Po eglute – Lietuvos ūkių produkcija

Turi savo pirkėją

Sūrinės „Varinis puodas“ savininkas Giedrius Tėvelis kiekvieną savaitę į Vilnių veža savo sūrius. „Daugiau nei pusę produkcijos parduodame nuolatiniams klientams, kuriems sūrius atvežame iki pat namų durų, dalį galima įsigyti lietuviškais smulkių ūkininkų gaminiais prekiaujančiose parduotuvėse. Kai kurie atvyksta nusipirkti ir pas mus. Stengiamės dalyvauti įvairiose mugėse, tačiau vieną žmogų išleidus į mugę, ūkyje lieka mažiau darbo rankų, o šiuo metu dirbu tik aš, padedamas sūnaus. Tad labai atidžiai renkamės kur dalyvauti. Visgi džiugina tai, kad lietuviai vertina lietuvišką produkciją, ieško natūralių produktų. Mūsų sūriai gaminami tik iš pieno, fermento, raugo ir druskos, o skirtingos tekstūros ir skoniai išgaunami tikslingai pasirenkant gamybos procesus“, – atskleidžia „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Nuo vaikystės Neringos Šteimantienės šeimoje ant šventinio stalo puikavosi obuolių sūris, kurį gamindavo mama. Sukūrusi savo šeimą, ji taip pat pradėjo gaminti brandintą obuolių sūrį vaikams, dovanodavo jį ir draugams, giminaičiams, kolegoms. Sulaukusi vis daugiau prašymų, ėmė gaminti didesniais kiekiais ir pardavinėti savarankiškai net užsienio šalyse.

„Šio produkto ypač išsiilgę svetur gyvenantys tautiečiai – tą rodo į kitas šalis šventiniu laikotarpiu keliaujanti produkcija. Specialiai šventėms visuomet paruošiame kalėdinius rinkinius“, – pasakoja smulkiojo ūkio atstovė, kuri žaliavas obuolių sūriams užsiaugina pati bei superka iš aplinkinių augintojų.

Įvairiapusė nauda

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) intervencinė priemonė „Trumpos tiekimo grandinės“ naudą teikia ne tik paramos gavėjams. Taip prisidedama prie Europos žaliojo kurso ir strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimo, mažinamas maisto švaistymas, skatinamas ekologiškų ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintos produkcijos vartojimas, kuriama kaimo ir miesto bendrystė, skatinama regionų plėtra, didinama smulkiųjų ir vidutinių ūkių gaminamos produkcijos pridėtinė vertė.

Paraiškas pagal SP intervencinę priemonę „Trumposios tiekimo grandinės“ galima teikti iki gruodžio 30 d. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 5,4 mln. Eur paramos lėšų.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad iki metų pabaigos tęsiasi ir paraiškų teikimas gauti paramą labai smulkių, smulkių ir vidutinių ūkių plėtrai. Šiuo paraiškų teikimo etapu remiami visi žemės ūkio sektoriai.

Ne tik valgomos dovanos

Įvairių Lietuvos ūkiuose užaugintų ir pagamintų dovanų galima rasti ūkininkus vienijančioje svetainėje „kaimasinamus.lt“. Ne visos gėrybės, kurias dovanoja ūkinė veikla, greitai suvartojamos, pavyzdžiui nemaža dalis medaus gamintojų, siūlo įsigyti ir natūralaus vaško žvakių, korių, bičių pienelio, ekologiško bičių propolio. O štai alpakas auginanti MB „Vokės vingio alpakos“ savininkė Jurgita Petrulionienė prekiauja ypatingais vilnos gaminiais. „Alpakų vilna šilta, švelni, nealergizuojanti, reguliuojanti kūno temperatūrą. Ji neturi specifinio kvapo, todėl puikiai tinka kūdikiams, mažiems vaikams. Ji labai šilta (lyginti su avies, šiltesnė net 6 kartus), atspindinti saulės spindulius, todėl būnant su alpakos vilna ar mezginiais iš alpakų vilnos, neperkaisi, – pažymi ŪP pašnekovė. – Dažniausiai mezgame kojines, pirštines, šalikėlius, riešines, kepures, kūdikiams kojinytes, minkštus batukus. Galima įsigyti ne tik produktų, bet ir dovanų kuponų, kad žmogus pats galėtų išsirinkti, koks mezginys jam labiausiai prie širdies. Dovana gali tapti ir kuponas apsilankyti pas alpakas.“

Dovanoti – ir tautinį paveldą

Su pertraukomis beveik keturis dešimtmečius šiaudinius sodus bei žaisliukus gaminanti Vilhelmina Raubaitė-Mikelionienė pasakoja, kad ši veikla jai labai artima ir teikianti džiaugsmo ne tik jai, bet ir klientams, kurie savo namus gali papuošti tradiciniais atributais. Įsigyti sodų žmonės atkeliauja pas Vilhelminą į namus, taip pat susiranda jos gaminius socialiniuose tinkluose ir el. parduotuvėje „kaimasinamus.lt“. „Daugiausia parduodu būtent per šią platformą, kur žmonės gali pamatyti, ką jau šiuo metu esu pagaminusi, žinoma, pasitaiko ir individualių užsakymų“, – pripažįsta amatininkė.

Vilhelmina atskleidė, kad šie metai gaminti šiaudinius sodus nebuvo patys palankiausi. „Du trečdalius laiko ir darbo sudaro sodams tinkamų šiaudų užauginimas, išdžiovinimas ir paruošimas. Nuo vasaros sekame orus, kada palankiausias laikas surinkti šiaudus. Deja, šiemet vasara buvo lietinga, todėl sudėtingiau gauti šiaudų, kurie gerai išdžiūtų ir gražiai blizgėtų, – atskleidžia ŪP pašnekovė. – Kai šiaudai jau paruošti ir sukarpyti, galima pereiti prie sodo gaminimo. Žinoma, dar užtrunka kūrybinis procesas, kol sugalvoji kokį sodą riši, kokiais papuošimais jį dekoruosi. Kai jau turi aiškią viziją ir pagal ją paruoštus šiaudus, viskas vyksta gana greitai, nebent reikalinga daug papuošimų – paukščių, žvaigždžių ar kt. Tuomet sodui taip pat prireikia daugiau laiko.“

V. Raubaitė-Mikelionienė pasidžiaugė, kad nuolat gaunanti grįžtamąjį ryšį iš klientų – dauguma žmonių vertina į tautinį paveldą įtrauktus šiaudinius sodus, mielai jais puošia savo namus, dovanoja artimiesiems. „Gera matyti, kai mano kurti sodai ne vienerius metus puošia žmonių namus, o siekdami kuo ilgiau jais džiaugtis, klientai atvyksta jų pataisyti, atnaujinti. Sodų populiarinimui labai pasitarnauja edukacijos mokyklose, kurių metu su sodais, jų gamybos procesu supažindinu ir mokinius, ir mokytojus“, – pasakoja ŪP pašnekovė.

Nr. 313/7