Per savaitę pasigaminome beveik visą vartojimui reikalingą elektrą, bet ji brango, o dujos, nafta ir biokuras pigo

Praėjusią savaitę išliko stabiliai aukšta saulės ir šiluminių elektrinių elektros generacija, nors mažiau elektros pagamino vėjo elektrinės – iš viso per savaitę Lietuva pasigamino 99 proc. visos vartojimui reikalingos elektros energijos, o savaitės pradžioje, gegužės 5–7 d., vietinė elektros energijos gamyba Lietuvoje viršijo poreikį.

Bendra elektros gamyba mūsų šalyje siekė 217,3 GWh, arba 3,7 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite.

Elektros energijos vartojimas Lietuvoje gegužės 5–11 d., atvėsus orams, palyginus su ankstesne savaite, išaugo 11,6 proc. – iki 219,1 GWh.

Didmeninės elektros energijos kainos gegužės 5–11 d. augo visose Baltijos jūros regiono valstybėse.

Lietuvoje elektros kainos per savaitę padidėjo nuo 57,6 Eur/MWh iki 91,1 Eur/MWh. Palyginimui, 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 81,5 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 81,9 Eur/MWh.

Didmeninių elektros energijos kainų vidurkio padidėjimą lėmė dėl atšalusių orų išaugęs energijos poreikis ir nuo savaitės vidurio sumažėjusi elektros gamyba vėjo elektrinėse.

Praėjusią savaitę Latvijoje elektros kainos didėjo 35 proc. – nuo 67,5 Eur/MWh iki 91,1 Eur/MWh, Estijoje jos išaugo 25 proc. – nuo 72,4 Eur/MWh iki 90,7 Eur/MWh, Vokietijoje elektra pabrango 27 proc. – nuo 60 Eur/MWh iki 76,2 Eur/MWh, Lenkijoje – 44 proc., nuo 66,8 Eur/MWh iki 96,3 Eur/MWh, Suomijoje elektros kainos padidėjo 27 proc. – nuo 39 Eur/MWh iki 49,6 Eur/MWh. Švedijos SE 4 zonoje didmeninė elektros kaina padidėjo labiausiai 78 proc. – nuo 44,5 Eur/MWh iki 79,2 Eur/MWh.

Daugiausia elektros Lietuvoje praėjusią savaitę pagamino šiluminės elektrinės – 65,3 GWh, arba 10 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagamino 59,4 GWh ir net 3,2 karto daugiau nei prieš metus, kai pagaminta 20,4 GWh elektros. 

Panašus elektros kiekis buvo pagamintas ir vėjo elektrinėse – 65,2 GWh. Elektros generacija vėjo elektrinėse, palyginus su ankstesne savaite (85,2 GWh), sumažėjo 23,6 proc., bet buvo 24,4 proc. didesnė nei prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 52,4 GWh energijos. 

Saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę padidėjo 12,4 proc., jos pagamino 59,5 GWh elektros (ankstesnę savaitę – 52,9 GWh). Lygiai prieš metus saulės elektrinės pagamino 41,2 GWh, arba 44,2 proc. mažiau nei šiemet. 

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 16,6 GWh – tai 2,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 17,0 GWh, ir 27 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai buvo pagaminta 22,7 GWh. 

Elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatina šalių vyriausybes ieškoti stabilumą užtikrinančių sprendimų. Apskaičiuota, kad 2025 m. pirmieji keturi mėnesiai Vokietijoje pasižymėjo žemiausia bendra vėjo ir saulės energijos gamyba per pastarąjį dešimtmetį – tik 80 TWh. Pagrindinė sumažėjimo priežastis – neįprastai silpni vėjai, dėl kurių vėjo energijos gamyba, palyginus su praėjusiais metais, sumažėjo net 31 proc., (39 TWh), pasiekusi žemiausią rodiklį nuo 2017 m., nepaisant labai išaugusio vėjo jėgainių skaičiaus. Dėl šio atsinaujinančios energijos nuosmukio Vokietija padidino iškastinio kuro naudojimą, o bendrai jo dalis šalies energijos rūšių derinyje pasiekė aukščiausią lygį per septynerius metus. Pastebima, kad saulės energijos gamyba auga ir tikimasi, kad šiltuoju sezonu dar labiau išaugs, tačiau neaišku, ar tai atsvers sumažėjusią vėjo energijos generaciją.

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške mažėjo: nagrinėjamą savaitę TTF dujos kainavo 33 Eur/MWh – tai 2 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai dujos kainavo 33,6 Eur/MWh. Prieš metus tuo pačiu laikotarpiu TTF gamtinių dujų kainų savaitės vidurkis buvo 20,6 Eur/MWh, o 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 36,8 Eur/MWh. 

Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1–2 Eur/MWh didesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 31–32 Eur/MWh ribose. 

Europos saugyklos šiuo metu pildomas. Dujų kiekis jose didėja ir dabar siekia 42,5 proc. (praėjusią savaitę buvo 40,7 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 64,5 procento. 

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas taip pat jau didėja ir šiuo metu jis užpildyta apie 35,2 proc., prieš savaitę buvo 33,8 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 47,1 procento. 

Gegužės 5–9 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 567,2 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 404,4 GWh). Į Latviją išsiųsta 194,6 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 164,4 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,5 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,4 GWh).

Dėl šaltų orų ir veikiančių šiluminių elektrinių, Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gegužės 5–9 d., palyginti su balandžio 28 d. – gegužės 2 d., padidėjo 12,3 proc., suvartota 260,8 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 232,3 GWh).

Pastaruoju metu pasirodo pranešimų, kad tarp JAV ir rusijos vyksta neoficialios derybos dėl galimo rusiškų dujų tiekimo į Europą atnaujinimo. Niekas nepadarė didesnio smūgio rusijos ekonomikai nei tai, kad po invazijos į Ukrainą ji prarado didžiąją dalį Europos dujų rinkos. Teigiama, kad JAV investuotojai galėtų įsigyti dalį infrastruktūros – „Nord Stream“ dujotiekį, Ukrainos tranzito linijas ar net koncerną „Gazprom“, ir tai padėtų apeiti Europos politinį pasipriešinimą. Europos Sąjunga laikosi griežtos pozicijos: Europos Komisija pasiūlė uždrausti naujus susitarimus dėl rusiškų dujų pirkimo dar šiemet, o esamus – nutraukti iki 2027 m. pabaigos.

Naftos kainos nukrito, OPEC+ pranešant apie prognozuojamą naftos gavybos didinimą. Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 62,1 USD/bbl – tai 1,91 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,3 USD/bbl. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 83,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tuo pačiu laikotarpiu – 75,8 Eur/MWh.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jos kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Prognozuojama, kad Brent naftos kainos gali svyruoti tarp 63–65 USD/bbl.

Nagrinėjamu laikotarpiu Baltijos šalyse ir Vokietijoje benzino vidutinės kainos sumažėjo 0,8–2,8 proc., o Lenkijoje vidutinė kaina nepakito. Dyzelino vidutinės kainos sumažėjo visose lyginamose šalyse 0,9–11 procentų.

Tarp Baltijos šalių benzinas pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,016 Eur/l.

Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,7 proc., o dyzelino – 4,9 proc. mažesnė.

Biokuro kainos Lietuvoje išlieka žemiau 17 Eur/MWh: nagrinėjamą savaitę biokuro kaina sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite, ir siekė 15,88 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 17,48 Eur/MWh.

LEA informacija