Pieno gamintojai – pas Premjerę

Pieno įstatymas ir žymėtas dyzelinas kooperatyvams

Anot Vyriausybės pranešimo spaudai, tikslinės europinės paramos pieno ūkiams klausimas Ministrės Pirmininkės iniciatyva ir tiesioginiu Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) įsitraukimu ir toliau bus keliamas diskusijose su Europos Komisija (EK), užtikrino I. Ruginienė.

Reaguodama į degalų kainų augimą dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose, Vyriausybė dar prieš kurį laiką inicijavo dyzelinių degalų, taip pat ir žemės ūkyje naudojamo žymėtojo dyzelino akcizo laikiną sumažinimą. Įsiklausius į ūkininkus, šiuo metu jau parengtas ir derinamas projektas dėl žymėtojo dyzelino įsigijimo galimybių žemės ūkio kooperatinėms bendrovėms. Susitikime aptartos ir Nacionalinio plėtros banko (ILTE) tiesioginių apyvartinių paskolų priemonės, dėl kurių ūkininkai, anksčiau tokios galimybės neturėję, galės kreiptis artimiausiu metu.

Pokalbyje išsakyti ūkininkų nuogąstavimai dėl ilgalaikio nuoseklumo žemės ūkio politikoje stokos, Seimui pateikto Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo (Pieno) įstatymo nuostatų.

Kaip pabrėžė premjerė I. Ruginienė, naujos redakcijos Pieno įstatymu siekiama kompromisinio sutarimo, subalansuotai derinančio visų pusių interesus.

Didelių vilčių nededa

Po susitikimo su premjere LPGA prezidentas Jonas Vilionis „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad jokių pažadų, kaip padėti išgyventi pienininkystės ūkiams, patyrusiems per 30 mln. Eur nuostolių, neišgirdo – niekas tokių nuostolių dengti neketina. „Mums paaiškino, kad valstybė pinigų tam neturi. Jei turėtų, esą duotų“, – teigė J. Vilionis. Tiesa, premjerė pasiūlė ūkininkams trūkstant apyvartinių lėšų aktyviau naudotis ILTE paskolomis. Tokia galimybė – nuo gegužės. Tik koks ūkis lįs į paskolų liūną, kai vos suduria galą su galu. „Jau dabar ir stambūs ūkiai atsisako pienininkystės, nes kiek gali dirbti nuostolingai. Kai kur ūkiai ir visai likviduojasi. Tad situacija žemės ūkyje – išties sudėtinga. Bet, kaip bebūtų keista, pieno perdirbėjai, prekybininkai už praėjusius metus ketina sau išsimokėti dividendus, nes jų veikla yra pelninga. Tad savaime suprantama, kas disponuoja pinigais“, – pastebėjo LPGA prezidentas.

Anot jo, tai nebuvo paskutinis pokalbis su šalies valdžios atstovais dėl itin sudėtingos situacijos pieno sektoriuje – tikimasi vėl susitikti ir su premjere I. Ruginiene, taip pat tęsti pokalbius su žemės ūkio ministru ir Seimo nariais. „Pinigų dviračių takams vos ne per laukus tai randama, nors jais mažai kas važinėja. O pagalbai svarbiam sektoriui – ne. Tačiau kokį nors sprendimą reikia rasti, nes delsimas pačiai valstybei gali labai brangiai kainuoti“, – tvirtino J. Vilionis.

Problemos nesibaigia

Šį pienininkų atstovų susitikimą su Vyriausybės vadove inspiravo prieš mėnesį prie Vyriausybės vykęs Lietuvos pieno gamintojų protesto mitingas. Balandžio 9 d. priimtoje rezoliucijoje teigiama, kad pastarąją pusę metų mažėja pieno supirkimo kaina. Ji Lietuvoje viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Nors pieno produktų rinkose matoma kainų augimo tendencija, tačiau Lietuvoje superkamo pieno kaina dar mažinama. Tad šie metai Lietuvos pieno ūkiams tampa išlikimo metais. Dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų ir tuo pat metu išaugusių degalų, trąšų, pašarų bei energetinių resursų kainų, daugelis ūkių jau šiandien dirba nuostolingai. Prasidėjęs pavasario darbų sezonas dar labiau didina apyvartinių lėšų poreikį, todėl dalis ūkių gali nebeturėti finansinių galimybių vykdyti būtinų žemės ūkio darbų, mažins gamybą arba bus priversti visiškai nutraukti veiklą.

