Penktadalis aukų Ukrainai atsiduria valstybės kišenėje

Lietuvoje jau sunkiai rastume žmonių, kurie šiuo Ukrainai itin sunkiu metu nebūtų paaukoję nors keleto eurų. Už paaukotas lėšas Lietuvoje ukrainiečiams  perkami ir siunčiami maisto produktai, vaistai, kitos priemonės.Tačiau aiškėja, nelabai maloni situacija: nuo visų paramai perkamų maisto produktų, tvarsliavos, kitų kovojančios šalies žmonėms reikalingų daiktų valstybei nubyra 21 proc. siekiantis pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Nepalieka tautiečių nelaimėje

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas pienas“ direktorius Nikalojus Danilčenko neslėpė – pats yra kilęs iš Ukrainos, o Lietuvoje įsikūrė  kaip meilės emigrantas.

Ir čia gyvena jau daug dešimtmečių. Kol sulaukė pensijos, vadovavo Krakių žemės ūkio bendrovei,  dabar – žemės ūkio kooperatyvui. Lietuvoje jis gyvena jau kur kas daugiau metų nei savo gimtinėje, tačiau visa savo esybe yra Ukrainoje, ypač šiuo sudėtingu metu, kai liejasi nekaltų žmonių kraujas. „Negaliu likti abejingas tam, kas vyksta šioje šalyje“, – pripažino N. Danilčenko, neslėpdamas, kad šiandien svarbiausias jo rūpestis – surinkti kaip įmanoma daugiau paramos maistu jo stokojantiems Ukrainos gyventojams. Tai daro Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) vardu, nes ir ši organizacija renka aukas karo niokojamos Ukrainos žmonėms. 

Siūlo įvairią pagalbą

„Ukrainos ambasadoje Lietuvoje dirbo diplomatai, kilę iš Chmelnickio srities. Su jais susipažinau ir šiuo metu palaikome ryšius. Jie mielai sutiko tarpininkauti priimant mūsų paramą ne tik maisto produktais, nes Ukrainoje jau visko labai stokojama. Mes nuvežame paramos siuntas iki Lenkijos ir Ukrainos valstybinės sienos, o ten jų atstovai krovinį pasiima ir išdalija ten, kur to labiausiai reikia“, – pasakojo N. Danilčenko.

Anot jo, Lietuvos gyventojai labai gerai supranta, kas vyksta Ukrainoje, ir siūlo įvairią pagalbą, taip pat ir maisto produktais. Vieni jau paruoštais, kiti siūlo prisidėti savo išaugintais jaučiais ar kitokiais gyvuliais, kuriuos dar reikia skersti ir gaminti iš gautos skerdienos produkciją. Kiti siūlo savo transportą paramos siuntoms nugabenti į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, dar kiti – aukoja tam reikalingus degalus. 

„Bendraudami su Chmelnickio srities atstovais, mes gerai žinome, kad mūsų surinkta parama netaps kažkam pasipelnymo šaltiniu, o tikrai bus atiduota tam, kam ji ir skirta – maisto stokojantiems civiliams ar kariškiams, kaip ir mūsų siunčiama įranga – kariams“, – neabejojo pašnekovas.

Remia ne tik pinigais

LŽŪBA prezidentas Petras Puskunigis teigė, kad į Chmelnickio sritį pirmoji paramos siunta nuo asociacijos jau išsiųsta. Joje buvo ką tik nupirktų antklodžių, pledų, miegmaišių, pagalvių bei kitokių reikmenų, kurių prašė šios srities atstovai. „Taip pat esame užsakę termovizorių, kurie bus išsiųsti į Ukrainą. Ruošiame ir maisto siuntą – esame paskerdę 4 galvijus, kuriuos skyrė Šakių rajono žemės ūkio bendrovės, iš jų skerdienos pagaminti mėsos produktai, daugiausia – mėsos konservai, taip pat bus skirti ukrainiečiams“, – pasakojo P. Puskunigis.

Anot jo, antroji paramos siunta, kurioje bus mėsos konservų, keletas tonų kruopų ir termovizoriai, į Ukrainą turėtų iškeliauti jau šiomis dienomis. P. Puskunigio teigimu, tuo jų parama Ukrainai tikrai nesibaigs, nes yra ir daugiau galvijų, skirtų skersti. Tad bus ruošiama ir trečioji siunta, kurioje bus iš skerdienos pagaminti jautienos konservai.

Pasak jo, LŽŪBA narės paramą Ukrainai teikia ne tik natūra – gyvuliais, bet ir skiria pinigų – asociacija yra atidariusi specialią sąskaitą, į kurią plaukia paramai skirti pinigai. Už juos perkami ukrainiečiams reikalingi daiktai.  

