Po pasakų sparnais

Turbūt daugelis pamename vaikystės pasakas apie princus ir princeses, buratinus ir malvinas, kurios vertė jaudintis dėl savo mylimų herojų. Ne vienas albume turime savo vaikystės nuotrauką su mėgstamiausiu žaislu. Laikai keičiasi, pasakų ir žaislų vietą užima kompiuteriniai žaidimai. Ar verta dėl to jaudintis? Apie tai kalbamės su psichologe Jolanta Lazutkiene.

Mums, vyresniesiems, motinos ir vaiko ryšys neįsivaizduojamas be pasakų, o mūsų močiučių laikais – ir be lopšinių. Ar jos tikrai šiam ryšiui yra svarbios? Sunku įsivaizduoti, kad pasakos nebesvarbios ar kad nereikia sekti jų mūsų vaikams. Pasakos, kaip ir žaislai bei žaidimai, labai reikšmingos vaiko psichikai ir visam vystymuisi. Pasakų sekimas (ar skaitymas) stiprina mamos ir vaiko tarpusavio ryšį, nes tuo metu mama būna šalia ir visą dėmesį skiria tik vaikui, ko šiais laikais vis labiau stinga. Be to, mažylis jaučia ir fizinį kontaktą, jis ypač svarbus kūdikystėje. Pasakų sekimą galime laikyti vienu iš bendravimo būdų, o ankstyvas tėvų (tiek mamos, tiek tėčio) bendravimas su savo vaiku užtikrina mažylio saugumą, stiprina emocinį ryšį, didina pasitikėjimą. Kokią reikšmę jos turi vaiko vystymuisi, jei apskritai turi? Pasakos ne tik stiprina motinos ir vaiko tarpusavio ryšį, bet ir auklėja, padeda susipažinti su aplinka, žmonių santykiais, kurie užsimegs, kai vaikas paūgės, taip pat skatina ir kalbos lavėjimą. Pasakos turi didelę mokomąją, auklėjamąją ir ugdomąją vertę. Manoma, kad jose atsispindi asmenybės augimo problemos, tikslai ir sprendžiami įvairūs filosofiniai klausimai, su kuriais žmogus susiduria ir tikrovėje. Kad ir kaip keistai skamba, tačiau jos padeda vaikui susipažinti su jį supančiu pasauliu. Pasakų skaitymas suteikia progą atsipalaiduoti, pajusti intrigą. Tai sukelia ypatingą nuotaiką ir galimybę mintimis nukeliauti į kitą pasaulį. Be to, kiekvienoje pasakoje aprašomi tarpusavio santykiai, jie pateikiami vaikui suprantamai. Be jau minėtų teigiamų poveikių, pasakos moko labai svarbaus žmogui gebėjimo – empatijos, t.y. įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, suprasti jo jausmus. Ypač geros tos pasakos, kuriose, be visų stebuklų, kovų ir kitokių nuotykių, aprašomi veikėjų jausmai. Tame stebuklingame pasaulyje gyvuoja ne tik blogis, bet ir gėris, kuris paprastai nugali. Taip įsisavinamos moralinės elgesio normos, mokomasi bendravimo taisyklių, atpažinti blogį.

Ar ne per daug blogio pasakose, ypač lietuvių liaudies? Galime galvoti ir taip. Esą, kam apie negeroves skaityti, juk ir šiaip aplink jų tiek daug. Tačiau papasakotos gėrio ir blogio kovos teigiamai veikia vaiko pažintį su tikrove. Didelis pasakų privalumas: blogis ne vaiko realiame gyvenime, o pateikiamas pasakų veikėjų pavydžiais. Parodoma, kaip herojai įveikia negeroves ir sunkumus. Taip leidžiama vaikui suprasti, kad tik kovojantis, aktyvus, besistengiantis veikėjas gali įveikti blogybes, pasiekti norimą tikslą. Pasakos padeda išmokti priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, ir sėkmingai gyventi ne vengiant iškylančių sunkumų, o juos sprendžiant. Vaikas mokosi išgyventi baimes ir jas nugalėti, spręsti atsirandančias problemas, reikšti norus, įveikti vidinę agresiją ir įtampą. Klausantis pasakos patirto blogo jausmo nereikia bijoti, suaugusieji turi padėti tinkamai įveikti šią situaciją, o neigiami jausmai neturi būti slopinami ar ignoruojami. Reikėtų vaikui padėti tinkamai juos išgyventi.

Kokią įtaką daro pasakos? Kaip parinkti tinkamą? Skirtingu vystymosi laikotarpiu vaikui didžiausią įtaką daro skirtingo pobūdžio pasakos. Beje, yra pasakų, skirtų suaugusiesiems, kurios nėra tinkamos skaityti mažiesiems dėl savo sudėtingumo. Todėl rinkdami pasaką tėvai turėtų atsižvelgti į vaiko amžiaus ypatumus (dėmesį, atmintį, loginį mąstymą, vaizduotę). Dvejų metukų nesulaukusiam vaikui patinka nesudėtingo siužeto pasakojimai, ypač apie gyvūnus, o vyresniuosius (apie penktus metus), kai jau gali įsivaizduoti ir fantazuoti, sudominti galima stebuklinėmis pasakomis. Septintaisiais gyvenimo metais didžiausią įtaką daro pasakos, kurios įdomios pačiam vaikui. Tuo mažylių gyvenimo periodu vystosi emocinė sfera, mąstymas, vaikas mokosi įvertinti situaciją, daryti išvadas. Pasakos lavina kūrybiškumą, skatina vaizduotę, padeda formuoti asmenybę, teigiamai veikia socia­linę vaiko raidą. Jos suteikia paslapties pojūtį ir nemoralizuodamos skatina būti kantrų, atkaklų – siekti didesnių vertybių.