„Nepriėmus skubių sprendimų, Lietuva gali netekti reikšmingos dalies pieno ūkių jau per artimiausius mėnesius. Pieno ūkiai nėra verslas, kurį galima greitai atkurti – uždarius ūkius, išparduodamos karvių bandos, prarandama genetika, nutraukiamos investicijos, išardoma infrastruktūra ir prarandama kvalifikuota darbo jėga. Tokie nuostoliai būtų ilgalaikiai ir sunkiai atstatomi“, – buvo teigiama rezoliucijoje.

Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pieno gamintojai surašė savo reikalavimus, kuriuos įteikė Prezidentui, Seimui ir Vyriausybei. Taip pat perspėjo, kad neįgyvendinus šios rezoliucijos reikalavimų, kyla reali grėsmė, kad valstybė nebepajėgs apsirūpinti pieno, mėsos ir kitais būtiniausiais maisto produktais. Nes dėl savo ateities susirūpinę ir kiti žemės ūkio sektoriai – gyvulininkystės, augalininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir kt.

Nepalieka be dėmesio

Į rezoliucijoje keltas problemas LPGA sulaukė atsakymo ir iš ŽŪM. „Ministerija, suprasdama sudėtingą pieno gamintojų situaciją, kelia paramos pieno gamintojams klausimą ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje (ŽŪŽT). Pradedant praėjusių metų spalio mėnesiu, ministras kiekviename ŽŪŽT posėdyje kėlė klausimą dėl blogėjančios padėties Lietuvos pieno rinkoje (mažėjančių žalio pieno supirkimo kainų) ir prašė EK atidžiai stebėti rinką bei imtis visų reikalingų priemonių situacijai stabilizuoti, įskaitant ir paramą iš ES žemės ūkio rezervo (tokie prašymai buvo išsakyti 2025 m. spalio 27–28 d., 2025 m. gruodžio 11 d., 2026 m. sausio 26 d., kovo 30 d. vykusiuose ŽŪŽT posėdžiuose bei 2026 m. sausio 7 d. Briuselyje vykusiame politiniame ES žemės ūkio ministrų susitikime)“, – tvirtino žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Jis dar vasario 23 d. susitiko su ES komisaru Christophe Hansenu, atsakingu už žemės ūkį ir maistą. Šio susitikimo metu atkreipė dėmesį į susidariusią sudėtingą padėtį Lietuvos pieno sektoriuje bei išsakė prašymą ieškoti visų galimų ES lygio priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti. Be to, Lietuva kartu su kitomis valstybėmis narėmis prisijungė prie Belgijos kovo 30 d. ŽŪŽT kelto klausimo dėl Europos pieno rinkos padėties, kuriame prašoma EK imtis visų galimų veiksmų – nuo pieno gamybos mažinimo, intervencinių kainų peržiūros iki paramos iš žemės ūkio rezervo skyrimo pieno gamintojų situacijai gerinti. EK valstybes nares informavo, kad atidžiai stebi situaciją pieno rinkoje ir būtų pasirengusi imtis priemonių, kai jų prireiktų.

Siūlo netaikyti PADKM

A. Palionis taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgdama į sudėtingą situaciją žemės ūkio sektoriuje dėl itin išaugusių tręšiamųjų produktų kainų ir jų poveikio konkurencingumui, ŽŪM tarpinstitucinėse diskusijose dėl bendros Lietuvos pozicijos palaiko Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) reglamento koregavimą. Siekiama, kad, įvertinus susidariusią situaciją ir esant pagrindui, būtų galima inicijuoti deleguotojo akto priėmimą, kuriuo tręšiamieji produktai laikinai būtų išbraukti iš PADKM reglamento taikymo srities. ŽŪM siūlymu, svarbu naują nuostatą taikyti retrospektyviai – nuo momento, kai buvo konstatuota, kad numatytos sąlygos pradėjo būti tenkinamos.