Iš karo pildosi biudžetas?

Tačiau renkantieji paramą Ukrainai ir už suaukotas lėšas Lietuvoje perkantys maisto produktus, kitokius ukrainiečiams reikalingus reikmenis ir siunčiantys juos į karo alinamą šalį susidūrė su gana keista situacija – už paaukotas lėšas Lietuvoje perkami produktai mokant už juos sutartą kainą, įskaičiuojant ir 21 proc. PVM. Tad tai, kas nupirkta – maisto produktai, kitokios pirmojo būtinumo prekės, išsiunčiamos į Ukrainą, o PVM keliauja į valstybės kišenę. Net penktadalis Lietuvos gyventojų, įmonių ar kitų aukotojų paaukotų lėšų pateks į valstybės biudžetą.

„Esame priversti sumokėti PVM, nepaisant to, kad esame įregistruoti paramos gavėjais, turime sutartis su organizacijomis, kurioms siunčiame paramą. Todėl labai keista, kad teikdami paramą Putino karo alinamiems Ukrainos žmonėms, dar turime susimokėti ir Lietuvos valstybei. Tad gali būti, jog ukrainiečiams paaukotais pinigais „šildosi“ visi gaunantieji finansavimą iš valstybės biudžeto. Manau, kad reikėtų skubiai keisti tokią tvarką“, – tvirtino LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis.

Neprisitaikė prie realybės

Anot jo, karas vyksta jau ne pirmą dieną ir koreguoti šalies įstatymus, kad būtų skubiai prisitaikyta prie pakitusios realybės, laiko jau buvo. Tačiau kol kas nieko nepadaryta.

Paramą Ukrainos žemdirbiams koordinuojančios Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius  teigė, kad ir jie nebežino – reikės už pirktas ir jau į Ukrainą išvežtas prekes – pieno, mėsos, žuvies konservus – susimokėti PVM, ar ne. „Kol kas mūsų sąskaitose nėra įrašytas PVM, nes aiškinamės ir niekaip neišsiaiškiname, kaip turėtų būti, nes LŪS nėra PVM mokėtojas“, – tvirtino R. Juknevičius.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija socialinio tinklo paskyroje taip pat atkreipė dėmesį, kad jei viešbutis, buhalteris, teisininkas ar kitas PVM mokėtojas, kuris vykdo komercinę veiklą, pradeda teikti savo komercines veiklos paslaugas be atlygio, nes jis teikia paramą Ukrainos gyventojams, tai ir tokia veikla yra apmokestinama PVM, kurį valstybei privalo sumokėti pats paslaugų teikėjas.

Svarstys Seime

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Algirdas Butkevičius teigė, kad Seime yra pateiktos įvairios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, taip pat numatančios, kad paramos gavėjams, perkantiems Ukrainai maistą, įvairius daiktus, kurie nėra prabangos prekės, būtų sudarytos sąlygos sumokėtą PVM susigrąžinti arba jo visai nemokėti, jei prekės dar nenupirktos. Ir dėl to nekiltų jokių diskusijų.

„Tikimės, kad pataisų svarstymas Seime ilgai neužtruks, joms bus pritarta ir kai kurios naujovės įsigalios nieko nelaukiant, nes tai yra būtina. Manau, kad apribojimas turėtų būti taikomas tik prabangos prekėms, kad neatsirastų galimybių piktnaudžiauti, o kruopų, mėsos konservų, tvarsliavos, drabužių, higienos prekių, vaistų ir kitų būtinų daiktų prie prabangos prekių tikrai niekaip nepriskirsi“, – įsitikinęs A. Butkevičius.  

Dėžutėje

Laukiama Briuselio sprendimo

Finansų ministerija aiškina, kad šiuo metu galiojantis PVM reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES) nesuteikia teisės PVM lengvatas sieti su tuo, iš kokių lėšų atliekami pirkimai. Todėl net jei maisto produktai perkami iš paaukotų lėšų, skaičiuojamas įstatyme nustatytas PVM. Surinkti mokesčiai yra skiriami viešosioms paslaugoms, tarp kurių ir gynyba, finansuoti.

Balandį numatomoje priimti naujoje ES direktyvoje, pasak ministerijos, atsiras galimybė taikyti PVM lengvatą prekėms, kurias pirks pagalba nukentėjusiems užsiimančios organizacijos, jei šios prekės bus nurodytos Europos Komisijos (EK) tvirtinamame sąraše. Šias nuostatas numatoma perkelti ir į Lietuvos PVM įstatymą.