Jauni žmonės atviresni augaliniam maistui, bet ir gyvūniniai produktai išlieka svarbūs

Kas dvejus metus nuo 2012 m. Olandijoje atliekamas žemės ūkio maisto produktų stebėsenos tyrimas „Agrifood Monitor“. Nuo 2020-ųjų šį tyrimą atlieka Vageningeno universiteto tyrėjai – „Wageningen Economic Research“.

Naujausiame tyrime Agrifood Monitor 2023 nauja tai, kad į vartojimo rinkos tendencijas bei žemės ūkio sektorių vertinimą pirmąkart pažvelgta socialiniu aspektu. Nagrinėjant mitybos įpročių pokyčius, kai dalis gyvūninės kilmės produktų pakeičiami augalinėmis alternatyvomis, buvo sutelktas dėmesys į ateities vartotoją – jauną suaugusįjį (18–35 metų). Iš daugiau nei 3000 šią vasarą, liepos mėnesį, apklaustų olandų beveik trečdalį sudarė jauni žmonės.

Panašūs mitybos įpročių pokyčiai vyksta visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Taigi įdomu, ką atskleidė Olandijos tyrėjai?

Mėsa ir pieno produktai išlieka valgiarašytje

Pasak tyrimo „Agrifood Monitor 2023“ išvadų, jauni žmonės dažniau nei statistinis vartotojas mano, kad mityba, kurioje yra mažiau gyvūninės kilmės produktų, yra ekologiškesnė, sveikesnė ir etiškesnė.  

Jie iš esamos visų produktų grupių pasiūlos renkasi įvairesnį maistą nei vidutinis vartotojas. Be to, mėsą, žuvį, pieno produktus ir sūrį dažniau pakeičia daržoviniais variantais, tokiais kaip sojos pienas, vegetariškas mėsos pakaitalas ar tofu.

Abi vartotojų grupės nori savo lėkštėse subalansuoti augalinius ir gyvūninius produktus. Tyrėjai pastebi, kad jauni suaugusieji nori keistis, visgi pirmenybę vis dar teikia gyvūninės kilmės produktams. Be to, jie mieliau mažina patiekalo porciją rinkdamiesi mėsą ar žuvį su kokybės ženklu, o ne pakaitalus. Jiems taip pat labiau svarbu gamybos tvarumas. Iš esmės mėsa ir pieno produktai išlieka mėgstami abiejų vartotojų grupių.

Kas skatina keisti mitybos įpročius?

Kai kuriuos jaunus žmones pereiti prie labiau subalansuotos mitybos paprastai skatina moraliniai įsitikinimai. Jų stiprumas tiesiogiai susijęs su vartojamų gyvūninės kilmės ir augalinių produktų proporcija.

Tie, kurie neturi moralinių įsipareigojimų mažiau vartoti gyvūninio maisto, mitybą vertina labai skirtingai. Jie tikrai neskuba pakeisti savo žlėgtainio augaliniu – vertina mėsą su tvarumo ženklu.

Grupės, turinčios aukštą moralinį standartą, statistinis portretas: vyrai, dirbantys visą darbo dieną, aukštesnio išsilavinimo, gaunantys geras pajamas, gyvenantys dideliame mieste.

Atsakomybė už valgymo pasirinkimą

Visos grupės (vidutiniai vartotojai ir jauni suaugusieji) mano, kad atsakomybė dėl perėjimo prie mitybos, kurioje būtų mažiau gyvūninės kilmės produktų, tenka patiems ir vyriausybei.

Respondentai teigiamai vertina tuos žemės ūkio ir maisto sektorius, kurie prisideda prie labiau augalinės mitybos, todėl sodininkystę ir ariamąją žemdirbystę vertina daug palankiau nei kitus sektorius. Tuo tarpu paukštininkystė ir kiaulininkystė, jų požiūriu, mažiausiai skatina mus keisti mitybą.

10–20 proc. respondentų nežino, kokiu mastu žemės ūkio sektoriai prisideda prie mūsų mitybos įpročių pokyčių. Tačiau visi jie mano, kad gyvulininkystės įtaka čia mažesnė.

ŪP portalo inf.

Asociatyvi 123rf nuotrauka