Pienininkų kooperatyvai skęsta

Kooperacija nebereikalinga?

Apie situaciją Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) pieno rinkose bei padėtį pieno gamintojų kooperatyvuose kalbėjo LPGA prezidentas Jonas Vilionis. Jis sakė, kad į išplėstinį posėdį atvyko 15 atstovų iš 22 pieno gamintojų kooperatyvų.

„Malonu, kad tiek daug jūsų susirinko, – sakė J. Vilionis. – Tai rodo, kad problemos yra aktualios. Manau, kad tai įgaus pagreitį ir klausimai bus sprendžiami. Atsitiko taip, kad mes visi dėjome viltis į kooperaciją, o šiuo metu paaiškėjo, kad pieno supirkimo kooperatyvai nebereikalingi.“

Pasak J. Vilionio, visi žinome, kad nuo rudens pieno supirkimo kainos pradėjo važiuoti žemyn ir ES jau esame vieni iš paskutiniųjų. Perdirbėjai už bazinių rodiklių pieno 1 kg moka tik 0,32 Eur, kai kitur Europoje pieno gamintojai gauna iki 0,39 Eur, o už natūralų – 0,49 Eur. „Dalyvavome Europos pieno tarybos posėdyje, ten dar niekas nekalbėjo apie kritusias kainas, o pas mus jos jau buvo pradėjusios važiuoti žemyn. Jau priėjome ir prie to, kad net po 15 t pieno per dieną parduodantiems kooperatyvams pasakyta, jog jų pieno nebereikės. Perdirbėjai teigia, kad neva bloga kooperatyvų pieno kokybė, todėl jo nepirks. Bet parodykite parduotuvėje nors litrą pieno, kuris yra prastesnės kokybės ir todėl pigesnis. Lietuvoje kiekvieną mėnesį pagaminama po 113 tūkst. t pieno, dar iki 47 tūkst. t perdirbėjai atsiveža iš Latvijos ir Estijos“, – kalbėjo LPGA prezidentas.

Jis taip pat sakė, kad jeigu į Lietuvą nebūtų įvežama tiek pieno, mažiausiai dvi perdirbimo gamyklas reikėtų uždaryti. Bet visi puikiai žino, kad pienas yra baltasis auksas. Jeigu šiandien smulkieji gamintojai už 1 kg pieno gauna tik po 0,10 Eur, tai parduotuvėse 1 litras 2,5 proc. riebumo pieno kainuoja 1,76 Eur. O juk perdirbėjai iš tų mažiukų ūkininkų gauna 4,6 proc. riebumo pieną. Aišku, kad tas skirtumas lieka perdirbėjams. J. Vilionis piktinosi, kad šiandien niekas nereguliuoja pieno kainų, pradedant nuo jo gamintojų ir baigiant prekybininkais, kurių dalis galutinėje pieno kainoje sudaro iki 39 proc.

„Prekybininkai pyrago dalybose nedalyvauja, atsipjovė tuos beveik 40 proc. ir sako: pasidalinkite likusius. Ką čia besidalyti? Mums, pieno gamintojams, belieka 21 proc. Apie ką begali būti kalba? Be to, mes Lietuvoje ir mažiausią kainą už pieną gauname, ir europinę išmoką mažiausią. Argi vėl turėsime važiuoti į Briuselį, boikotuoti, nes dar 20 proc. žada mažinti išmokų dydį. Ką mes tada darysime? Linų jau neliko, cukrinių runkelių dar šiek tiek, kiaulių sumažėjo trečdaliu, karvių turėjome 1,2 mln., beliko 184 tūkst., žvėrelių neliko, o jeigu už grūdus mokės tik po 150 Eur/t, ar beapsimokės ūkininkauti?“ – statistiką priminė J. Vilionis. Pasak jo, dar bus susitikimas su Prezidentūros atstovais, todėl reikia pasiruošti kalbėtis.

