Pavasario šalnų kaina: ar užteks kompensacijų?

Lašas jūroje

Kaip ŪP aiškino dėl pavasario šalnų šiemet netekęs pusės derliaus Plungės r. braškių augintojas Edvinas Martinkus, dabartinis kompensacijos apskaičiavimo mechanizmo modelis yra nesutvarkytas. „Pvz., investicijos į 1 ha braškių yra gerokai didesnės nei obelininkams, o uogininkas gaus vos 500 Eur/ha. Tai net nesudaro 10 proc. nuostolių, kurie buvo patirti, vertės. Kai ūkyje prarandama pusė derliaus, nuostoliai dažnai siekia keliasdešimt tūkstančių eurų.

Todėl aš ne kartą valdininkų teiravausi, ar tai bus vienintelė parama, ar jų bus daugiau. Ministerija patvirtino, kad jokių papildomų paramos priemonių nebus. Kadangi nepriklausau jokiai asociacijai, kalbėjau su Lietuvos uogų augintojų asociacijos (LUAA) tarybos nariu Audriumi Mesecku, teiravausi, ar šis klausimas buvo derintas su asociacija. Man atsakė, kad niekas nederino“, – dėstė Plungės r. ūkininkas.

Jis teigė, kad uogininkams ši parama yra ne parama, o, liaudiškai tariant, „siemkos“. „Čia nėra jokio logiško paaiškinimo. Priminsiu, kad 2023 m. mūsų ūkis taip pat nukentėjo nuo šalnos, tačiau tuomet buvo vadovaujamasi pačiu tikslingiausiu kompensavimo mechanizmu. Buvo atsižvelgiama į plotą, į užaugintų uogų kiekį ir vidutinę uogų pardavimo kainą rinkoje. Tai buvo objektyvu. O dabar tiesiog žiūrima į kategoriją ir diferencijuojama pagal žalos dydį. Dabartinė praktika veda į niekur. Kita problema – mes net negalime apsidrausti nuo šalnų, tik nuo krušos. Tai reiškia, kad mes paliekami vieni akistatai su šalnomis“, – piktinosi E. Martinkus.

Tik imitacija

LUAA tarybos narys A. Meseckas ŪP taip pat tvirtino, kad nuo pavasario šalnų nukentėjusiems uogininkams šiemetis nuostolių kompensavimas bus beveik niekinis. „Ši rėmimo sistema yra tik imitacija. Su tuo, kas buvo seniau – nepalyginama, nes tai nepadengs net 10 proc. patirtų nuostolių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) su mūsų asociacija to nederino, jokių pasiūlymų pateikti neprašė. Apie naujas taisykles dalis ūkininkų sužinojo tik jas paskelbus. Anksčiau jie kompensacijų prašymus siuntė per Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) programėlę, bet tokie prašymai buvo netinkami. Reikėjo kreiptis į savivaldybių administracijas, tik ne visose savivaldybių administracijose buvo sudarytos reikiamos komisijos. Kai ūkininkai paskambindavo, savivaldybių administracijose net nesuprasdavo, ko iš jų norima. Todėl pretenduoti į išmokas galės tik labai nedidelė dalis uogų augintojų“, – problemas dėstė A. Meseckas.

LUAA prezidentas Tautvydas Gurskas atkreipė dėmesį į situaciją, kurion pateko pradedantieji uogininkai. „Jeigu buvo pirmieji ar antrieji uogų derėjimo metai, ir nušalo uogos, augintojai net nesikreipė į savivaldybės administraciją, nekvietė komisijos, nes jie neturėjo būtinos trejų metų derliaus deklaracijos. Nesvarbu, kad yra paimta parama, bet į tokius augintojus niekas nekreipė dėmesio, jie buvo palikti likimo valiai. Taip būti neturėtų“, – kalbėjo T. Gurskas.

