Pasiūla didžiulė. Kas vilioja labiausiai?

Skaitmeninių technologijų galimybės

Galima susidaryti vaizdą, kad liberalios žemės ūkio rinkos politikos priemonės buvo palankios gamybai didinti ir intensyvinti biologinės įvairovės bei ekosistemų sąskaita. Nereikia įgudusios akies, kad pastebėtum, kas labiausiai vilioja parodos lankytojus. Žemės ūkio technika traukia kaip magnetas, o dirvožemis, jo savybės, sėklos, trąšos, jų atidavimo laikas – tarsi antraeiliai dalykai. Ne vienas pasako: „Nusipirksiu gerą sėjamąją ir visos problemos išsispręs.“ Jei taip nutiktų, visi būtų laimingi. Deja, kartais problemų tik padaugėja, nes nupirkta mašina neatitinka ūkio dirvožemio savybių.

Taip pat nemažai lankytojų pritraukia agrodronai, na, gal dėl to, kad tai pakankamai naujas „žaislas“ su labai plačiomis panaudojimo galimybėmis. Skaitmeninės technologijos ir paslaugos taip pat neliko nuošalyje, jos suteikia naujų galimybių tvariai pertvarkyti žemės ūkio sektorių. Skaitmeninės technologijos, kurioms atstovauja daiktų internetas ir debesų kompiuterija, vis dažniau integruojamos į visus žemės ūkio plėtros aspektus kaip būsimos technologinės plėtros, galinčios padidinti efektyvumą ir tvarumą, objektas. Skaitmeninės technologijos ir paslaugos gali sumažinti aplinkos taršą ir užtikrinti žemės ūkio produktų saugą. Jos leidžia kurti žemės ūkio duomenų bazes, dinamiškai palaikyti pusiausvyrą tarp pasėlių poreikių ir žemės ūkio gamybos sąnaudų, reguliuoti dirvožemio, susieti žemdirbystės technologijų modelių ir klimato sąveiką, siekti išteklių tausojimo ir ekologiškumo bei prisidėti prie anglies dioksido neutralumo. Daugelis mano, kad skaitmeninis žemės ūkis užtikrins esminį veiksmingumo, našumo ir tvarumo pokytį ūkių lygmeniu ir visoje vertės grandinėje.

Sėjamoji sėklų kokybės nekeičia

Parodoje įrankių sėkmingam verslo vystymui apstu, bet ar pakaks žinių tuos įrankius pritaikyti realiomis sąlygomis? Ne vienas sutiktas ūkininkas skubėjo pasigirti, kad jau vasario pabaigoje ar kovo pirmomis dienomis karbamidu patręšė žiemkenčius. Paklausus, kodėl taip skubėjo, atsakymas nustebino: „Konsultantai iš Prancūzijos rekomendavo.“ Žinoma, jie rėmėsi savo šalies specifika. Manau, šiuo atveju sunku ką nors sakyti ar diskutuoti, dideliame informacijos ir žinių sraute pritrūko intuicijos ir agronominių tiesų įvertinimo. Kaip ir ūkininko noras įsigyti tikslaus išsėjimo sėjamąją baigėsi paklausus, o kokios kokybės sėklas sėjate? Paprasčiausiai buvo galvojama, kad ūkines sėklas pasėjus su modernia sėjamąja rezultatas pasikeis. Antra, dirvožemio margumas ūkyje neleistų sėjamajai dirbti pagal inžinierių sumanymą.

Labai malonu, kad augintojai jau kreipia dėmesį į dirvožemio tyrimus, kasmet didėja ištirti plotai. Pradedame suprasti, kad be dirvožemio nebus ateities, nereikės nei modernios technikos, nei dronų. Pirmiausia visi sprendimai turi būti nukreipti dirvožemio išsaugojimui. Diskusijoje „Dirvožemio būklės išsaugojimo ir gerinimo problemos“ dalyvavęs UAB „Krekenava“ direktorius Vaidas Lebedys sakė, kad investicija į dirvožemio tyrimus atsipirko per vienerius metus, pasirodo, ilgą laiką trąšos buvo beriamos ir ten, kur jų nereikėjo.