LPGA lyderio teigimu, vidutinė pieno supirkimo kaina šiandien yra 0,32 Eur/kg, bet pieno kooperatyvai gauna tik po 0,25–0,27 Eur/kg, o juose yra didesnių ir mažesnių ūkių, todėl reikia balansuoti išlaidas, nes kooperatyvai už tokią kainą dar turi ir atvežti pieną iki pieninės vartų.

Lietuvos pieno ūkių struktūros pokyčius pristačiusi ir apie pieno pardavimą kalbėjusi Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Informacinių išteklių tvarkymo departamento Paramos žemės ūkiui skyriaus vadovė Julija Šataitė irgi neturėjo gerų naujienų pieno gamintojams.

Pieno kokybės problema

Kooperatyvo „Pienas LT“ narys Tomas Raudonius pastebėjo, kad šių dienų statistika dar neatspindi realios situacijos. „Rinka stabilizuojasi žemame lygyje, pvz., sviesto kaina buvo 8 Eur/kg, dabar ji sustojo ties 4 Eur/kg. Pieno miltai – apie 2 Eur/kg – yra žemas lygmuo. Mūsų šalis apie 60 proc. pieno, paversto į produktus, eksportuoja. Nemaža dalis eksporto vyksta biržiniais produktais arba beveik biržiniais. Ir kai tik ta paklausa Europos rinkose sumažėjo, kainos krenta labai staigiai ir mes, kaip eksportuojanti šalis, labai greitai pajaučiame pinigų už produktus sumažėjimą, o tai persiduoda į žalią pieną. Panaši dinamika yra ir Airijoje, o tai – neigiamas aspektas ūkininkaujantiems. Turime perdėtus lūkesčius, priplanuojame investicinių projektų, kai būna labai geros kainos, o kai jos nukrenta, dažnai sustabdome investicijas, pradedame pesimistiškai vertinti savo ateitį. Visa tai apsunkina ūkių vystymąsi“, – kalbėjo T. Raudonius.

Kooperatinės bendrovės „Žalioji lanka“ (Anykščių r.) direktorė Nijolė Barkauskienė sakė, kad „labai smagu“ girdėti kolegų kalbas apie pieno kainas. „Aš šį kartą pasiruošusi kalbėti ne apie pieno kainas, o apie tai, kad kooperatyvų pienas nebereikalingas. Gavau pranešimą, kad nuo vasario 15-osios perdirbėjai mūsų pieno nebepirks. Dvidešimt dvejus metus išdirbome su šia pienine, visas pienas buvo parduodamas 100 proc., ir dabar priversti išeiti“, – aiškino N. Barkauskienė.

Pasak „Žaliosios lankos“ vadovės, perdirbėjai reikalauja aukštesnės pieno kokybės. Kooperatyve siekiama ją pagerinti. Apie 60 proc. pieno kokybė šiemet pagerėjo. Bet niekas į kalbas nesileidžia – „pasitaisėte, galbūt pratęsime ir toliau“.

Kooperatyvo „Pieno puta“ (Kupiškis) direktorė Juratė Dovydėnienė sakė, kad tų bėdų šiandien yra labai daug. O reaguodama į tai, kas buvo pasakyta, teigė, kad sodiečiai neturi stabilumo, nežino, kokia bus ateitis, todėl mažina karvių skaičių. Bet ūkių su keliomis karvėmis dar yra ir jie niekam netrukdo. Ją papiktino prieš keletą dienų per televiziją kalbėjęs „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis, kuris sakė, kad sviesto pakelis Lietuvos parduotuvių lentynose kainuoja 3,4 Eur, kurio žmonės jau neįperka ir laukia akcijų, o Lenkijoje ir 1 Eur nekainuoja. Palygino pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris skiriasi, bet tikrai ne tokiu santykiu. Pasak J. Dovydėnienės, viską apvainikavo tai, kai D. Dundulis pasakė, kodėl pas mus laikosi tokia kaina – mūsų sviesto 1 kg kaina yra 17 Eur, o Europoje – 4 Eur. Kodėl? Ogi todėl, kad „mes dabar negalime numušti kainos“.