Jam kilo neaiškumų ir dėl praėjusių metų kompensacijų paskirstymo – 48 pareiškėjams buvo paskirstyti tik 482 tūkst. Eur, nors skirta suma siekė 1,3 mln. Eur. „Atsižvelgiant į tai, kyla klausimas, ar šis pinigų likutis negalėtų būti pridedamas prie šių metų išmokų? Nes yra nesąžininga ūkininkų atžvilgiu“, – pridūrė LUAA prezidentas.

Stringa investicijos

T. Gurskas minėjo, kad uogininkai noriai investuotų į apsaugos priemones nuo šalnų, tačiau susiduria su pertekliniais biurokratiniais reikalavimais. „Didžiausią problemą ūkininkai su NMA turėjo po COVID-19 pandemijos. Yra pavyzdžių, kai žmonės labai nukentėjo dėl neigiamo vertinimo, nes vertintojai reikalavo perteklinių dokumentų – leidimų statybai, įvairių suderinimų. Žmonės prarado labai daug pinigų. Vieniems pasidalijus su kitais tokia informacija, kai kurie nusprendė atšaukti savo projektus. Manau, kad į problemą reikėtų žvelgti paprasčiau ir padėti ūkininkams apsaugoti savo derlių. Juk per vieną naktį parandamas visas derlius“, – aiškino LUAA vadovas, pripažindamas, jog uogų augintojams aktualiausia yra galimybė uogynus drausti nuo šalnų rizikos.

Dėkingi, kad nebankrutavo

Apie šalnų padarytą žalą su ŪP kalbėjęs sodininkystės ūkio „Speičių sodai“ savininkas Paulius Speičys neslėpė, kad ją suskaičiuoti yra sudėtinga. Jo ūkyje dėl šalnų kai kurių veislių obelys visiškai neatseikėjo derliaus, o kai kurių – tik 10 proc. „Aišku, parama neatstos prarasto derliaus, tačiau valstybės parama – didelė paspirtis. Svarbiausia, kad ji yra duodama, tai yra labai gerai“, – nuomonę išsakė sodininkas.

UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius pastebėjo, kad prie išmokų visada išsirikiuoja labai ilga eilė norinčių jas gauti, tačiau prie produkcijos gamintojų ir mokesčių mokėtojų eilė – labai trumpa. „Viskas tuo ir yra apspręsta. Čia – kaip tarakonai, nes yra daug visokių „sofininkų“ ir tarp pačių uogininkų bei sodininkų, kurie per 30 metų niekados obuolių ar uogų neaugino, o gyvena tik iš išmokų. Kai ši eilutė išsirikiuoja, išmokų suma tikriesiems augintojams lieka menka“, – ŪP aiškino A. Paškevičius.

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė V. Kuliešienė teigė, kad pavasarį nuo šalnų nukentėjo beveik visas sodininkystės sektorius – nuo sodų iki uogų. Pasak ŽŪM, didžiausia žala buvo padaryta obelų sodams ir juodųjų serbentų uogynams: obelų sodų derlius sunaikintas 1,9 tūkst. ha plote, juodųjų serbentų uogynų derlius sunaikintas 1,8 tūkst. ha plote. Daugiausia nukentėjo Biržų r. (per 800 ha), Anykščių r. (450 ha) ir Pasvalio r. (apie 400 ha).

„Šiais metais nukentėjusiems nuo pavasario šalnų sodininkams ir uogininkams buvo skirta pati didžiausia suma. Tačiau jos tikrai nepakanka. Todėl viešojoje erdvėje girdima įvairių nuomonių ir kalbų. Bet mes džiaugiamės ir norime padėkoti už supratimą, kad tokioje situacijoje esame išgirsti ir kad versliniai sodai nebankrutuos. Asociacija visą laiką dėl to kalbėjo, derėjosi. Todėl ūkininkams, kurie yra nepatenkinti, aš patarčiau stoti į asociaciją, dalyvauti veikloje ir ginti savo teises, nes pavienių niekas neklauso“, – redakcijai pareiškė V. Kuliešienė. Ji taip pat apgailestavo, kad nuo šalnų rizikos sodų ir uogynų nedraudžia nė viena draudimo kompanija.

Apie tai kalbama

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.