Pavojus žmonėms: bakterijos tampa vis atsparesnės antibiotikams

Tokios niūrios išvados skelbiamos EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) Europos ataskaitoje apie maistui naudojamus gyvūnus 27 ES valstybėse narėse, Jungtinėje Karalystėje ir penkiose ne ES šalyse. Ataskaitoje teigiama, kad kovojant su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms pažanga gerokai stringa.

ECDC duomenimis, kiekvienais metais Europoje dėl antimikrobiniams vaistams atsparių infekcijų miršta daugiau nei 35 000 žmonių.

Grėsmingi signalai

Nors per pastarąjį dešimtmetį tam tikrų teigiamų poslinkių šioje srityje pastebima, tačiau tyrėjai pastebi vis daugiau bakterijų, atsparių antibiotikams. Ypatingą nerimą kelia pastebėtas padidėjęs atsparumas ciprofloksacinui, būdingas pirmiausia vištoms dedeklėms. Toks atsparumas taip pat pastebėtas daugiau nei pusėje praneštų žmonių infekcijų.

Kaip skelbia EFSA tyrėjai, ši tendencija kelia nerimą, nes atsparumas ciprofloksacinui riboja galimų gydymo būdų veiksmingumą. Kampilobakterijų (Campylobacter) atveju atsparumas Europoje yra toks paplitęs, kad ciprofloksacinas neberekomenduojamas žmonių infekcijoms gydyti. Siekiant išsaugoti jo nuolatinį veiksmingumą žmonių medicinoje, jo naudojimas gyvūnams buvo apribotas.

Visoje Europoje didelė dalis salmonelių ir kampilobakterijų, aptiktų tiek žmonių, tiek maistui naudojamų gyvūnų organizmuose, taip pat pasižymi atsparumu dažniausiai naudojamiems antimikrobiniams vaistams, įskaitant ampiciliną, tetraciklinus ir sulfonamidus.

Aštuoniose valstybėse narėse broilerinių viščiukų, kiaulių ir veršelių organizmuose rasta pavojingų karbapenemazę gaminančių E. coli bakterijų. Tai kelia nerimą, nes karbapenemai yra vieni stipriausių antibiotikų žmonių medicinoje. Todėl gali išsivystyti atsparūs šiems antibiotikams patogenai. 2023 ir 2024 metais buvo pranešta atitinkamai apie šešis ir penkis karbapenemams atsparių salmoneliozės infekcijų atvejus.

Yra ir teigiamų tendencijų

Tyrėjai pastebėjo didžiulius skirtumus tarp šalių. Pavyzdžiui, padėtis Nyderlanduose yra daug geresnė nei kitur, tačiau yra ir iššūkių.

„Nieuwe Oogst“ teigia, jog šioje šalyje padaryta didelė pažanga, ypač mažinant gyvūnų atsparumą antibiotikams: per pastaruosius dešimt metų E. coli bakterijų, neturinčių jokio atsparumo antibiotikams, dalis padidėjo 40 procentų. Pavyzdžiui, viščiukams broileriams nuo 2014 iki 2024 m. pastebėtos statistiškai reikšmingos atsparumo ampicilinui, cefotaksimui, ciprofloksacinui ir tetraciklinui mažėjimo tendencijos.

Kalbant apie salmoneles, žmonių bakterijų atsparumas ampicilinui ir tetraciklinams per pastaruosius dešimt metų atitinkamai 19 ir 14 šalių gerokai sumažėjo. Teigiamos tendencijos taip pat nustatytos maistiniams gyvūnams ES lygmeniu: sumažėjo broilerių atsparumas tetraciklinams ir kalakutų atsparumas ampicilinui bei tetraciklinams.

Per pastarąjį dešimtmetį keliose šalyse sumažėjo kampilobakterijų atsparumas eritromicinui, kuris yra svarbiausias vaistas nuo šių bakterijų sukeliamų infekcijų žmonėms, tiek tarp žmonių, tiek tarp kai kurių gyvūnų.

Vis dėlto ankščiau fiksuotos teigiamos tendencijos kai kuriose srityse sulėtėjo, ypač E. coli atveju, kur atsparumo kai kurioms medžiagoms lygis naminiuose paukščiuose stabilizavosi, o ne toliau mažėjo. Tačiau kai kurioms šalims pavyko sumažinti maistinių gyvūnų atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, o tai prisidėjo prie bendro pagerėjimo ES lygmeniu.

