Po emigracijos – Punioje naujas gyvenimas ir nuosavas verslas

Aurimas emigranto duonos ragavo Škotijoje ir Airijoje. Pastarojoje praleido 15 metų. Jis dirbo įvairius darbus, kilo karjeros laiptais ir galiausiai tapo didelės medicinos reikmenis gaminančios įmonės tiekimo skyriaus vadovo pavaduotoju. Toje pačioje įmonėje dirbo ir Diana. Ji taip pat buvo išbandžiusi savarankišką veiklą – kartu su drauge gamino užkandžius namuose. Vis dėlto abu jautė, kad ateityje norėtų dirbti sau ir jau tuomet brandino nuosavo verslo idėją.

Trūko artimųjų

Dianos ir Aurimo pažintis prasidėjo socialiniame tinkle. Vėliau draugystė išaugo į šeimą. Airijoje jie kartu praleido vienuolika metų, ten gimė ir jų sūnūs Adas bei Ajus. Tačiau net ir gyvendami svetur sutuoktiniai nenutraukė ryšių su Lietuva.

„Anūkams reikia senelių, seneliams reikia anūkų. Dabar visa šeima čia. Visą emigracijos laiką palaikėme glaudų ryšį su artimaisiais, dažnai grįždavome į Lietuvą“, – pasakoja Aurimas.

Grįžę iš Airijos jie apsigyveno Dianos tėčio tėviškėje Punioje. Čia kartu su Dianos tėvais puoselėja senelių sodybą ir džiaugiasi kaimo gyvenimu. Diana yra kilusi iš Alytaus, o Aurimo gimtinė – Šilutė. Šiandien vyras džiaugiasi, kad nebereikia planuoti atostogų, norint aplankyti mamą Šilutėje ar tėtį Vilniuje – artimieji dabar visada pasiekiami.

Pasak sutuoktinių, gyvenimas Punioje jiems labai tinka. „Išvykę nebuvome nukirtę savo šaknų. Mums trūko šeimos ir artimųjų“, – sako Diana.

Gyvenimas Lietuvoje

Aurimas ir Diana su vaikais Punioje jaučiasi labai gerai. Vyresnysis Adas mokosi Butrimonių gimnazijos pirmoje klasėje, o mažasis Ajus lanko darželį Punioje. Diana pasakoja mėgstanti kaimo ramybę, žmones ir gamtą. Kiekvieną rytą nuvedusi sūnų į darželį ji pasivaikšto aplink Margirio piliakalnį.

Jauna šeima aktyviai įsitraukė ir į Punios bendruomenės gyvenimą. Diana sako, kad veiklų čia tiek daug ir jos tokios įvairios, kad kartais net pritrūksta laiko visur dalyvauti. Pasak sutuoktinių, Punia pamažu atgyja – į kaimą keliasi jaunos šeimos, nemažai žmonių grįžta iš emigracijos. „Yra su kuo susitikti ir pabūti“, – šypsosi Diana.

Airijoje gimusi idėja tapo realybe

Sugrįžę į Lietuvą Diana ir Aurimas nusprendė neieškoti samdomo darbo. Dar Airijoje gimusią idėją jie pavertė realybe. Jie su užsidegimu pasakoja ir rodo tai, ką per trejus metus pavyko sukurti – buvusiame tvarte įkūrė medžio dirbtuves „Margirio stalystė“.

Čia šeima gamina įvairius medžio dirbinius: suvenyrus, dovanas, suoliukus, taip pat įgyvendina ir nestandartinius klientų sumanymus. Medžio gaminius jie graviruoja lazeriu, kuria individualius užsakymus namams bei įvairioms progoms.

Visus darbus Boguslauskai atlieka patys – maketuoja, gamina, administruoja elektroninę parduotuvę, bendrauja su klientais ir rūpinasi reklama socialiniuose tinkluose. Šeima sako, kad papildomos rankos galbūt praverstų, tačiau kol kas skaičiai rodo, kad naudingiau viską daryti patiems. 

Užsakymų netrūksta, nors kartais tenka susidurti ir su iššūkiais. „Būna laikotarpių, kai nespėjame vykdyti užsakymų, o būna ir ramesnių mėnesių“, – pasakoja šeima.

Netrūksta palaikymo ir pozityvaus nusiteikimo

Anot Dianos, Aurimas jų šeimoje yra idėjų generatorius ir žmogus, nuolat planuojantis ateitį, o ji pati labiau vertina realias galimybes ir padeda išlaikyti pusiausvyrą.

„Šokam nuogu užpakaliu į dilgėles ir pažiūrėsim, kas bus“, – juokiasi Aurimas.

Sutuoktiniai įsitikinę, kad tinkamo momento pradėti veikti galima laukti labai ilgai, tačiau jis taip ir gali neateiti. Todėl jie renkasi veikti dabar, mokytis iš patirties ir nebijoti bandyti.

„Mūsų gyvenimo moto – imam, darom, bandom. O jeigu nepasiseka, galima galvoti kitą variantą. Kai grįžome iš Airijos, sakėme, kad jei Lietuvoje nepavyks, visada galėsime išvažiuoti kitur“, – sako Diana.

Moteris nori padrąsinti ir kitus emigracijoje gyvenančius lietuvius nebijoti grįžti į Lietuvą, jei tik turi tokių minčių.

„Važiuok, bandyk, daryk – nieko blogo neatsitiks. Visada atsiranda žmonių, kurie padeda. Svarbiausia turėti palaikymą. Mes vienas kitą palaikėme ir palaikome iki šiol“, – sako ji.

Šiandien krautis lagaminų Dianos ir Aurimo Boguslauskų šeima nenori. Jie džiaugiasi tuo, ką pavyko sukurti Alytaus rajone, Punioje, ir jau galvoja apie tolimesnę medžio gaminių verslo plėtrą. Puniškiai verslininkai  užsimena turintys ir dar vieną idėją, bet kol kas jos atskleisti neskuba.

Alytaus rajono savivaldybės informacija