Diskusijos su ūkininkais stenduose nuteikia optimistiškai. Atsižvelgiant į dirvožemio tausojimo patirtis ir naudą, pavyzdžiui, geresnę organinių medžiagų ir vandens kokybę, anglies dioksido sekvestraciją ir mažesnę dirvožemio eroziją, galima tikėtis, kad dauguma ūkininkų priims šią praktiką. Suprantama, naujos technologijos priėmimas kelia iššūkių priimančiajam, ypač kai naujos technologijos grąža yra neaiški, o priėmimo išlaidos – fiksuotos.

Kai ūkininkai įsitikina, kad tausojamosios žemdirbystės nauda yra didesnė už išlaidas, jie greitai keičia žemės dirbimo metodus ir diegia dirvožemio tausojimo technologijas. Todėl nenuostabu, kad nors kai kurie ūkininkai pritaikė tausojamąsias technologijas, kiti ir toliau intensyviai dirba plūgais. Galima pastebėti tokias patirtis, kad ūkininkas neklausia patarimo mokslininkų, kurie atlieka daugybę tyrimų, bet geriau pasikliauja kitų patirtimis, pasižiūri vaizdų, transliuojamų socialiniuose tinkluose, ir bando vieną ar kitą patirtį taikyti savo ūkyje.

Tačiau praktiškai nei vienas nepaklausia, koks tavo dirvožemis, koks kritulių kiekis, kokia dirvožemio granuliometrinė sudėtis, kokia sėjamų sėklų kokybė. Dažniausiai apsiribojama informacija apie traktorių ir padargą, o kai nepasiseka, sako: „Šita technologija netikusi, negavau jokių rezultatų.“ Panaši situacija ir su mikrobiologiniais produktais, anksčiau minėtoje diskusijoje dalyvavęs mikrobiologas doc. dr. Audrius Gegeckas (UAB „Bioenergy LT“) sakė, kad sugrupavus netinkamo mikrobiologinių produktų panaudojimo klaidas, dažniausiai kartojasi netinkamas produktų panaudojimo laikas. Mikroorganizmams, kaip ir augalams, reikia specifinių sąlygų – maisto, šilumos ir drėgmės. Išpurškus mikrobiologinius produktus vėlai, kai jau nėra pakankamai drėgmės, efektas bus aiškiai mažesnis ir augintojas gali nepastebėti skirtumo, nors ilguoju laikotarpiu efektas bus.

Ilgalaikė nauda

Ūkininkams sunku priimti sprendimus, nes veikia įvairūs kultūriniai, aplinkosaugos, ekonominiai, politiniai, erdviniai ir laiko veiksniai. Nors inovatyvūs žemės dirbimo būdai pradėti taikyti prieš 23 metus, dar reikia kartoti, kad dirvos dirbimo metodų diegimo nauda yra dinamiška – jų poveikis dirvožemio sveikatai ir ūkio produktyvumui pasireiškia per daugelį metų. Nebus taip, kad pakeičiau padargą ir viskas išsisprendė. Todėl tikimasi, kad ūkininkai priims sprendimus, kurie optimizuotų jų naudą per visą ūkininkavimo laikotarpį. Kalbėdamasis su ūkininkais supranti, kad pelningumas, derlingumas, dirvožemio sveikata ir rizika yra vieni svarbiausių veiksnių, lemiančių ūkininkų sprendimus. Dirvožemio išsaugojimo sprendimus reikėtų vertinti daug platesniame struktūrinių imperatyvų ir galios dinamikos, formuojančios ir darančios įtaką tam, kokius santykius ūkininkai ir gamintojai gali užmegzti su aplinka, kontekste.

Teko nemažai diskutuoti su augintojais apie „švelniausią“ perėjimą iš agresyvaus žemės dirbimo į ekonomiškai efektyvesnį. Mano nuomone, mažiausiai klaidų padaroma pasirinkus juostinį žemės dirbimą, kai apverčiama tik siaura juosta ir įdirbama pakankamai giliai, kad būtų galima įterpti sėklas ir trąšas, taip derinant dirvožemį saugančius neariamojo žemės dirbimo privalumus su įprasto žemės dirbimo privalumais, susijusiais su dirvos įšilimu ir džiūvimu.

