Pieno tarifai praktiškai uždaro Kinijos rinką

Netolima istorija

Vadinamąjį antidempingo tyrimą Kinijos prekybos ministerija pradėjo dar 2024 m. Kaip tik tuo metu reikšmingai pablogėjo Kinijos pieno gamintojų ekonominė padėtis. Čia verta prisiminti, jog 2023 m. Kinija importavo apie 2,7 mln. tonų įvairių pieno produktų ir buvo viena didžiausių pieno produktų importuotojų pasaulyje, apžvelgia portalas tygodnik-rolniczy.pl.

Pagrindinėse kategorijose, tokiose kaip nugriebto pieno milteliai, nenugriebto pieno milteliai ir išrūgos, ES šalių dalis Kinijos importe svyravo nuo 30 iki 35 proc. Vien tik nugriebto pieno miltelių importas iš ES viršijo 400 000 tonų per metus, o Europa kartu su Naująja Zelandija buvo pagrindinės pieno produktų tiekėjos.

Tuo pačiu metu, kaip minėta, padėtis Kinijos vidaus rinkoje blogėjo. Nuo 2022 iki 2024 m. vidutinės žalio pieno supirkimo kainos sumažėjo maždaug 10–15 proc., o kai kuriuose regionuose šis sumažėjimas buvo gerokai didesnis. Daugelis pieno ūkių tiesiog pradėjo dirbti nuostolingai, o tai sukėlė politinį spaudimą centrinei valdžiai. Pekinas mano, kad vienas iš veiksnių, paaštrinusių šias problemas, buvo santykinai pigių pieno produktų antplūdis iš Europos, kurių kainos, anot Kinijos pusės, buvo smukdomos dėl specifinės ES žemės ūkio paramos sistemos.

Kaip apskaičiavo Jungtinės Karalystės Žemės ūkio ir sodininkystės plėtros taryba (AHDB), Kinijos apsirūpinimo pieno produktais savarankiškumo lygis siekia apie 70–80 proc., o likusi dalis importuojama. Šalis vis dar labai priklauso nuo importuojamų produktų, tokių kaip kūdikių mišiniai, nenugriebto pieno milteliai ir baltymų pagrindu pagaminti produktai, įskaitant išrūgas. Kinijos pieno produktų importas iš ES sudarė 524 000 tonų (2025 m. sausio–lapkričio mėn.), o sūrio importas iš ES sudarė 14,5 proc. viso importo.

Muitai ir poveikis

Todėl, vertinant iš Kinijos perspektyvos, muitų įvedimas pieno produktams buvo neišvengiamas. Juo labiau, kaip skelbia „Dairy Global“, tarifų padidinimas įvyko dėl prekybos įtampos su ES, kai Europos Komisija pradėjo antisubsidijų tyrimą dėl Kinijoje pagamintų elektromobilių. 2024 m. ES padidino Kinijoje pagamintų elektromobilių tarifus net iki 45,3 proc.

Pirmiausia naujieji tarifai paveikė nugriebto ir nenugriebto pieno miltelius, pieno baltymų koncentratus bei išrūgų miltelius.

Muitai skyrėsi, priklausomai nuo gamintojo ir produkto rūšies. Verta paminėti, kad pieno miltelių prekybos maržos retai viršija kelis ar keliolika procentų, o tai reiškia, kad tokie dideli muitai faktiškai užkerta kelią eksportui į Kiniją. Tačiau tam tikriems labai perdirbtiems produktams ir itin aukštoje temperatūroje sterilizuotam pienui (UHT pienas - angl. Ultra High Temperature), kurie ES eksporto į Kinijos rinką struktūroje užėmė gana nereikšmingą vietą, tarifai nebuvo taikomi.

Didžiausiems Vakarų Europos eksportuotojams šių sprendimų pasekmės yra ypač sunkios. Nyderlandai, Vokietija, Airija ir Prancūzija kartu į Kiniją eksportuoja daugiau nei 70 proc. visos ES pieno miltelių. Praradus net dalį šios rinkos, reikia nukreipti šimtus tūkstančių tonų produkcijos į kitas eksporto vietas.

Metinė pieno gamyba visoje Europos Sąjungoje viršija 155 mln. tonų, o didelė pertekliaus dalis atitenka ne ES rinkoms. Apribojus prieigą prie Kinijos rinkos, kuri gali absorbuoti didelius kiekius, padidėja konkurencinis spaudimas kitose rinkose, todėl sumažėja kainos ir pelno maržos praktiškai visoje tiekimo grandinėje.

Konkretūs faktai

Kaip skelbia „Dairy Raporter“, laikinieji Kinijos tarifai įsigaliojo 2025 m. gruodžio 23 d. ir galios iki galutinio sprendimo dėl tyrimo pabaigos, kuris numatomas maždaug 2026 m. vasario 21 d.

