Pirmasis metų veršelis ūkyje: svarbiausia – imunitetas ir higiena

Įmonės „Agrokoncernas“ gyvulininkystės mokslo tyrimo konsultantės dr. Ramunės Grigalevičiūtės teigimu, dažniausiai nuostolius lemia ne patogenų gausa, o pavėluoti sprendimai.

„Po ilgos ir šaltos žiemos pavasario pradžia gali tapti ir rimtu išbandymu ką tik gimusiems veršeliams. Staigūs temperatūros svyravimai, padidėjusi drėgmė, susikaupę mikroorganizmai – visa tai sukuria palankią terpę virusams ir bakterijoms plisti“, – paaiškina specialistė.

Pastaraisiais metais švelnesnės žiemos daugelyje ūkių pakeitė įpročius. Šiemet, kai šaltis buvo ilgalaikis, dalis senų praktinių sprendimų tiesiog buvo užmiršti. O būtent pereinamasis laikotarpis – nuo šalčio prie drėgno pavasario – dažnai yra kritiškiausias veršelių sveikatai.

Mokslininkė dalijasi mokslu pagrįstomis įžvalgomis apie veršelių priežiūrą ir gerąsias praktikas.

Kodėl naujagimiai veršeliai tokie jautrūs?

Veršelis gimsta be susiformavusio aktyvaus imuniteto. Jo apsauga pirmosiomis gyvenimo savaitėmis priklauso nuo pasyvaus imuniteto, gauto su krekenomis. Antikūnai (imunoglobulinai), esantys krekenose, per pirmąsias gyvenimo valandas absorbuojami per žarnyną ir patenka į kraujotaką.

Tačiau šis mechanizmas veikia tik ribotą laiką – geriausias imunoglobulinų pasisavinimas vyksta per pirmąsias 2-4 gyvenimo valandas. Vėliau žarnyno pralaidumas mažėja, ir net kokybiškos krekenos nebegali užtikrinti tokios pačios apsaugos jeigu krekenų kiekis per mažas, jų kokybė prasta ar sugirdomos per vėlai.

Dėl šių priežasčių veršelis įgauna silpnesnę imuninę apsaugą ir tampa jautresnis tiek virškinamojo trakto, tiek kvėpavimo takų infekcijoms.

Šalta žiema ir drėgnas pavasaris – rizikingas derinys

Ilgalaikio šalčio metu tvartuose dažnai kaupiasi drėgmė, o pereinamuoju laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja apie 0–8 °C, susidaro ypač palankios sąlygos patogenų išlikimui aplinkoje. Rota virusai, koronavirusai, E. coli, taip pat kvėpavimo takų patogenai tokioje aplinkoje išlieka ilgiau.

Drėgmė mažina šilumos izoliaciją. Šlapias kraikas ar kondensatas ant paviršių lemia, kad veršelis netenka daugiau šilumos, o tai reiškia papildomą energijos poreikį organizmui. Jaunas organizmas tuomet energiją skiria ne augimui ir imuninės sistemos stiprinimui, o kūno temperatūros palaikymui. Rezultatas – lėtesnis augimas, didesnis sergamumas ir ilgesnis atsistatymo laikotarpis.

Higienos reikalavimai

Higiena dažnai suprantama kaip dezinfekcinės priemonės. Tačiau realybėje tai – daug platesnė sąvoka. Higiena tai yra sausos ir švarios guoliavietės, tinkamai išdžiovinti individualūs veršelių nameliai po plovimo, atskyrimas pagal amžiaus grupes, švari įranga girdymui ir šėrimui, atskira darbo apranga veršelių zonoje.

Ypač svarbu, kad po plovimo ir dezinfekcijos paviršiai būtų visiškai išdžiūvę.

Krekenos – pirmoji ir svarbiausia apsauga

Pirmoji veršelio gyvenimo diena dažnai nulemia ir pirmąjį mėnesį. Praktikoje rekomenduojama, kad veršelis per pirmąsias valandas gautų pakankamą kiekį aukštos kokybės krekenų. Verta įvertinti krekenų kokybę.

Krekenų laikymas ir sugirdymas turėtų būti ne atsitiktinis procesas, o aiški ūkio procedūra. Reikėtų atsakyti į tris pagrindinius klausimus: kas atsakingas už sugirdymą, per kiek laiko tai atliekama bei kaip laikomos ir saugomos atsargos.

Netinkamas sugirdymo laikas pasireiškia ne pirmąją dieną, o po kelių savaičių – viduriavimo ar kvėpavimo takų ligomis.

Ką verta patikrinti jau šiandien?

Pereinamuoju laikotarpiu po šaltos žiemos reikėtų įvertinti ar veršelių laikymo vietose nėra kondensato ar nuolatinės drėgmės. Taip pat labai svarbu, kad kraikas būtų iš tiesų sausas, o ne tik paviršiuje. Individualūs veršelių nameliai turi būti pakankamai apsaugoti nuo tiesioginio vėjo.

Labai svarbu ir tai ar darbuotojai laikosi atskiros higienos zonų principo, ar krekenų sugirdymas atliekamas laiku ir nuosekliai.

Kada reikėtų sunerimti?

Pirmieji signalai, kada reikia atkreipti dėmesį yra kai veršeliai tampa vangūs ir mažiau aktyvūs. Taip pat, jeigu sumažėja apetitas, prasideda viduriavimas, kosulys ar kvėpavimo sutrikimai. Dar vienas svarbus veršelių sveikatos vertinimo kriterijus – ar nėra lėtesnis nei įprasta augimas.

Veršelis – jautriausias viso ūkio biosaugos indikatorius. Jeigu problemos prasideda jauniausioje grandyje, tai dažnai reiškia, kad reikia peržiūrėti visą higienos ir valdymo sistemą.

„Agrokoncerno grupės“ informacija