Pavojus žmonėms

Žmonėms pastebėtas reikšmingas atsparumo ampicilinui ir tetraciklinui sumažėjimas, tačiau padidėjęs atsparumas ciprofloksacinui. Pastarasis antibiotikas naudojamas naikinant Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium bakterijas.

Pasak tyrėjų, didelis atsparumas kolistinui (29,5 proc.) pastebimas iš dedeklių vištų išskirtose salmonelių padermėse. Tai gali būti susiję su tuo, kad Salmonella Enteritidis, kuri yra dažna vištoms, yra natūraliai mažiau jautri kolistinui.

Pranešama, jog ypač komplikuota padėtis yra Jungtinėse Valstijose. Čia užfiksuoti protrūkiai, kuriuose Salmonella Newport padermė yra atspari kone visiems pirmaeiliams ir alternatyviems antibiotikams, rekomenduojamiems salmoneliozės gydymui.

Piotras Kramarzas, ECDC vyriausiasis mokslininkas, teigia: „Įprastų maistinių bakterijų, tokių kaip Salmonella ir Campylobacter, atsparumas antimikrobinėms medžiagoms pabrėžia glaudų ryšį tarp žmonių, gyvūnų ir maisto sistemų. Norint apsaugoti antimikrobinių medžiagų veiksmingumą, reikia koordinuotų veiksmų, taikant tvirtą „vienos sveikatos“ koncepciją, nes atsparumas antimikrobinėms medžiagoms paveikia mus visus“.

Atsparumas antibiotikams Lietuvoje

Lietuva šiandien yra tarp Europos lyderių pagal bakterijų atsparumą antibiotikams, ir tai tiesiogiai susiję su tuo, kad mūsų šalyje antibiotikai vartojami per dažnai ir neracionaliai. Dėl to susiformuoja bakterijos, kurios nebereaguoja į įprastus gydymo būdus.

Teigiama, jog Lietuvoje antibiotikų vartojimas viršija ES vidurkį, o vadinamosios superbakterijos vis dažniau aptinkamos ligoninėse ir bendruomenėje, didindamos mirtingumą, gydymo trukmę ir išlaidas.

Superbakterijos – tai mikroorganizmai, atsparūs kelioms ar net visoms įprastoms antibiotikų grupėms. Jos atsiranda dėl perteklinio ir netinkamo antibiotikų vartojimo (žmonėms, gyvūnams, žemės ūkyje), nepakankamos higienos ligoninėse, prastos infekcijų kontrolės ir taršos aplinkoje.

Pasekmės dramatiškos: PSO prognozuoja, kad iki 2050 m. tai gali sukelti iki 10 mln. mirčių per metus pasaulyje, jei nebus sustabdytas plitimas. Lietuvoje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) ir mikrobiologinės laboratorijos kasmet registruoja augantį atsparių štamų skaičių.

Faktai ir patarimai

Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pataria įsigijus žalią mėsą ją tinkamai apdoroti tam, kad būtų išvengta salmoneliozės. Svarbu nevartoti žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos mėsos, vištienos, žalių kiaušinių, nepasterizuoto ar nevirinto pieno. Salmonelės bakterijos greitai žūva aukštesnėje nei +70 °C temperatūroje.

Salmoneliozė paplitusi visame pasaulyje. Šia liga sergama nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau kūdikiams, mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ar silpną imunitetą turintiems asmenims yra didelė rizika susirgti sunkesne ligos forma.

Lietuvoje 2021 m. buvo registruota 283 susirgimai salmonelioze, 2022 m. – 240, o 2023 m. – 346 atvejai. Fiksuojami ligos protrūkiai, kurie dažniausiai siejami su valgytu maistu. Dėl palankių sąlygų bakterijoms daugintis, esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, jie dažniau registruojami vasarą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos bei pasaulio šalyse, salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. 2022 m. Lietuvoje fiksuoti 8 salmoneliozės ligos protrūkiai, 2023 m. – 14 protrūkių.

Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Infekcijos šaltinis gali būti ir salmonelioze sergantis ar užsikrėtęs žmogus.

Salmoneliozė dažniausiai sukelia gastroenteritą, kuris pasireiškia karščiavimu, viduriavimu (gali būti su krauju), pykinimu, vėmimu ir pilvo skausmu. Šie ligos simptomai dažniausiai prasideda po 6–72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas, tačiau būna ir komplikacijų. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus.
 

Parengė Ričardas Čekutis