Iki kol įsigalios siūlomi PADKM reglamento pakeitimai, suteikiantys EK teisinius instrumentus reglamento taikymo srities koregavimui, ŽŪM laikosi pozicijos stabdyti

PADKM reglamento taikymą, kurio taikymas dabartine apimtimi gali sukelti negrąžinamą žalą ES žemės ūkio sektoriui, arba atidėti PADKM mokesčio mokėjimą tręšiamiesiems produktams, kol bus užtikrintas sklandus mechanizmo veikimas ir stabilizuosis geopolitinė situacija.

Piginami gazoliai

Žemės ūkio ministras A. Palionis pieno gamintojams priminė, kad Seimas jau yra priėmęs Akcizų įstatymo pataisas, numatančias, jog iki birželio 16 d. gazoliams, naudojamiems žemės ūkio veikloje, įskaitant akvakultūrą ir verslinę žvejybą vidaus vandenyse, žemės ūkio produktų gamybai taikomo akcizo pastovioji dalis sumažinama iki 10 Eur už 1 tūkst. l. Be to, ŽŪM, glaudžiai bendradarbiaudama su pieno kooperatyvais, parengė ir artimiausiu metu pateiks derinti teisės aktų informacinėje sistemoje Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio veiklos subjektams žemės ūkio produktų gamybai, įsigijimo taisyklių pataisas, kuriomis numatoma skirti atitinkamą kiekį lengvatinio gazolio ir žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems pieną.

Įstatymas neužmirštas

„ŽŪM, suprasdama pažeidžiamą pieno pardavėjų situaciją, ieško sprendimų, kurie padėtų sustiprinti pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje. Šiuo tikslu ŽŪM yra sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – parengti teisinius reguliavimo pasiūlymus, reglamentuojančius sutartinius santykius pieno sektoriuje ir stiprinančius pieno gamintojų padėtį tiekimo grandinėje. Kaip pirmas žingsnis, siekiant parengti teisinio reguliavimo pasiūlymus, 2025 m. įvyko viešosios konsultacijos su visuomene.

Socialiniai partneriai ir susijusios institucijos buvo kviečiami išsakyti savo nuomonę dėl siektinų tikslų bei galimų reguliacinių priemonių“, – rašte pienininkams pastebėjo žemės ūkio ministras.

Anot jo, šiemet jau įvyko 7 darbo grupės posėdžiai. Darbo grupės pasiūlymai pateikti svarstyti Seimo Kaimo reikalų komitetui. Balandžio 16 d. teisės aktų informacinėje sistemoje grupė Seimo narių užregistravo Nesąžiningos prekybos praktikos pieno sektoriuje draudimo įstatymo projektą, kuriame buvo įtrauktos darbo grupėje apsvarstytos nuostatos dėl sutartinių santykių reglamentavimo. Šiame įstatymo projekte yra nustatomi pagrindiniai pieno kainodaros elementai (dėl pieno pirkimo–pardavimo sutarčių trukmės, dėl pieno kainos nustatymo, dėl taikomų priedų ir priemokų bei jų dydžių), taip pat nustatomas draudžiamųjų veiksmų sąrašas.

Dėl draudimo supirkti pieną kaina, žemesne nei jo pagaminimo savikaina, nuostatos įtvirtinimo ES teisės aktuose yra diskutuojama įvairiais lygiais, tačiau sutarimo nėra. EK ketina peržiūrėti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/633 nuostatas, tačiau sprendimai būtų daromi tik atidžiai įvertinus reguliacinių nuostatų poveikį ūkininkams ir kitiems tiekimo grandinės dalyviams.

„Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta įkurti Pieno gamybos kaštų observatoriją. Numatoma, kad pieno gamybos kaštų observatoriją kurtų Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), kuris valdo Ūkių apskaitos duomenų tinklo, žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių statistinius duomenis bei tvarko Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinę sistemą. Numatoma, kad būtų sukurta pieno gamybos savikainos skaičiavimo metodika ir turimų tyrimų duomenimis bei statistinių rodiklių pagrindu būtų apskaičiuota vidutinė (orientacinė) pieno gamybos savikaina Lietuvoje, tai leistų stebėti pieno gamybos kaštų pokyčius ir paramos priemonėmis tikslingiau atspindėti pieno gamintojų poreikius. Šiuos darbus numatoma atlikti 2026 m.“, – informavo A. Palionis.

Visas ŽŪM atsakymas žemdirbiams bus skelbiamas laikraščio „Ūkininko patarėjas“ gegužės 5 d., antradienio, numeryje.

Laimos PENEK (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.