Pavasario egzaminas

Per lapus – efektyviau

Galima sakyti, kad pavasaris į laukus ateina su trenksmu. Tarp visų šių darbų svarbią vietą užima žiemkenčių tręšimas per lapus. Tai greita ir tiksli pagalba augalams tuo metu, kai jos labiausiai reikia ir kai augalų augimą riboja meteorologinės sąlygos.

Anksti prasidedantis pavasaris visuomet yra kritinis laikotarpis žieminiams rapsams ir kviečiams. Pati žiema augalams – stresas, nes pažeistos šaknys, apšalę ar kitaip pažeisti viršūniniai rapsų pumpurai, žieminiuose kviečiuose kai kur „pasiautėjo“ snieginis pelėsis. Aukštyn kylanti saulė tarsi kviečia augalus augti, bet žemos oro temperatūros riboja maisto medžiagų apykaitą, taip pat žema dirvos temperatūra riboja maisto medžiagų pasisavinimą iš dirvožemio, nes į šaknis neatkeliauja reikiamas kiekis angliavandenių – savotiškos valiutos, už kurią mikroorganizmai parūpina maisto medžiagų iš dirvožemio. Augintojai dažnai pastebi, kad augalai tarsi sustojo augę, vietomis pasikeitė spalva. Tai natūralu, nes tokiomis sąlygomis tręšimas mineralinėmis trąšomis ne visada užtikrina greitą augalų aprūpinimą reikalingais elementais, todėl vis didesnę reikšmę įgauna tręšimas per lapus.

Kaip ir žmonės

Statistika rodo, kad daugiau nei 2 mlrd. žmonių, arba 25 proc. pasaulio gyventojų, kenčia nuo mikroelementų trūkumo, kuris yra viena iš pagrindinių mirties ir ligų priežasčių. Tokį patį reiškinį galime stebėti ir augalų pasaulyje. Viena iš aktualiausių šiuolaikinės augalininkystės problemų – mikroelementų, prieinamų kviečiams, kaip ir bet kuriems kitiems augalams, trūkumas dirvožemyje bei jų įtaka augalų produktyvumui ir derliaus kokybei.

Seniai pastebėta, kad mikroelementų naudojimas duoda reikšmingų rezultatų lauko augalų derlingumo rodikliams ir baltymų kiekiui. Mikroelementai taip pat didina maisto medžiagų prieinamumą ir veikia fiziologinius procesus augaluose, o tai atsispindi galutiniame rezultate. Daugelį metų pasikliaujant vien tik NPK trąšomis, dirvožemyje pakito mikroelementų balansas. Vis tik su derliumi išnešami ne tik makro-, bet ir mikroelementai, o atstatyti jų balansą dirvožemyje – sudėtinga misija. Mikroelementų naudojimas padidina derlingumą ir pagerina NPK trąšų naudojimo efektyvumą, kai jos yra naudojamos subalansuotai. Mikroelementų naudojimas derlingumo formulėse, siekiant padidinti kviečių ar rapsų derlingumą, yra ribotas. Vieno būtino mikroelemento (B, Cu, Fe, Mn, Mo, Ni, Zn) trūkumas gali trukdyti augalo vystymuisi ir augimui bei sukelti žymų derliaus sumažėjimą.

Brangios klaidos

Dažnai daroma klaida – purškiama „iš akies“ ar tai, ką pasiūlė pardavėjas, remdamasis sandėlio likučiais. Taip pat tarp Lietuvos ūkininkų dažnai galima išgirsti posakį: „Tręšiame kaip vokiečiai.“ Dažniausiai taip apibūdinamas intensyvus, tiksliai suplanuotas žiemkenčių tręšimas, paremtas aukšto derlingumo siekiu, dirvožemio tyrimais ir kelių etapų technologijomis.