Šiuo metu dėl tarifų labiausiai nukenčia įvairūs sūriai (įskaitant Rokforą ir Kamamberą) ir riebus pienas bei grietinėlė, kuriuose riebalų kiekis viršija 10 proc.

Tarifų dydžiai taikomi konkretiems gamintojams ir svyruoja nuo 21,9 proc. iki 42,7 proc.

Su kinų tyrėjais bendradarbiaujančioms įmonėms taikomas maždaug 28,6  proc. arba dar mažesnis tarifas (pvz., Italijos „Sterilgarda“ – 21,9 proc.). Nebendradarbiaujančioms arba neatrinktoms bendrovėms taikomas maksimalus 42,7 proc. tarifas (pvz., „FrieslandCampina“).

Kol kas šiame etape minėti tarifai netaikomi jogurtui, sviestui ir kūdikių mišiniams.

AHDB vertinimu, 45 proc. viso Kinijos pieno produktų importo (remiantis 2023–2025 m. vidurkiu, sausio–lapkričio mėn.) sudaro importas iš Naujosios Zelandijos, 28 proc. – iš ES, 13 proc. – iš JAV, 6 proc. – iš Australijos ir 21 proc. – iš kitų šalių.

Kalbant konkrečiai apie sūrį, Naujoji Zelandija užima 61 proc. Kinijos importo, po jos seka ES (17 proc.), Australija (14 proc.) ir JAV (5 proc.). ES daugiausia sūrių tiekia Italija, Danija ir Prancūzija.

Kalbant apie riebaus pieno ir grietinėlės kategoriją, Kinija importuoja 59 proc. savo poreikių iš Naujosios Zelandijos (2023–2025 m. vidurkis), 34 proc. – iš ES ir 5 proc. – iš Jungtinės Karalystės.

Ginčas tęsiasi

ES griežtai atmeta kaltinimus dėl dempingo. Europos Komisija tvirtina, kad ES žemės ūkio paramos sistema atitinka tarptautines taisykles, o dauguma paramos ūkininkams priemonių nepriklauso nuo gamybos ir eksporto apimties.

Remiantis ES analizėmis, pieno kainų kritimas Kinijoje daugiausia susijęs su vidiniais veiksniais, tokiais kaip spartus vidaus gamybos augimas, kuris per pastarąjį dešimtmetį išaugo iki daugiau nei 40 milijonų tonų per metus, o taip pat pieno produktų vartojimo sulėtėjimas. ES importas, nors ir reikšmingas, Briuselio teigimu, nebuvo lemiamas veiksnys, lėmęs rinkos situacijos Kinijoje pablogėjimą.

Kita vertus, Kinija akcentuoja, kad pieno sektorius yra strategiškai svarbus šalies aprūpinimo maistu saugumui ir apima šimtus tūkstančių ūkių, dažnai esančių regionuose, kuriuose pajamų galimybės ribotos. Šiame kontekste tarifai pateikiami kaip laikina rinkos stabilizavimo bei apsaugos priemonė. Pasak Kinijos prekybos ministerijos, šių priemonių tikslas – sudaryti sąlygas vietos gamintojams prisitaikyti prie sudėtingesnių rinkos sąlygų ir sumažinti nuolatinio sektoriaus susilpnėjimo riziką.

Jei diplomatinis susitarimas nepavyktų, Europos Sąjunga svarsto galimybę perduoti šį klausimą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO). Jautriausi klausimai potencialiame ginče būtų susiję su vadinamojo dempingo skirtumo apskaičiavimu, žalos vidaus pramonei įrodymo metodu ir priemonių atitikimu proporcingumo principui. Tačiau praktika rodo, kad PPO procedūros yra ilgos ir gali trukti iki kelerių metų, todėl greitas problemos sprendimas šioje situacijoje yra tiesiog neįmanomas.

Vertinimai

Ekspertai mano, jog tiesioginis Kinijos tarifų poveikis nedidelius pieno kiekius eksportuojančioms šalims išlieka ribotas ir netiesioginis. Tačiau netiesioginis poveikis yra daug reikšmingesnis.

Pieno miltelių ir išrūgų perteklius iš Vakarų Europos gali būti nukreiptas į Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Pietryčių Azijos rinkas, kur gerokai išauga konkurencija. Padidėjusi pasiūla ten sukelia kainų spaudimą ir sumažina maržas, o tai ilgainiui gali turėti įtakos šalies pieno sektoriaus pelningumui.

Ilgainiui ginčas dėl pieno produktų tarifų turėtų būti vertinamas kaip platesnių ES ir Kinijos prekybos santykių dalis. Jo sprendimas turės įtakos ne tik pieno produktų rinkai, bet ir būsimiems prekybos santykiams.

Europos gamintojams eksporto strategijas reikės pritaikyti prie naujos realybės, kai Kinijos rinka, nors vis dar patraukli, nebegali būti laikoma stabilia. Tad neapibrėžtumas pieno sektoriuje išlieka.

Parengė Ričardas Čekutis