Mažiausios ES
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje vykusį LPGA tarybos posėdį organizacijos prezidentas Jonas Vilionis pradėjo dėkodamas žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams, pieno perdirbimo ir kitoms agroverslo įmonėms, parėmusioms asociaciją idant ji galėtų Lietuvoje lapkritį surengti Europos pieno tarybos generalinę asamblėją ir joje išsakyti problemas, su kuriomis susiduria šalies pieno gamintojai. „Tam reikėjo nemažai pinigų. Dėl jų kreipėmės į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), tačiau gavome neigiamą atsakymą“, – apgailestavo LPGA prezidentas.
Pasak jo, pernai Lietuvoje vidutinės pieno supirkimo kainos siekė ES vidurkį, dabar – mažiausios ES, nepaisant to, kad paprastai rudenį ir žiemą dėl padidėjusio pieno baltymingumo jos kyla. Dabar Lietuvoje vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina yra 419,63 Eur/t, o bazinių rodiklių pieno – 315,30 Eur/t. ES vidutinė natūralaus pieno supirkimo yra beveik 21 Eur už toną didesnė.
Vieni skursta, kiti – pampsta
Pasak J. Vilionio, pagrindinė priežastis, dėl kurios šalies pieno gamintojų sektoriaus pajamos šiemet yra maždaug 160 mln. Eur mažesnės nei pernai, – kritusios pieno supirkimo kainos. Todėl didelė tikimybė, jog metų pabaigoje pieno gamintojai skaičiuos nuostolius. Užtat kai kurie didieji pieno perdirbėjai šiemet per 6–9 mėn. gavo beveik 13 mln. Eur grynojo pelno.
„Mums, pieno gamintojams, kąsnelis vis mažėja“, – pripažino J. Vilionis. Neteisybe vadino ir situaciją, kai didžiausia pieno produkto kainos dalis – iki 40 proc. – tenka prekybininkui, o pieno gamintojui – vos 21 proc. Kitas dalis pasiima: 23 proc. – perdirbėjai, 17 proc. – valstybė. Nors, pasak LPGA prezidento, didžiausia dalis turėtų tekti pieno gamintojui.
Kadangi karves laikyti nuostolinga, jų atsisako ne tik mažų ir vidutinių pieno ūkių savininkai. Antai šiemet pašarų neruošė ir karvių bandų laikyti per žiemą neketino ir kai kurie ūkininkai, laikę apie 300 karvių. Nebenori už dyką kasdien nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro būti pririšti prie karvių, kaip šunys prie būdos. Be to, pieno gamintojas beveik visuomet turi dvi bandas – melžiamų karvių ir telyčių. Kaip išlaikyti pirmąją trejus metus ir antrąją, neduodančią pieno, kai pajamos, gautos už parduotą pieną, neatperka jo pagaminimo sąnaudų – tai klausimas, kuriam atsakymo kol kas nėra.
Jei neišgirs, skambins varpais
J. Vilionis pavydžiai prisiminė Ispaniją – pagal ten galiojantį įstatymą, pieno supirkimo kaina negali būti mažesnė nei gamybos savikaina. Taip pat apgailestavo, kad Lietuvoje veršeliai pusdykiai superkami ir keliauja į Izraelį, Nyderlandus, Daniją. Jei išmokos už juos nebūtų sumažintos, buliais virtę buliukai galėtų gerinti bandą arba vykti svetur. Minėjo kitas, jo žodžiais, valdžios kvailystes – 3 kartus padidintą žemės mokestį, su šlapynėmis, durpynėmis, ypač su daugiametėmis pievomis susijusią tragediją, taršos mokesčius.
„Nėra kur trauktis. Senka ir grūdininkų, kitų žemdirbių kantrybė. Turime būti didelėje krūvoje ir vieningi, kad valdžia mus išgirstų“, – kvietė J. Vilionis. Jis su kitais Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nariais sausio pradžioje susitiksiąs su premjere Ingrida Šimonyte, tuomet arba dar ir šiemet – Briuselyje su Europos Komisijos (EK) nariu Virginijumi Sinkevičiumi ir ES žemės ūkio komisaru Januszu Wojciechowskiu, derinamas laikas dėl priėmimo Prezidentūroje. Jei valdžia negirdės žemdirbių problemų, jų nespręs, anot LPGA prezidento, teksią skambinti varpais – traktoriais važiuoti į Vilnių mitinguoti. Jau dabar kuriamas veiksmų planas, ką daryti, kad valdžia pieno gamintojus išgirstų.
Daug įvežtinio pieno
„Šiemet šalyje pieninių karvių mažėjo sparčiau nei mėsinių galvijų. Pernai pieninių karvių sumažėjo 1,2 proc., o šiemet – daugiau nei 4 proc. Šiemet per 11 mėn. eksportuotos 5 864, o pernai per tą patį laikotarpį – 3 232 pieninės karvės. Taigi šiemet jų iš šalies išvežta beveik dvigubai daugiau nei pernai“, – posėdyje vardijo Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) Gyvūnų produktų apskaitos skyriaus vadovė Julija Šataitė. Jos teigimu, šiemet Lietuvos pienines karves daugiausia importavo Lenkija, Rumunija, Izraelis.
Per mėnesį šalyje pagaminama apie 100 tūkst. t, o importuojama apie 40 tūkst. t pieno, daugiausia – iš Latvijos. Daugiausia pieninių karvių laikoma Šilutės, Šilalės, Tauragės, Skuodo, Šakių, Kelmės, Pakruojo rajonuose. Gruodžio 1 d. viename pieno ūkyje vidutiniškai buvo laikoma 11,2 karvės. Daugumoje – 83 proc. – šalies pieno ūkių yra laikoma nuo 1 iki 20 karvių. Tai sudaro 21 proc. visų šalyje laikomų pieninių karvių. Mažuose ūkiuose jų mažėja labiau arba visai nelieka dažniau nei stambiuose. Apie 92 proc. karvių laikytojų pieną parduoda supirkėjams.
Realybė – liūdna
Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras Viršilas prognozavo, kad 2030 m. šalyje bus gerokai mažiau pieno ūkių nei yra dabar, tačiau, padidėjus karvių produktyvumui, bendras primelžiamo pieno kiekis bus panašus kaip dabar. Pasak jo, nors Lietuva – ir taip žaliausia vos ne visame pasaulyje, bet mažėjant karvių kvadratiniame metre, dar labiau žalėja. Tad įdomiai skamba valdžios keliami papildomi žalumo reikalavimai.
ŽŪK „Pienas LT“ nariai investuoja į pieno ūkius, siekdami padvigubinti gamybos pajėgumus, didina karvių skaičių ir produktyvumą. Vaikai, matydami, kaip sunkiai pieno ūkyje dirba tėvai, nenori užaugę taip vargti. „Ketiname steigti akademiją, kad galėtume jaunimą šviesti, įtraukti į kooperatyvo darbą. Jaunimą kaime gali palikti tik robotizacija. Bet ji brangi. Paramos jai intensyvumas turėtų būti didesnis“, – neabejojo P. Viršilas.
Nėra pieno strategijos
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Titulinėje nuotr. – LPGA pirmininkas Jonas Vilionis ir LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas neabejoja, kad kitų metų pradžioje ūkininkai trauks į Vilnių, jei valdžia nespręs žemės ūkio problemų.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.