Paskelbė upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybės žemėlapius

Atnaujinti duomenys apie Lietuvos gėlųjų vandenų būklę žemėlapiuose pateikiami ir pagal atskirus rodiklius. Upių vandens kokybė vertinama net pagal šešiolika skirtingų rodiklių, tarp kurių – konkrečių cheminių medžiagų (nitratų azotas, fosfatų fosforas, bendras azotas, amonio azotas) kiekis, specifiniai teršalai, ichtionfauna, vandens flora ir kiti rodikliai.

Ežerų ir tvenkinių vandens kokybė vertinama pagal tokius rodiklius kaip vandens skaidrumas, pavojingos medžiagos ir kitus. Vandens kokybė pagal skirtingus rodiklius vertinama skalėje nuo labai geros iki labai blogos. Gera ekologinė būklė – tai labai gera ir gera būklė, o neatitinkanti geros – vidutinė, bloga ir labai bloga.

Geros būklės neatitinka apie 5 proc. visų vandens telkinių

Naujausi AAA Aplinkos būklės analitikos centro Vandenų būklės vertinimo skyriaus 2022-ųjų duomenys rodo, kad geros cheminės būklės neatitinka 61 vandens telkinys: 47 upės, 8 ežerai, 4 tarpiniai ir 2 priekrantės vandenys. Tai sudaro apie 5 proc. visų vandens telkinių.

Pasklidoji tarša – daugiausia dėl žemės ūkio veiklos

2022-ųjų metų Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje skelbiama, kad labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša, daugiausia susidaranti dėl žemės ūkio veiklos (41 proc. reikšmingai paveiktų telkinių).

Pasklidąją žemės ūkio taršą sudaro į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (daugiausiai azoto ir fosforo) išplovos į vandens telkinius, ypač nesubalansuotai tręšiant. Pasklidoji tarša taip pat patenka iš prie centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų neprijungtų namų ūkių (2 proc. reikšmingai paveiktų telkinių).

Upių vagų keitimo ir HE veiklos įtaka

28 proc. vandens telkinių reikšmingai paveikti dėl upių vagų pakeitimų ir hidroelektrinių (HE) veiklos. Ji daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, formuoja skurdžią ir menkavertę vandens pakrančių augmeniją. Dėl tiesintose upių vagose vykstančių procesų žuvys nesukuria buveinių, dėl nuolatinio vagos užaugimo ir dumblėjimo didėja melioracijos sistemų priežiūros ir remonto sąnaudos. Ypač reikšmingą neigiamą poveikį daro užtvankos pagrindiniuose žuvų migracijos koridoriuose, kuriais žuvys negali pasiekti nerštaviečių.

Prisideda istorinė tarša

Antrinė (vadinamoji istorinė) vandens telkinių tarša vyksta dėl ilgalaikės praeities taršos (10 proc. reikšmingai paveiktų telkinių), kuri pasireiškia ir tada, kai tiesioginės taršos nebėra.

Panašus sutelktosios taršos indėlis

Vandens telkinių būklę veikia ir sutelktoji tarša – miestų ir gyvenviečių nuotekų, pramonės įmonių, žuvininkystės ūkių, paviršinių nuotekų tarša (11 proc. reikšmingai paveiktų vandens telkinių).

Paskutiniais dešimtmečiais sutelktoji tarša mažėja dėl didelių investicijų statant naujus ir rekonstruojant esamus miestų nuotekų valymo įrenginius.

Teršalų patenka iš kaimyninių šalių

Svarbų poveikį vandens telkiniams daro iš kaimyninių šalių patenkantys teršalai – Baltarusijos (daugiausia Nemunu ir Nerimi), Rusijos Federacijos Kaliningrado srities (daugiausia Nemunu ir Kuršių mariomis). Šie telkiniai neatitinka geros būklės kriterijų.

Geros būklės kriterijų neatitinka ir Baltijos jūra, kurią supa 9 valstybės (Danija, Estija, Suomija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija).

AAA informacija

123rf nuotr.