Tačiau ar iš tiesų Vokietijos ir Lietuvos sąlygos yra tokios pačios? Ir ar tai, kas tinka Vokietijos ūkiui, visada duoda naudą Lietuvos laukuose? Ypač kalbant apie lapų trąšas, skirtumai tampa labai svarbūs. Kodėl gajus vokiško tręšimo mitas? Matyt, tam įtakos turėjo tai, kad Vokietija ilgą laiką buvo viena iš Europos žemdirbystės technologijų lyderių. Tenykščiuose ūkiuose plačiai taikomi detalūs dirvožemio tyrimai, augalų mitybos planavimas, mikroelementų naudojimas, kelių purškimų technologijos, tikslioji žemdirbystė, nuolatinis augalų būklės stebėjimas vegetacijos metu.

Kas nesižvalgo į lyderius? Buvome „alkani“, dėl to daug technologinių sprendimų atkeliavo ir į mūsų ūkius. Tačiau esmė ta, kad dažniausiai perimama pati schema, o ne principai. Reikia įvertinti esminius skirtumus. Pirmiausia, skirtingas klimatas ir augalų vegetacijos eiga. Vokietijoje žiemos dažnai būna švelnesnės, pavasaris prasideda anksčiau, kviečiai gali baigti krūmijimąsi, savotiškai pailgėja vegetacija anksčiau prasidedančio pavasario sąskaita.

Lietuvoje pavasariai dažnai būna staigūs – po žiemos seka atšilimas, sausra arba temperatūrų svyravimai. Štai šiemet pavasaris prasidėjo tarsi anksti. Pakankamai šilti orai pažadino augalus, dienos temperatūra atitinka minimalios fotosintezės reikalavimus, tačiau naktimis vyrauja žema ir net neigiama temperatūra. Kad fotosintezė vyktų efektyviai, pirmiausia reikalinga šviesa. Jos augalams pakanka nuo vasario vidurio. Tačiau, kad procesai neprasidėtų pernelyg anksti, ribojančiu veiksniu tampa oro temperatūra.

Per šalta

Optimali fotosintezei temperatūra kviečiams ir rapsams yra labai panaši – vidutiniškai 10–22 °C. Turi pakakti drėgmės dirvoje, kad būtų užtikrintas maisto medžiagų judėjimas. Esu rašęs, kad kai kurios maisto medžiagos į augalus patenka su masės srautu. Tai reiškia, kad šiam procesui reikalingas vanduo. Naktį fotosintezė nevyksta, bet augalai kvėpuoja ir skaido dieną sukauptus cukrus, išsiskiria energija, reikalinga augti, maisto medžiagos transportuojamos į paskirties taškus. Optimalu, kai nakties temperatūra yra šiek tiek žemesnė nei dienos, bet turi išlikti teigiama – apie 5–10 °C.

Taigi, spręskite patys, ar sąlygos palankios fotosintezei? Kas vyksta tokiomis sąlygomis? Atsiranda fotosintezės ir kvėpavimo disbalansas. Dieną aktyviai vyksta fotosintezė ir kaupiami angliavandeniai, o naktį, esant neigiamai temperatūrai, kvėpavimas reikšmingai sulėtėja arba gali net sustoti, energijos gamyba tampa ribota, sutrinka normalus maisto medžiagų apykaitos ciklas. Sukaupti angliavandeniai negali būti efektyviai transportuojami į šaknis ar kitus augimo taškus, atsiranda laikinas metabolitų „perteklius“ lapuose, padidėja oksidacinio streso rizika.

Mums labai svarbu ląstelių pažeidimai, kuriuos sukelia nakties šalnos, atsiranda membranų pažeidimai, sumažėja fermentų aktyvumas, sutrinka chloroplastų veikla. Rapsai šiuo atžvilgiu jautresni nei kviečiai, ypač stiebo ilgėjimo ir butonizacijos tarpsniais. Šiuo metu galima įtarti, kad augalai daugiau energijos skiria atsistatymui, o ne produktyviam augimui.

Augalus galima suprasti, šaknys šaltoje dirvoje veikia lėtai ir, net esant pakankamam trąšų kiekiui dirvoje, augalai gali patirti laikiną maisto medžiagų trūkumą.

Lietuva – ne Vokietija

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 21 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.