Pienininkų godos – tiesiai į politikų ausis. Tik ar išgirdo?

Sunku išgyventi

Asociacijos tarybos išplėstinis posėdis vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA). Jį pradėjęs LPGA pirmininkas Jonas Vilionis tikino, kad pernykštės pieno gamintojų sektoriaus pajamos dėl kritusių pieno supirkimo kainų yra 170 mln. Eur mažesnės nei 2022 m. Užtat įspūdingas grynasis pelnas, kurį pernai esą uždirbo šalies didieji pieno perdirbėjai ir prekybos tinklai. Pernai, kilus pieno krizei, Europos Komisija (EK) iš Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio rezervo Lietuvos pieno gamintojams skyrė 10,66 mln. Eur paramą. Deja, premjerė nusprendė, kad jiems užteks 8 mln. Eur.

„Perdirbėjai už pieną moka mažiau ir ūkininkams, ir kooperatyvams. Kaip mums išgyventi dar ir dėl to, kad įvedami taršos ir kiti mokesčiai? Turėsime arba vėl važiuoti į Vilnių, arba susinaikinti. Juk niekas nenorės dirbti už dyką“, – neabejojo J. Vilionis ir minėjo kitas pieno sektoriaus problemas. Antai pernai Lietuvoje išnykus 2,6 tūkst. pieno ūkių, neliko 11 tūkst. karvių. Šalis per metus pagamina 1 mln. 250 tūkst. t pieno. Turbūt pieno perdirbimo pramonė žlugtų, jei negautų žaliavos iš estų ir latvių. Lietuvos įmonės per dieną perdirba 3,5 tūkst. t pieno. Kita bėda – pieno ūkiai nesiekia investicinės paramos, mat per mažas jos intensyvumas – iki 50 proc. Todėl ūkiai nesiplečia, nemodernėja.

Per metus neliko tūkstančių

VĮ Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė vardijo, kad Lietuvoje 2024 m. sausio 1 d. pieninių karvių buvo 5 proc. mažiau nei 2023 m. sausio 1 d. Pernai minimu laiku buvo 222 954, o šiemet – 212 885 pieninės karvės. Šalyje mažėjo visų galvijų skaičius. Sausio 1 d. pernai buvo 641 066, šiemet – 627 712 galvijų. Pernai buliukų ir telyčaičių eksportuota dvigubai daugiau nei 2022 m. Dauguma jų atsiduria Lenkijoje, Italijoje, Izraelyje, Rumunijoje, Vengrijoje.

Bet Lietuvoje daugėja ūkių, vykdančių pieninių karvių kontrolę. Šių metų sausio 1 d. jie sudarė 59 proc. visų pieno ūkių. Dažniausiai šią kontrolę vykdo stambūs ūkiai, kuriuose yra daugiau nei 51 karvė. Kasmet stambėjant pieno ūkiams, gerėja ir karvių produktyvumas. Daugiausia pieno parduoda ūkiai, kuriuose yra 51 ir daugiau karvių. Jie sudaro 65 proc. visų ūkių, parduodančių pieną perdirbėjams. Stambūs ūkiai už bazinių rodiklių pieną esą vidutiniškai gauna 328 Eur/t.

Tauragės r. jaunasis ūkininkas Eimantas Eigirdas suabejojo J. Šataitės teiginiu, kad, šalyje per metus 5 proc. sumažėjus karvių skaičiui, primelžiamo pieno kiekis yra stabilus – toks pat, kaip 2023 m. „Kur logika? Neliko 11 tūkst. karvių, o pieno kiekis toks pat! Vadinasi, nėra problemos?“ – stebėjosi jis.

J. Šataitė spėjo, kad primilžiai apskritai šalyje stabilūs, nes ūkiuose padaugėjo karvių mišrūnių. Kaišiadorių r. ūkininkas Albinas Jusas tvirtino, jog kai kurios mišrūnės iš tiesų produktyvios.

