Pieno ūkiai mineralinių trąšų nesidairo

Mėšlo įterpimui – specialūs padargai

Stambiausias Lietuvos pieno gamintojas – ŽŪB „Vaškai“ – savo tvartuose šiandien skaičiuoja per 5 tūkst. galvijų, iš kurių 1,8 tūkst. – melžiamos karvės. Suprantama, didžiulis gyvulių skaičius generuoja nemažą kiekį mėšlo ir srutų. Bendrovės gamybos direktorius Laimonas Angelas sakė, kad ūkis valdo situaciją ir turi 70 tūkst. kub. m saugyklas, kuriose lengvai telpa ūkio organinės atliekos. „Mineralinių trąšų ūkio reik­mėms beveik neperkame, stengiamės naudoti ūkio resursus – pavasarį ir rudenį laukuose išpildami skystą mėšlą“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo L. Angelas. Paklaustas apie susidarančią plutelę skystą mėšlą skleidžiant pavasarį, ūkio gamybos vadovas teigė, kad šią problemą ūkis spręs ir jau nusipirko mėšlo įterpiklius. „Naujais padargais ne tik į dirvą įterpsime mėšlą, bet ir į gilesnius sluoksnius įleisime deguonies, kuris labai reikalingas norint pagaminti daugiau bei kokybiškesnių pašarų“, – aiškino L. Angelas.

ŪP pašnekovas tvirtino, kad pavasarį ant paaugusios žolės skysto mėšlo išvis geriau neskleisti, nes dėl to labai nukečia pašarų kokybė, kuri turi įtakos galutiniams pieno gamybos rezultatams. „Ūkyje jau pradėtas biojėgainės statybos projektas, tad iki metų pabaigos, manau, išspręsime perteklinio mėšlo problemą – turėsime jį kur padėti“, – kalbėjo bendrovės gamybos direktorius.

Dviguba nauda

Kėdainių r., šalia Ąžuolaičių, ūkininkaujantis Rolandas Liutkevičius tvirtino, kad skysto mėšlo skleidimas ant žolynų yra seniai žinoma problema. „Gerai, jei gausiai palyja, bet jei ne – dalis likusio mėšlo, šiaudų sugrėbiama kartu ir papuola į pašarus gyvuliams, o tai yra labai negerai“, – redakcijai sakė patyręs pienininkas.

Skystą mėšlą ūkininkas visada paskleidžia prieš sėdamas žieminius ar vasarinius javus ir taip sutaupo pinigų, kurie būtų skirti įsigyti mineralinėms trąšoms. „Brangių azotinių trąšų ūkyje beveik nenaudoju, be to, tręšdamas organinėmis trąšomis dirvą pagerinu biohumusu, o tai didžiulis pranašumas prieš tik javų auginimu besiverčiančius ūkininkus“, – džiaugėsi R. Liutkevičius.

Pašnekovo tvartuose laikoma 200 melžimų karvių ir apie 100 telyčių. Ūkyje įrengti 2,5 tūkst. kub. m talpos mėšlo rezervuarai, kurie leidžia ūkininkui, nepažeidžiant nustatytų terminų ir normų, laisvai disponuoti ūkyje susikaupiančiomis organinėmis trąšomis.

Perteklinį mėšlą dovanoja

Kupiškio r., Migonyse, pienininkyste besiverčianti Violeta Pocienė ūkyje taip pat yra įsirengusi privalomą srutų rezervuarą. „Mineralinės trąšos brangios, o pienas – pigus, tad net nėra apie ką diskutuoti“, – trumpai rėžė ūkininkė, pridurdama, kad ūkyje susidariusias srutas išlaisto ant pievų.

ŪP kalbinta moteris teigė, kad ūkyje susikaupusį mėšlą kai kada dovanoja javų auginimu užsiimantiems kolegoms. „Pinigų už mėšlą neprašau, tegul grūdininkai nors šiek tiek žemę pamaitina, nes ten greitai ir slieko nesurasime“, – kalbėjo guvi pašnekovė.

Violetos ūkyje šiandien yra 27 melžiamos karvės, o iš viso priskaičiuojama apie 45 galvijus. „Gyvuliams reikia fosforo, kalio... Anksčiau jie tų dalykų gaudavo per mineralinėmis trąšomis patręštą žolę, dabar turiu pirkti pašarų priedų, kad išlaikyčiau pusiausvyrą“, – sakė V. Pocienė.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.