Pempės mūsų laukuose: kokia jų ateitis?

Paprastoji pempė – viena geriausiai pažįstamų Lietuvos laukų paukščių

Atėjus pavasariui Lietuvos laukai atgyja – į juos sugrįžta perėti paukščiai, tarp jų ir paprastoji pempė (Vanellus vanellus). Kaimo žmonėms šis paukštis nuo seno lengvai atpažįstamas: iš savitos „peep-peep“ dainos, įspūdingo kuodo ir žvilgančių plunksnų. Nors pempė laikoma viena geriausiai pažįstamų Lietuvos laukų paukščių, tačiau šiandien susiduria su rimtais iššūkiais. Dar visai neseniai ji buvo įprasta ir gausi, dabar jos populiacija mažėja.

Kaip teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas, šie paukščiai renkasi atviras vietas: pievas, pelkes ar šlapius laukus. Veisimosi vietose gali vyrauti drėgnos ariamos žemės, pievos ar pelkės, dažnai netoli seklių vandens pakrančių. Tačiau būtent tokios buveinės Lietuvoje nyksta. Nusausintos pelkės, suartos pievos, didėjantys monokultūrų plotai ir intensyvus ūkininkavimas palieka pempėms vis mažiau vietos perėti.

Be to, pempės dažnai peri ten, kur dirba žmogus. Nors jos gali įsikurti ir ūkinės veiklos teritorijose, jų lizdai, paprastos duobutės dirvoje, neretai sunaikinami dirbant žemę. Net jei paukščiai bando perėti pakartotinai, ir antrosios dėtys dažnai neišgyvena.

Per 25 metus netekome net virš 77 proc. pempių populiacijos

Nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Viena iš tiriamų paukščių rūšių yra paprastoji pempė. Naujausi tyrimų duomenys negailestingi: per 25 metus matomas šios paukščių rūšies mažėjimas daugiau nei 77 proc., vidutinis nykimo greitis per metus siekia virš 3 proc.

Labiausiai pempių populiacijos mažėjimas siejamas su intensyvėjančia žemės ūkio veikla: derlingų pievų suarimu, lizdų sunaikinimu žemės darbų metu, nebeveikiančių melioracijos sistemų atnaujinimu bei pesticidų naudojimu. Šie veiksniai yra pagrindinės pempių nykimo priežastys tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje, kur pempių irgi sparčiai mažėja.

Ornitologas atkreipia dėmesį, kad ūkininkams svarbu atsižvelgti į pempių veisimosi laikotarpį, pavyzdžiui, ganymą jų perėjimo vietose rekomenduojama pradėti ne anksčiau kaip gegužės viduryje, o žemės darbus šiose teritorijose atlikti iki pirmųjų dėčių atsiradimo. Kiaušinių dėjimas ir jų perėjimas tęsiasi visą balandžio mėnesį, tad vietose, kur nuolat stebimos pempės, balandį žemės dirbimo reikėtų vengti. Papildomą grėsmę kelia ir išaugusios sausumos plėšrūnų, ypač lapių, populiacijos, darančios reikšmingą žalą pempių lizdams.

Darnus ūkininkavimas – raktas į pempių išsaugojimą

Norint išsaugoti pempes, reikia paprasto dalyko – darnesnio ūkininkavimo. Mažiau sausinimo, mažiau pesticidų, daugiau dėmesio gamtai. Svarbu, kad ūkininkai jungtųsi prie Kaimo plėtros programos agroaplinkosauginių priemonių bei eko-schemų, laikytųsi bazinių ūkininkavimo principų, nesausintų esamų šlapynių ir ribotų melioraciją, ypač teritorijose, kur stebimas šlapynių atsikūrimas.

Pempėms reikia nedaug, bet svarbių dalykų: atvirų, neperaugusių plotų, šalia esančio seklaus vandens (kartais pakanka net ilgiau neišdžiūstančių balučių), saugių lizdų ir pakankamai maisto – vabzdžių bei kitų bestuburių, kurių mažėja dėl chemizacijos. Didelę vertę šios rūšies paukščių populiacijai turi ir atkuriami durpynai, kuriuose pempės noriai įsikuria. Jei tokių buveinių būtų daugiau, tai galėtų realiai prisidėti prie šios rūšies išsaugojimo Lietuvoje.

Lietuvos ornitologų draugijos informacija