Pavasaris nepašykštėjo ūkininkams staigmenų

Šiųmečio pavasario po itin sunkių pernykščių metų su nerimu laukę žemdirbiai šiek tiek lengviau atsikvėpė: pasėliai žiemą ištvėrė neblogai, sėja vyko beveik laiku, jei ir lietūs dabar laukus atgaivins, bus galima teigti, kad bent jau sezono pradžia buvo sėkminga. Tačiau pernykštė perteklinė drėg­mė, neįprastai užkaitusi balandžio pabaiga ir gegužė pasėjo ir nemažai nerimo.

Ne toks kaip kiti Iš įvairių Suvalkijos kampelių informaciją gaunantis Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas bei Žemės ūkio rūmų atstovas šiame krašte Sigutis Jundulas tikina, kad šis pavasaris visgi specifinis, ne toks kaip kiti. „Regis, viskas vyksta kiek anksčiau ir sklandžiau nei pernai, bet praėjusios besniegės žiemos padariniai liko. Žieminiai pasėliai išretėję, rapsai teoriškai visai turėjo nušalti ir išnykti. Nors jie ir išgyveno, tačiau yra žemi, krūmijasi prastai, šakų nedaug, tad rekordinio derliaus tikrai nebus. Be to, rapsai pražydo kiek anksčiau nei paprastai. Būdami silpnesni, jie skuba sužydėti ir greičiau bręsti, kad spėtų užtikrinti savo brandą ir tęstinumą. Tačiau žydi ne visur vienodai – antai Suvalkijoje jie geltoniu plieskia jau nuo balandžio pabaigos, o Vidurio ar Šiaurės Lietuvoje dar tik pradeda žydėti. Pastebėjome, kad ir specifinių rapsų ligų šį pavasarį pasitaikė. Ne pas vieną ūkininką ant rapsų stiebų aptikome fomozės židinių. Tai sausasis puvinys, vėžys – rapsų liga, kuri pažeidžia jų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus, ypač apatinę jų dalį, ankštaras. Kai augalas nusilpęs, jį ligos labiau puola. Kai kurie ūkininkai šiemet sutaupė vieną rapsų purškimą nuo žiedinukų, nes kol kas jie nepasirodė ir žiedų nepuolė graužti. Tačiau ūkininkai, purkšdami rapsus nuo ligų, atsargos dėlei įpila ir insekticidų, kad sunaikintų ne tik žiedinukus, bet ir kitokios rūšies vabzdžius“, – aiškino žieminių rapsų situaciją agronomas S. Jundulas. Anot jo, kiek anksčiau Suvalkijoje šiemet ir rugiai bei žeminiai kviečiai plaukti pradėjo. Paprastai tai būdavo gegužės pabaigoje, birželio pradžioje.

Nukentėjo nuo drėgmės Pavasarinei sėjai agronomas priekaištų beveik neturi – ją žemdirbiai pradėjo kone idealiais terminais. Sėja prasidėjo balandžio 15 d. ir iki mėnesio pabaigos beveik visi laukai Suvalkijoje buvo apsėti. Kukurūzai, grikiai sėjami šiek tiek vėliau – gegužės viduryje, tad šiuose plotuose kai kur tebevyksta darbai. Šiųmečiai pasėliai, anot agronomo, nukentėjo ne tiek nuo žiemos šalčių, kiek nuo pernykštės perteklinės drėgmės, kai kur liko laukuose užmirkusių ir išplikusių plotų. „Žieminių pasėlių sėja praėjusį rudenį buvo sudėtinga – dirvos buvo per drėgnos, sunki technika suspaudė, sugadino struktūrą, tad augalai kai kur užduso ir prigėrė. Savo juodą darbą padarė ir besniegius plotus vasario pabaigoje užspirginę šalčiai. Pavasarį daug kur pasėlių laukuose atsirado išplikusių plotų, kuriuos žemdirbiai skubėjo atsėti. Tie, kas šiemet suvėlavo su pavasarine sėja, susidūrė su dar vienu išbandymu – sausuoju ir karštuoju laikotarpiais. Laukusieji, kol dirvos visiškai išdžius, kad galėtų technika įvažiuoti į laukus, šiek tiek pralošė. Pasėliams trūko drėgmės, tad aukštesnėse vietose jie gerokai prasčiau sudygo. Tie žemdirbiai, kurie ryžosi drėgnesnėje dirvoje sėti ir laikytis optimalių terminų išnaudodami tam dieną ir naktį, dabar džiaugiasi gražiu vasarojumi“, – komentavo ūkininkų sėkmes ir nesėkmes jų vadovas.