Pereinamuoju laikotarpiu šio sprendimo privalumas – į suslėgtą dirvą įleidžiama deguonies ir dirvožemis pradeda „sveikti“. Skirtingai nuo neariamojo žemės dirbimo, juostinio žemės dirbimo metu dirva apverčiama nuo 6 iki 12 cm pločio, o trąšos dažnai įterpiamos į įdirbtą plotą juostinio žemės dirbimo metu, tačiau plotai tarp eilučių paliekami nepažeisti. Kaip ir neariamasis, juostinis žemės dirbimas išsaugo liekanų dangą tarp eilučių, išsaugo daugiau dirvožemio drėgmės ir sumažina ūkyje atliekamų važiavimų skaičių, palyginti su intensyviuoju žemės dirbimu, taip sumažindamas dirvožemio suslėgimą, dirvožemio eroziją ir sutaupydamas laiko bei degalų. Kai kurie ūkininkai pirmenybę teikia juostiniam žemės dirbimui, nes jis vėdina ir šildo dirvą, o tai skatina sėklų dygimą, palengvina trąšų prieinamumą augalams. Reikėtų rinktis sėjamąją, kuri išberia sėklas į platesnę eilutę, taip imituojama pakrika sėja, sumažinama vidurrūšinė konkurencija tarp augalų, pastebėta, kad javai mažiau sugula. Parodoje tokių sėjamųjų pastebėjau nedaug, o imituojančių pakriką sėją tik vieną, gal dar kas ir prasprūdo pro akis.

Reikia gilesnio supratimo

Anksčiau minėtoje diskusijoje dalyvavęs dr. Povilas Drulis (UAB „Agrotikslas“) pastebėjo, kad norint augalus optimaliai aprūpinti maisto medžiagomis, pirmiausia reikia susitvarkyti su dirvožemio savybėmis ir suprasti augalų cheminę sudėtį. Didžiąją dalį augalo ląstelės tūrio sudaro vanduo, jis paprastai sudaro 80–90 proc. visos augalo masės. Dirvožemis yra sausumos augalų vandens šaltinis ir gali būti gausus vandens šaltinis, net jei atrodo sausas. Augalų šaknys per šaknų plaukelius sugeria vandenį iš dirvožemio ir ksilema jį perneša į lapus.

Augalams vanduo reikalingas ląstelių struktūrai palaikyti, medžiagų apykaitos funkcijoms, maistinėms medžiagoms pernešti ir fotosintezei. Taip pat augalai gali pasitelkti mikrobinius partnerius, kad gautų maistinių medžiagų. Tam tikros bakterijų ir grybų rūšys evoliucionavo kartu su tam tikrais augalais, kad sukurtų simbiozinius santykius su šaknimis. Taigi, augalų būklė ir produktyvumas tiesiogiai susietas su dirvožemiu. AB „Lytagra“ stende buvo pirmąkart Lietuvoje pristatyti Latvijos bendrovės „Baltic Probiotics“  produktai „Probio Agro“, kurie kaimyninėje šalyje jau davė stebėtinų rezultatų gerinant dirvą ir gausinant derlių. „Lytagra“ tapo šių ir kitų latviškų probiotikų platintoja Lietuvoje.

Apibendrinant galima sakyti, kad siekiant darnaus vystymosi, reikia iš esmės keisti žmonių sąveiką su gamta, o ūkininkai, tiek kaip žmonės, tiek kaip gamintojai sudėtingame žemės ūkio ir maisto produktų sistemų tinkle, atlieka lemiamą vaidmenį. Per žemės ūkio veiklą ūkininko sąveika su gamta yra funkcinė ir ekonominė, vykdydami žemės ūkio veiklą ir mokydamiesi, ūkininkai gali įgyti gilesnį supratimą apie ekosistemas, kuriose vykdoma žemės ūkio veikla. Per praktiką tapę labiau susiję su gamta, jie gali pereiti prie tvaresnių žemės ūkio sistemų, juolab kad įrankių racionaliai veiklai apstu, svarbu renkantis nepadaryti esminių klaidų.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.