Ekologiškas pienas – užsienin

Šilalės r. ūkininkas Egidijus Gečas ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius apgailestavo, kad didžiąją dalį ekologiško pieno tenka eksportuoti dėl menko jo poreikio šalyje. Jie teigė norėję ekologišku pienu ir iš jo pagamintais produktais pamaitinti šalies vaikus. Ugdymo įstaigos – vaikų darželiai, mokyklos – nori tokių produktų, tačiau privalo dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Juose ekologiški produktai nepajėgūs konkuruoti su tokių pat pavadinimų produkcija, pagaminta pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą. Kita vertus, dauguma vaikų, kurie nemokamai gauna ekologiško jogurto, jo nevalgo, nes nesaldus. „Galbūt tai šeimų problema – nemokome vaikų valgyti tokių produktų“, – svarstė M. Petkevičius.

Parama mažės

Nuotoliniu būdu posėdyje dalyvavusi ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė priminė, kad iš 241 mln. Eur, 2021–2023 m. skirtų žemės ūkio sektoriaus paramai, 45 proc. (109 mln. Eur) atiteko pieno sektoriui. Kasmet, sakė ji, parama žemės ūkio sektoriui mažės. 2025–2026 m. numatyta 35 mln. Eur parama, o pieno sektoriui iš šios sumos ketinama atriekti 10 mln. Eur. Pernai pieno sektorius galėjo investicijoms gauti 15 mln. Eur paramos, tačiau paraiškose prašyta suma buvo 7 mln. 730 tūkst. Eur – beveik perpus mažesnė.

J. Stakėnienė kvietė ūkininkus balandį ir gegužę teikti paraiškas pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Tikino, kad ši priemonė itin palanki jauniesiems ūkininkams, pavyzdžiui, numatyta lengvatinė paskola, kai projekto vertė yra iki 100 tūkst. Eur.

Robotai kol kas – ne visiems

„Kodėl iš priemonės „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ išbraukėte šėrimo robotus ir automatinio šėrimo įrangą?“ – klausė Telšių r. ūkininkas Dainius Dargis. Pasak jo, pasitelkiant šias technologijas, į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskiriama mažiau, nei karves melžiant ir šeriant įprastai.

J. Stakėnienė patarė jam modernizuoti ūkį pagal priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ūkininkas atsakė, kad tuomet teks įsipareigoti plėsti ūkį. Jis to daryti nenorįs. Kita vertus, standartinis – nedidelis – ūkis nė nesurinks minimalių 35 balų, artinančių prie galimybės gauti paramą pagal šią priemonę. Jos kriterijai neleidžia modernizuoti ūkio robotais.

„Išgirdome jūsų norą“, – viltį D. Dargiui ir kitiems ūkininkams suteikė J. Stakėnienė ir drąsino juos įrašyti robotus ir automatinį šėrimą į investicijų į žemės ūkio valdas projektus.

„Jaunimas nori melžti robotais. Kaime juk nėra melžėjų“, – savo ruožtu J. Vilionis padrąsino ją priimti palankų pienininkams sprendimą.

Utenos r. ūkininkas Arūnas Kudrevičius ir Lazdijų r. ūkininkas Nerijus Narauskas supažindino su savo ir kitų žemdirbių, siekiančių gauti leidimą fermos ar kito ūkinio statinio statyboms, vargais. Dėl perteklinių reikalavimų, ekspertų iš Aplinkos ministerijos (AM) galimo susireikšminimo jo tenka laukti net trejus metus. Esą tai kerta per sveikatą ir tuština kišenes. Vien poveikio aplinkai įvertinimas (PAV) ir didesnės galios elektros įvadas atsieina po 10 tūkst. Eur. Kai tokia tvarka, sunku pasinaudoti investicine parama.

Vėliau į posėdį atvykęs aplinkos ministras S. Gentvilas užsirašė šių ūkininkų telefono numerius. Sakė, paskambinęs gilinsis į problemą, ją spręs. LPGA nariai prašė statybų leidimus išduoti ne vėliau, kaip praėjus 6 mėnesiams nuo projekto pateikimo.

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Titulinėje nuotr. – „Ar girdi, Giedraiti?“ – į ekrane matomą žemės ūkio viceministrą kreipėsi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas Jonas Vilionis, kai aplinkos ministras Simonas Gentvilas (kairėje) pažadėjo srutų išvežimo terminą vėlinti iki gruodžio 1 d., o mėšlą leisti lauko rietuvėse laikyti metus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.