Kalbėdama apie ilgalaikes sutartis, J. Dovydėnienė teigė, kad jos vadovaujam kooperatyvui jau beveik dvidešimt dveji. Ji nė karto nė iš vienos įmonės nėra gavusi konkretaus pasiūlymo pasirašyti ilgalaikę sutartį. „Dabar, kai beveik visos perdirbimo įmonės uždarė visus pieno surinkimo punktus, tie žmonės nuėjo ne kur kitur, o į kooperatyvus. Nes niekas nebeperka iš jų pieno. Kodėl perdirbėjai dabar nori sunaikinti ir kooperatyvus? Kooperatyvams kainos krenta tada, kai lenkai nebeperka, nes ir ten yra maža kaina, Latvijoje ta pati situacija, todėl kooperatyvai niekur nedings, kadangi parduoti pieną reikia, ir tokiu atveju kooperatyvai gauna tokią kainą, kokią pasakė perdirbėjai“, – kalbėjo kooperatyvo „Pieno puta“ vadovė.

Nusiskundimus dėl pieno perdirbėjų veiksmų išsakė ir kitų pieno kooperatyvų vadovai.

Pagalba būtų rimta paspirtis

Žemės ūkio ministras A. Palionis pastebėjo, kad nei perdirbėjai, nei prekybininkai su pieno gamintojais pelnu dalintis nenori.

„Tvirtinant šitos ir praėjusios Vyriausybės priemonių įgyvendinimo planą, buvo numatyta, kad kooperatyvų modernizavimui ir investicijoms bus skirta nemaža dalis pinigų. Bet 12 metų jau esu išdirbęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete, tiek pat metų svarstęs valstybės biudžetus, tad galiu labai paprastai paaiškinti, ką reiškia Žemės ūkio ministerijos metinis biudžetas – 140 mln. Eur. Dabar su ES deramės dėl naujo daugiamečio finansinio laikotarpio, kuriame yra daug įsipareigojimų, bet jie nepagrįsti finansiniais šaltiniais. Visam naujam laikotarpiui skirta 980 mln. Eur susietajai paramai, ji daugiau orientuota į gamybą, todėl bus didesnė laisvė perskirstymui ir daugiau sektorių bus galima paremti“, – kalbėjo A. Palionis.

Seimo KRK pirmininkas Bronis Ropė stebėjosi, apie kokias paskatas kooperacijai dar galima kalbėti, jei net ta saujelė dar egzistuojančių pieno gamintojų kooperatyvų tuoj išsivaikščios?

„Skaudu klausyti tokių istorijų, nes jos tiesiogiai liečia kaimo žmones, dažniausiai – smulkius pieno gamintojus, iš pieno gamybos bandančius prisidurti prie kitų pajamų. Vienas iš siūlymų, kaip stabdyti galutinį pieno gamintojų kooperacijos žlugimą, galėtų būti pagalba pieną surenkantiems kooperatyvams susimažinti veiklos sąnaudas. Reikėtų ieškoti būdų, kaip skirti pienovežiams lengvatinio dyzelino, proporcingai nuo surenkamo pieno kiekio. Degalų sąnaudos sudaro reikšmingą dalį kooperatyvo veiklos sąnaudų struktūroje. Jei Seime rastume politinės valios priimti tokį sprendimą, valstybės biudžetui jis daug nekainuotų, bet kooperatyvams, kitaip tariant, pieno gamintojams, tai būtų rimta paspirtis“, – pagalbą siūlė B. Ropė.

Jis tikisi šį klausimą perkelti į Seimo KRK darbotvarkę. B. Ropės manymu, reikia ieškoti sprendimų, nes taip tęstis nebegali. Jis pasidžiaugė, kad susitikime kartu su kolegomis Seimo nariais, Seimo Pirmininku ir žemės ūkio ministru vieningai sutarta spręsti šią problemą, o diskusiją pavadino reikšminga.

Kainos nukrito kaip oro temperatūra

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. sausio 27 d. numeryje!
 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.