Kuo daržus tręšime pavasarį?

Šaknys reikalauja puoselėti dirvožemį

Natūralu, kad pirmasis ir svarbiausias veiksnys, užtikrinantis gerą augalų augimą ir gausų derlių, – dirvožemis, kuris turi būti humusingas, turtingas maistinių medžiagų, geros struktūros, pasižymintis geromis tiek biologinėmis, tiek fizinėmis, cheminėmis savybėmis.

Dirvos derlingumą, tai yra, kiek dirva turtinga augalui prieinamomis maisto medžiagomis, gali pasufleruoti ir paprasti lauko augalai.

Jei dirva nėra pakankamai derlinga, į pagalbą ateina trąšos. Vidutiniškai trąšos turi iki 40–50 procentų įtakos derliui.

Pravartu žinoti, iš kurių mitybos elementų susidaro augalų racionas. Jie suskirstyti į grupes:

• struktūriniai (organiniai) elementai, kuriuos augalai gauna iš oro ir vandens, – anglis (C), vandenilis (H), deguonis (O);
• pirminiai (makro-) makroelementai – azotas (N), fosforas (P), kalis (K);
• antriniai (mezo-) makroelementai – kalcis (Ca), magnis (Mg), siera (S);
• mikroelementai – boras (B), cinkas (Zn), manganas (Mn), molibdenas (Mo), geležis (Fe), varis (Cu);
• funkciniai – natris (Na), vanadis (Va), kobaltas (Co), chloras (Cl), silicis (Si).

Azoto, fosforo, kalio augalai sunaudoja nemažus kiekius – kilogramais. Sieros, kalcio, magnio augalams reikia šimtais gramų. O mikroelementų ir kitų medžiagų pakanka nuo kelių dešimčių iki kelių gramų, bet tai nereiškia, kad jie mažai svarbūs augalų augimui ir vystymuisi.

Išduoda augalo išvaizda

Mitybos trūkumo požymiai augaluose dažniausiai pasireiškia lapų spalvos ir formos pakitimais. Negaudami pakankamai maisto medžiagų, augalai prasčiau auga, žydi, dera, praranda estetinę išvaizdą. Kad kompensuotume trūkumą, naudojame trąšas.

Trąšų pasiūla šiandien tikrai didelė: specialios trąšos vejai, spygliuočiams, žydintiems ir dekoratyviesiems augalams, sodo, daržo augalams, bulvėms, braškėms ir t. t. Galime rinktis organinės kilmės, kompostines trąšas, paukščių ir gyvulių mėšlo granules, mineralines trąšas, vienanares ir kompleksines, kontroliuojamo tirpumo (kitaip vadinamas ilgo veikimo) trąšas, trąšas su įvairiais biologiškai aktyviais priedais, kaip huminėmis rūgštimis, jūros dumblių ekstraktais ir kitais biostimuliatoriais, birias, skystas ir kt. Iš gausybės svarbu parinkti reikalingas ir ne mažiau svarbu – teisingai ir laiku jas panaudoti.

Vertingesnės yra kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje mitybos elementai parenkami taip, kad augalai būtų sveiki, intensyviai augtų, aktyviai vyktų fotosintezė – nuo to ir priklauso būsimas augalų derlius. Su šiomis trąšomis augalai gaus visų jiems reikalingų elementų.

Paprastai ant pakuočių nurodyta trąšų sudėtis ir rekomendacijos, kada ir kokiomis normomis tręšti augalus. Jei dirva humusinga ir turtinga organinėmis medžiagomis, mineralinių trąšų normas galima mažinti trečdaliu ar net perpus.

Geriausias laikas tręšti

Kada pradėti tręšti, priklauso nuo šilumos lauke – kai dienomis oro temperatūra siekia apie 10 °C, naktį baigiasi dažnos šalnos, kai augalai prabunda ir pradeda vegetaciją.

Po žiemos sodo, dekoratyviniams augalams tinkamiausios kompleksinės trąšos, kuriose yra azoto, fosforo, kalio ir mikroelementų. Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies – spyglių, ūglių augimą, fosforas skatina šaknų vystymąsi, kalis padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą, augalų augimą.

Dar labai svarbu rinktis trąšas be chloro, nes šios medžiagos daugelis augalų nemėgsta.

