Paviliojo neariamoji žemdirbystė

Buvo nestandartinis jaunikis

Baigęs tuometę Žemės ūkio akademiją ir įgijęs inžinieriaus elektriko kvalifikaciją, Artūras Alsys sugrįžo dirbti ir gyventi į gimtąjį Šapnagių kaimą. Šiame kaime gyvena trečia Alsių karta. Jau užaugo ir ketvirtoji karta.

Tuomečiame kolūkyje jaunasis specialistas aštuonerius metus dirbo energetiku. Jam kolūkis Šapnagių kaime skyrė naują „alytnamį“. A. Alsys nuotaikingai „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jis tada buvęs nestandartinis viengungis: po studijų kelerius metus gyveno vienas, laikė dvi melžiamas karves, kurias pats rankomis pamelždavo, kasmet penėjo po kelis bekonus, laikė ir paršavedę, turėjo vieną avį – netoli gyvenančiai mamai megzti parūpindavo geros vilnos. Sakė, buvęs viengungis su neblogu kraičiu, niekur nelakstęs, parėjęs iš valdiško darbo – tuoj į tvartą karvių melžti, kiaulių šerti.

Į savo namus Artūras nuotaką iš Žemaitijos parsivedė būdamas 28 metų. Vestuves su išrinktąja Levute atšoko 1994 metais. Žmona irgi žemės ūkio specialistė, buvo baigusi tuometį Kretingos žemės ūkio technikumą. „Sukišome rankas į žemę ir niekur nelakstome. Iš žemės daug gėrybių gauni, bet daug ir atiduodi žemei“, – apie gyvenimą kaime kalbėjo abu Alsiai.

Pamena, kaip sukūrę šeimą abu sutartinai kibo į darbus: nusprendė laikyti daugiau melžiamų karvių, sakė, buvo metų, kai turėjo net 11 paršavedžių, mėsai kasmet penėjo daugiau nei po dešimt bekonų, patys mėsą vežė į turgų parduoti. Pabandė auginti kelis hektarus bulvių, bet po trejų metų atsisakė to verslo – daug rankų darbo, o pelnas nedidelis. Ūkininko žmona pasakojo, kad abu su vyru sunkiai ir daug dirbo, mat norėjo sukurti savo šeimos nedidelį tvarų ūkį, įsigyti nuosavos žemės, ūkio darbams reikėjo nusipirkti daugiau technikos. Viskam reikėjo pinigų, šeimoje augo trys vaikai – dvi dukros ir sūnus.

Du augalininkystės ūkiai

Prieš trejus metus Alsiai pardavė paskutinę savo melžiamą karvę, nebelaiko ir kiaulių, tvarte – tik mėsiniai paukščiai ir dedeklės vištos. Ūkininkas A. Alsys nutarė plėtoti augalininkystės ūkį. Jis deklaruoja 100 ha dirbamos žemės, nuosavos turi 70 ha, kitus plotus nuomoja.

Šį pavasarį savo ūkį įregistravo 20-metis Alsių sūnus Arnas, kuris Klaipėdoje mokosi suvirintojo specialybės. Jaunasis ūkininkas deklaruoja 13 ha nuomojamos žemės, augina nedidelius plotus kviečių, miežių ir rapsų, darbams dirbti kol kas naudojasi tėvo turima technika. Sūnus ir tėvas yra bendraminčiai, vienas kitam padeda. Be abejo, Arnui labiausiai praverčia vertingi tėvo patarimai.

Nemažą ūkininkavimo patirtį turintis A. Alsys redakcijai pasakojo, kad augina kelių rūšių kultūras: šį sezoną pasėjo apie 30 ha žieminių kviečių, daugiau nei 30 ha miežių, kituose plotuose pasėjo rapsų, dar augina ir pupų, mat rūpinasi, kad sėjomaina būtų tvarkinga ir efektyvi. Ūkio darbams dirbti turi tris traktorius, kombainą, prieš trejus metus įsigijo modernią sėjamąją.

Abiejų Alsių – tėvo ir sūnaus – dirbami laukai yra Šapnagių kaime, palyginti netoli, aplinkui sodybą, tik kai kurie plotai yra už 3,5 km. A. Alsys sakė, kad jo ūkio dirbama žemė yra nenaši, daug kur durpynai, kai kur – vienas smėlis, dar kita problema – laukuose nespėja rinkti akmenų, yra tokių vietų, kur 2 ha plote pririnko net 50 t riedulių. Ūkininkas atliko dirvožemio agrocheminių savybių tyrimus, norėjo žinoti, kur ir kokių trąšų pasėliams tręšti reikia. Paskutiniais metais į savo dirbamus plotus beria daug mažiau trąšų, nes dirvožemio struktūrai pagerinti sėja įvairių tarpinių augalų.

Nauja technologija – sėja tiesiai į ražienas

Jau trečią sezoną A. Alsys savo dirbamų laukų nebearia plūgu. Atsisakęs tradicinio žemės dirbimo, pasirinko no-till žemės dirbimo technologiją. Ūkininkas pasakojo, kad jis visas kultūras sėja į neįdirbtą žemę, tiesiai į ražieną – dirvožemis trikdomas tik minimaliai. Nukūlę javus, į ražienas stengiasi kuo greičiau pasėti kitas kultūras.

Ūkininkas įsigijo brangią ražieninę sėjamąją, kuri paspartino ūkio darbus. A. Alsys vardijo naujos žemės dirbimo technologijos privalumus: sunaudoja mažiau degalų, taupomas ūkininko darbo laikas, spartesnis darbo tempas, o svarbiausia – didelė nauda žemei, pagerėjo dirvožemio kokybė, išsaugoma dirvožemio biologinė įvairovė – mikroorganizmai dirvoje atlieka savo darbą.

Naujovėmis besidomintis ūkininkas A. Alsys kalbėjo, kad dirvožemio kokybę ir jo struktūrą pagerina tarpiniai pasėliai. Nuėmęs derlių, jis savo laukuose pasėja įvairių tarpinių augalų: saulėgrąžų, facelijų, grikių, aliejinių ridikų, garstyčių. Sėklos beveik nereikia pirkti, pats užaugina savo laukuose. Šįmet ūkininkas sėklai augina nedidelius plotus saulėgrąžų ir facelijų. Ankstesniais metais sėklai augino grikių, garstyčių, ridikų.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.