Baiminasi, kad nenutiktų kaip pernai Šiomis dienomis iškritęs lietus buvo ilgai žemdirbių lauktas. Suvalkijoje palijo nevienodai – kai kur gausiau, kai kur vos keli lašai nukrito, bet po trijų savaičių visiškos sausros tai jau vis šis tas. Anot S. Jundulo, jei prilytų bent kokius 25 mm, būtų tikrai gerai ir užtektų, nes jei iš dangaus pasipiltų per daug lietaus, tai irgi jau būtų ne kas. Pasėlius juk reikia purkšti nuo ligų, parazitų, augimo reguliatoriais, o jei bus per šlapia – vėl iškils daugybė problemų. Sėjantieji kukurūzus šiemet nuogąstauja, kad nenutiktų kaip pernai, kai dėl užmirkusių laukų buvo neįmanoma į juos įvažiuoti ir laiku nuimti derlių. Kai kur jie taip ir liko žiemą styroti lyg pamiršti Napoleono pulkai. „Nepasisekė tiems, kas kukurūzus sėklai augino. Dabar žemdirbiai sėja trumpos vegetacijos kukurūzų veisles, bet pernai tai nepadėjo. Nesibaigiantys lietūs neleido laukams išdžiūti, technikai įvažiuoti ir laiku nukulti, tikrai ne visiems pasisekė. Kai kam padėjo naujosios technologijos – tie, kurie galėjo sukišti kukurūzus į rankoves ir konservuoti šlapius, tampydami po laukus klimpstančius kombainus šiaip ne taip sudorojo derlių. Dirva, aišku, labai nukentėjo, bet grūdus per vargus pavyko nuimti. Visgi nemažai kas kukurūzų derlių pernai prarado“, – teigė agronomas. Šiemet kukurūzai laukuose jau vėl dygsta ir tikimasi, kad pernykštė situacija nepasikartos. Cukrinių runkelių laukuose jau taip pat pasirodę žali lapeliai teikia vilties, kad viskas bus gerai. Runkelius pavyko laiku pasėti, pavasarinės šalnos nepakando, tad jei pakaks drėgmės, jie įgaus dar didesnę spartą augti.

Nerimą kelia mokesčiai Bulvių augintojai, kuriuos itin skriaudė pernykštės liūtys ir supūdė dalį derliaus, šiemet bent jau galėjo pasidžiaugti ilgu, geru, sausu laikotarpiu joms sodinti. Šakių rajone stambieji daržininkystės ūkiai praėjusią savaitę susodino paskutines bulves, smulkesni ūkininkai tai padarė kiek anksčiau. Net ir geriausiuose, moderniai įrengtuose sandėliuose pernykštis derlius labai puvo, teko ne kartą bulves perrinkti, į sąvartynus iškeliavo šimtai tonų sugedusių. Patirti nuostoliai varė į neviltį augintojus. Baimintasi, kad šiais metais gali pristigti bulvių sėklos. Tačiau šį pavasarį bulvių laukuose vyko darbai ir tikimasi bent jau geresnio derliaus nei pernai. Pasak S. Jundulo, situacija žemdirbių laukuose šiuo metu nebloga. Kiek daugiau nerimo dabar kelia būsima žemdirbių apmokestinimo tvarka. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovo, didžiausi pasikeitimai ir mokestinė našta gali tekti vidutiniams ūkiams, tad kyla klausimas, ar nebus tai paskata jiems sunykti ir tokiu būdu dar labiau įsigalėti stambiems ūkiams.

Milda JONKIENĖ ŪP korespondentė