Nuo aplinkos ir dirvožemio sąlygų priklauso, kaip augalai pasisavins maistines/mineralines medžiagas. Mažoje ir aukštoje temperatūroje mineralinės medžiagos sunkiau įsisavinamos. Optimali mineralinių medžiagų įsisavinimo temperatūra apie 20 °C. Taip pat labai reikšmingas dirvos drėgnumas. Drėgnesnėje dirvoje trąšos įsisavinamos geriau. Jeigu gana ilgai nėra lietaus ir nežada būti, patręšus augalus reikia juos palaistyti.

Nuolat girdime akcentuojant azoto svarbą pavasarį – jis skatina augalų augimą, užtikrina jų vystymąsi ir sveiką išvaizdą. Kai augalams trūksta azoto, jie būna silpni, lapai ir spygliai ima geltonuoti, augalas tampa geibus ir paliegęs.

Dar pavasarį augalams reikalingas kalis, fosforas, kalcis, kurie užtikrina šaknų formavimąsi, sutvirtina augalų audinius, padeda formuotis pumpurams, suteikia sodrią spalvą bei padidina augalų atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Anksti pavasarį pirmiausia reikia fosforo, kad augalas suformuotų šaknis, pradėtų normalią vegetaciją. Šis periodas, priklausomai nuo metų ir augalo, užtrunka iki 2–3 savaičių.

Ankstyvam vaismedžių, vaiskrūmių, vejos, sodinamų šiltnamio augalų ar įrengiamų gėlynų tręšimui patartina rinktis trąšas, kuriose didesnis kiekis fosforo ir kurios praturtintos augalams svarbiausiais mikroelementais. Fosforas būtinas šaknų sistemai atnaujinti po žiemos, naujų šakniaplaukių augimui. Į trąšų tirpalą galima įmaišyti ir huminių ar amino rūgščių, kad pagerintume natūralias augimo sąlygas augalams. Kita vertus, šių medžiagų jau gali būti trąšų sudėtyje, tada papildomai dėti nereikia.

Vėliau, kai šaknys jau normaliai funkcionuoja, augalų poreikis azoto trąšoms padidėja. Tuomet ir vertėtų tręšti azotu. Tik nereikia piktnaudžiauti, nes balansas turi išlikti, vien tik šia trąša negalima apsiriboti. Kuo sparčiau medelis ar kitas augalas auga, tuo daugiau reikia azoto it kitų elementų.

Jei auga daržinė žliūgė, vienametis laiškenis, dilgėlė, smulkiažiedė galinsoga, karpažolė, balanda, notrelė – dirva labai derlinga arba derlinga. O mažą dirvos derlingumą rodo dirvinė smilguolė, dirvinis ridikas, ramunė, kvapioji gardūnytė, asiūklis, ganyklinis kiškiagrikis, takažolė.

Trąšų poreikis skirtingas

Daržo žemei pagal galimybes rinkimės organines trąšas, kompostus, įterpdami durpių arba vejos mulčo. Svarbu palaikyti didelį humuso kiekį. Pagrindiniai elementai telkiasi humuse ir organikoje. Įterpiant komposto gali nereikėti naudoti mineralinių azoto trąšų.

Azoto skirtingoms kultūroms reikia nevienodai: daugiau – kopūstams, porams, burokėliams, mažiau – morkoms, bulvėms, nedaug – svogūnams, braškėms, mažiausiai – salotoms, ridikėliams. Nepamirškime, kad visoms daržovėms (ir braškėms) reikalingas kalis ir fosforas.

Tręšdami vaismedžius, trąšas beriame ne vienoje vietoje, o tokiu plotu, kokį užima vainikas, nes paprastai tokį patį plotą užima ir pagrindinės šaknys. Po to rekomenduojama palieti, kad jos iš karto ištirptų, o augalas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Kitas būdas – trąšas ištirpinti vandenyje ir palieti augalus jau paruoštu tirpalu.

Taupiau trąšos naudojamos, kai beriamos lokaliai lysvėje ar sodinimo duobutėje, o ne visame plote. Taip tręšiama sodinant bulves, daržovių daigus, vaismedžius, vaiskrūmius, jurginus, rožes ir kitas daugiametes gėles: trąšos beriamos į padarytas sodinti duobes ir panašiai.

Pirmais metais pasodintų dekoratyvinių augalų tręšti nereikia, o antraisiais ir trečiaisiais paprastai tręšiama 3–4 kartus per metus. Daugiausia maisto medžiagų gėlėms ir dekoratyviniams augalams reikia tuo laikotarpiu, kai jie sparčiausiai auga.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė dr. Elena SURVILIENĖ

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.