Nacionaliniam saugumui svarbia šaka paskelbtas žemės ūkis vystomas chaotiškai, neturint nei vizijos, nei ilgalaikės strategijos, atrodo, kad ir bendro supratimo. Nekalbant apie nors minimalią valstybės tarnautojų atsakomybę už jiems patikėtos šakos būklę, ar kitose srityse (pvz., aplinkosaugoje) padarytų sprendimų poveikį jai.
Nepasitikėjimas žemdirbiais, ribojimai ir suvaržymai nuleidžiami iki ūkyje vykdomų procedūrų lygio, kontrolierių siekis pagauti pažeidėją bet kokia kaina ir nubausti tapo įprastine, „gerąja“ praktika.
Septintą kartą per trejus metus teikiami Nacionalinio bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimai ir korekcijos liudija, kad kabinetuose sukurtos schemos neveikia taip, kaip kažkas įsivaizdavo. Vien dėl to, kad trečiais jo įgyvendinimo metais kai kurių išmokų dydžius žemės ūkio ministerijos valdininkams teko nurėžti beveik 20 proc., toks dokumentas tiesiog negali pretenduoti būti vadinamas planu.
Iki laikotarpio pabaigos likus nepilnai pusantrų metų, daromi europinių, bazinių BŽŪP reglamentų pakeitimai ir papildymai naujomis nuostatomis ir priemonėmis neprideda jai nei solidumo, nei stabilumo, labiau liudydami Centro pasimetimą. O Briuselyje gimusi būsimo laikotarpio BŽŪP žemės ūkyje gali tiesiog sukelti griūtį. Dešimtmetį atidavus duoklę populistinėms žaliojo kurso priemonėms ir jas toliau tęsiant, žemės ūkio gamyba gali nebeatlaikyti sistemingai vykdomo silpninimo lygiai taip pat, kaip padarytų strateginių klaidų nebeatlaiko kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių pramonė.
Tokiomis aplinkybėmis kuriami nacionaliniai planai, strategijos, programos, gairės, schemos ir t. t. eilinį kartą liks popieriniais kūriniais, imituojančiais valdininkų susirūpinimą agrariniu sektoriumi ir tariamą veikimą.
Atkurtos Nepriklausomybės ir ankstesniais laikais turėjome gerosios patirties, kada tuomečiai žemės ūkio ministrai tvirta ranka laikė žemės ūkio laivo vairą ir valdė jiems patikėtą biurokratinį aparatą. Bet ne aparatas juos. Jų pavardės žinomos žemdirbiams.
Laiko laukti kada nors ateisiančio gelbėtojo nebėra. Nebėra kitos išeities, kaip visiems tikriesiems žemdirbiams susitelkti apie valingą lyderį. Asmenybę, kuri ne tik suvienytų visus, ir didelius, ir mažus, tačiau žemės ūkio produkciją gaminančius žemdirbius, bet ir būtų pakankamai savarankiška, kad nesitaikstytų prie politinės konjunktūros. Kuriai užtektų drąsos pasakyti NE prie BŽŪP prisiplakusiems lėšų įsisavintojams arba PADIRBĖK IR ĮRODYK – galbūt perspektyviesiems, bet dar pakankamai neišaugusiems, o kai kam ir VISO GERO. Trūkstant laisvų pinigų – visiems geras nebūsi. Juos sudėtingomis sąlygomis, visų pirma, teks užsidirbti.
Neseniai žemdirbių bendruomenė turėjo galimybę išklausyti ir išklausinėti naująjį žemės ūkio ministrą, kuris po ilgos pertraukos turi atitinkamą išsilavinimą. Iš pirmųjų viešų pasisakymų matyti, kad ir politinės patirties, ir valios jam netrūksta. Iš karto ir pilnai jo suformuota komanda, kurios sudėtyje yra aukščiausios kompetencijos ekspertų, žino, ko siekia ir yra pasiruošusi darbui.
Reikia suprasti, jog pokyčiai neateis per dieną – viskas pernelyg sujaukta. Ir tam tikrai nepakaks iki kadencijos pabaigos likusių poros metų. Todėl savo žodį galėtų tarti žemdirbių bendruomenė. Pagrindinius šalies žemės ūkio produkcijos gamintojus atstovaujančios savivaldos organizacijos turėtų pasinaudoti galimybe išreikšti palaikymą savo ministro komandos pastangoms, išsakydamos savo lūkesčius ir sudarydamos galbūt ir nerašytą pilietinį-visuomeninį kontraktą: remti jį ir jo komandą ne tik šią, bet ir dar bent porą būsimų kadencijų.
Toks pasitikėjimas ne tik užtikrintų ilgalaikį komandos darbų tęstinumą, sutvirtintų ministerijos vadovybės ir žemdirbių savitarpio pasitikėjimą, bet kartu ir stipriai visus įpareigotų. Tačiau kito kelio nėra – proveržis žemės ūkyje turi būti pasiektas. Taip, kaip buvo visuomet – žemės ūkis iš tikrųjų turi tapti visiems mūsų šalies piliečiams svarbia šaka, prisidedančia prie bendros gerovės kūrimo.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.