Mamų, dainuojančių vaikams lopšines ar sekančių pasakas, mažėja, o gal atvirkščiai? Lopšines dainuojančių mamų sumažėjo. Apie pasakų skaitymą to pasakyti negalėčiau. Nors Lietuvoje atlikto tyrimo (2009 m.) rezultatai rodo, kad tik apie trisdešimt procentų mamų skaito pasakas, be to, tai pradeda daryti per vėlai.

Kokios tokių tendencijų priežastys? Mano manymu, tam įtakos turi tėvų požiūris, iš kartos į kartą šeimoje perduodamos vertybės. Jei mamos mama nedainavo lopšinių, nesekė pasakų, didelė tikimybė, kad ir savo vaikui ši mama to nedarys. Įtakos turi ir aplinka, draugai, pažįstami, taip pat ir laiko stygius.

Ko netenka vaikai, kuriems niekas neseka ar neskaito pasakų? Tyrimais nustatyta, kad tokie vaikai rečiau prisimena šiltą vaikystę. Jie būna ne tokie pozityvūs gėrio atžvilgiu, netiki, kad sudėtingoje situacijoje gėris nugalės blogį. Pasakų neskaitymas neigiamai paveikia vaiko intelekto vystymąsi.

Viename koncerte teko stebėti penkerių metų mergaitę, kuri visą laiką žaidė išmaniuoju telefonu. Ar kompiuteriniai žaidimai gali pakeisti žaislus? Kad ir kaip gaila, matyt, artėjame prie tokios situacijos. Žaislai ir įvairūs žaidimai (vaid­meniniai, judrūs, draminiai, konstrukciniai, režisūriniai, didaktiniai) yra labai svarbūs vaiko ugdymui. Kuo žaidimai įvairesni, tuo geresnis pažintinis ir socialinis vystymasis, žaisdamas vaikas tenkina ir praplečia savo poreikius (judėjimo, bendravimo, saviraiškos, pažinimo), lavinami įvairūs gebėjimai: mąstymas, dėmesys, kalba. Žaidimai (ne kompiuteriniai) vaikui įdomūs iki devynerių metų, vėliau šie interesai prarandami. Negalima teigti, kad kompiuteriniai žaidimai yra tik žalingi. Jie taip pat lavina, vysto protinius sugebėjimus, praplečia akiratį, jei vaikas žaidžia tokius, kurie atitinka jo amžių ir išsivystymo lygį. Labai svarbu ir žaidimų pobūdis, taip pat tai, ar kompiuteriniai žaidimai nėra vienintelė vaiko veikla. Tačiau žaisdami kompiuteriu vaikai mažiau juda, ilgą laiką įtemptai žiūri į mirgantį ekraną, sėdi netaisyklingai, o tai neigiamai veikia sveikatą. Be to, yra dar vienas labai svarbus neigiamas veiksnys – vaikai praranda bendravimo su bendraamžiais poreikį.

Kokią reikšmę turi žaislai asmenybės formavimuisi? Žaislai vaiką lydi nuo gimimo iki paauglystės, tik keičiasi jų pobūdis. Jie daro įtaką intelektinių, pažintinių gebėjimų, psichomotoriniam, socialiniam ir emociniam vystymuisi. Žaidžiant lavėja judesiai, vaikas susipažįsta su jį supančia aplinka, buitimi, socia­liniais vaidmenimis, gamta. Mokosi pažinti save, formuojami ir įgyvendinami kūrybiniai gabumai, išreiškiami jausmai. Taip pat veikiamas vaiko sensorinis vystymasis, susipažįstama su spalvomis, įvairiomis formomis. Žaislai skatina smalsumą. Žaidžiant formuojamos psichinės funkcijos, nuo kurių vėliau priklausys vaiko santykiai su kitais žmonėmis, sėkmė moksle. Žaisdami vaikai bendrauja su kitais, o bendravimas yra viena iš didžiausių socialinių vertybių. Taip patenkinami įvairūs žmogaus poreikiai, todėl reikia stengtis, kad informacinės technologijos nepakeistų žmogiško bendravimo. Tėveliai turėtų auklėti savo atžalas taip, kad kalbėjimasis, pasibuvimas su šeimos nariais, draugais būtų vienas iš svarbiausių dalykų vaiko gyvenime.

Ką patartumėte jauniems šiuolaikiniams tėveliams? Laikai keičiasi, bet nepamirškite, kad vaikui pirmiausia reikia jūsų. Tad sekite savo vaikams pasakas, dainuokite lopšines, raskite laiko kartu su jais pažaisti, pabendrauti jiems įdomiomis temomis. Taip padėsite savo atžaloms tapti laimingoms.

Dalia Urbonienė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.