantys didieji kormoranai maitinasi tik Baltijos jūroje ir kasmet sulesa 200–350 tonų invazinių juodažiočių grundalų, kurie sudaro apie 80 procentų šios kolonijos kormoranų maisto raciono. Didieji kormoranai sunaikina daugiau šių žuvų negu sugauna žvejai, todėl akivaizdu, kad ši finansavimo nereikalaujanti invazinės rūšies žuvies naikinimo priemonė yra efektyvesnė už taikomas valstybės finansuojamas specializuotas priemones.

Tyrimais nustatyta, kad trečdalis Juodkrantės kormoranų kolonijoje perinčių paukščių taip pat maitinasi tik Baltijos jūroje. Dėl juodažiočių grundalų poveikio Lietuvos jūros priekrantėje beveik išnyko midijų kolonijos, kurios buvo svarbiausios vertingų jūrinių žuvų neršto vietos. Todėl kormoranai, naikinantys grundalus, saugo jūrinių žuvų nerštavietes.

„Vertinant didžiųjų kormoranų daromą galimą žalą žuvininkystės ūkiams ir vidaus vandenims, mažai tikėtina, kad didžiąją šių paukščių raciono dalį sudarytų žmogaus atliekamo įžuvinimo metu suleistos žuvys: didžiąją jų maisto dalį sudaro tos žuvys, kurių vandens telkinyje yra daugiausiai, o ne įžuvinimo metu įleidžiamos žuvys. Kartu reikėtų įvertinti, kokį poveikį žuvų ištekliams padaro kiti jomis mintantys paukščiai, plėšriosios žuvys ir žinduoliai, o ypač žvejai mėgėjai ir žvejai verslininkai, vykdydami savo veiklą“, – teigia ministerija.

Parengė Ričardas Čekutis