Po reformos kaimo žmonės palikti „ant ledo“

Ar darbas tapo sklandesnis?

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija (AM) savo pranešimuose skelbė, kad, įgyvendinus numatomus jai pavaldžios NŽT struktūrinius pakeitimus, bus sudaromos sąlygos sklandesniam, efektyvesniam ir skaidresniam darbui. Tik įdomu, kaip AM įsivaizduoja sklandesnį NŽT darbą, kai 30 proc. sumažėjo darbuotojų skaičius, o teritorinių skyrių skaičius sumažėjo nuo 50 iki 5? Ar buvo pagalvota apie senjorus, gyvenančius kaimiškosiose vietovėse, kurie nesinaudoja elektroninėmis paslaugomis? „Kaimiškosiose vietovėse gyvena daugiau vyresnio amžiaus žmonių, paslaugos traukiasi, problemų išspręsti neįmanoma. Labai liūdna, kad NŽT skyriuose nebegalima gyvai pasikonsultuoti, kad nebėra nė vieno darbuotojo“, – vienbalsiai kalbėjo Vilkaviškio ir Pakruojo r. senjorai.

Šį klausimą, kuris rūpi kaimuose gyvenantiems žmonėms, pajudinti ragino ir Ukmergės r. gyvenantis ūkininkas Vladas Lapukas. Tokia pertvarka, anot į devintą dešimtį įkopusio vyro, nerimtas žingsnis. „Aš NŽT Ukmergės skyriaus duris varstau ne vienerius metus. Už įteisinimo prisijungti papildomą žemės plotą, įsiterpusį į mano valdas, dokumentą sumokėjau 250 Eur. Pareiškimas priimtas, patvirtintas, tačiau atsakymo nėra. Darbuotojai tempė, tempė gumą, laukė pokyčių. O šiais metais, kai atvažiavau į NŽT Ukmergės skyrių, pamačiau užrakintas duris. Ant durų kabo popierėlis su užrašu, kad reikia kreiptis į Vilnių arba Kauną, o prašymus galima teikti tik per Elektroninius valdžios vartus. Kaip taip gali būti? Neįsivaizduoju, kodėl tokie dalykai vyksta. Kur senjorai turi dokumentų ieškoti? Tai – anarchija. Kur mes einame? Visą amžių dirbau žemės ūkyje ir tokios betvarkės nemačiau. Kodėl reikia tylėti?“ – apmaudo neslėpė V. Lapukas.

Žmonėms reikia pagalbos

Ukmergės r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Salvijus Stimburys ŪP sakė, kad pastaruoju metu kaimiškųjų vietovių gyventojai kreipiasi į jų skyrių, nes galvoja, kad dabar jie atlieka NŽT funkcijas. „Manau, kad žmonėms buvo suteikta per mažai informacijos, todėl mes sulaukiame nemažai skambučių. Žmonės teiraujasi, kaip jiems susisiekti su NŽT specialistais. Patariame žmonėms, nurodome telefonus Vilniuje ir Kaune, elektroninį paštą, kad žinotų, kur kreiptis, suteikiame visą informaciją“, – aiškino S. Stimburys.

Pakruojo r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lilija Savickienė ŪP teigė, kad jų rajono žmonės, norėdami gyvai susitikti su NŽT specialistais, turi važiuoti į Šiaulius. „Žmonėms iškyla labai daug klausimų – kaip prašymą užpildyti, kur kreiptis, su kuo susisiekti. Nors mes ir patys daug padedame ir paskambiname, tačiau negalime žmonių konsultuoti. Jiems reikia profesionalios pagalbos. Pripažinkime tai, kad ne visi žmonės turi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, ypač senyvo amžiaus asmenys. Yra tokių, kurie neturi net elektroninio pašto. O jei kokia eilutė bus neteisingai užpildyta, ar kažką patikslinti reikės? Klausimų aibė“, – atvirai kalbėjo L. Savickienė, kuri kovo 15 d. planuoja organizuoti susitikimą su NŽT specialistais.

Žemės ūkio skyriaus vedėja patikino, kad NŽT specialistų paslauga rajone yra reikalinga, todėl kaimo žmonės nori kreiptis į AM, kad paslaugos teikimas būtų atnaujintas.

Tiesia pagalbos ranką

Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė ŪP pripažino, kad kaimiškųjų vietovių vyresnio amžiaus žmonės negeba naudotis informacinėmis technologijomis. „Man asmeniškai verkti norisi, nes vyresnio amžiaus žmonės nesunaudoja šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis. Nesupranta, kas yra elektroninis paštas – jie prašo užrašyti adresą ant voko, klausia, kokiu adresu išsiųsti prašymą. Ar mes šitaip turime dirbti?“ – kalbėjo L. Grygelaitienė. Žemės ūkio skyriaus vedėja, išklausiusi savo rajono gyventojų skundus, suorganizavo susitikimą su NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėja Vilma Tumosiene bei skyriaus vyresniąja patarėja Audrone Gerasimoviene. Susitikime dalyvavo savivaldybės tarybos Kaimo reikalų ir aplinkos komiteto nariai, Vilkaviškio r. seniūnai, už valstybinės žemės administravimą miesto ir miestelių teritorijoje atsakingi savivaldybės administracijos specialistai bei kiti suinteresuoti asmenys.

„Salė buvo sausakimša, žmonės netilpo, daug kas klausėsi stovėdami koridoriuje, todėl durų net neuždarėme. Tai reiškia, kad šie kausimai rūpi ne keletui žmonių. Mūsų savivaldybės meras rengia kreipimąsi į aplinkos ministrą Simoną Gentvilą, į Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininką Viktorą Pranckietį, kad spręstų šią problemą, kuri, matyt, yra ne vien mūsų rajone. Būtina, kad rajone dirbtų nors vienas NŽT specialistas. Jei jis negali dirbti nuolatos, tai bent tam tikromis dienoms, tam tikromis valandomis būtų čia. Juk reikia, kad kas nors atsakytų į žmonėms rūpimus klausimus. Bankų nereikia, veterinarijos nereikia... Tai gal ir mūsų nebereikia? Reikia susivienyti ir kiek įmanoma gelbėti žmones“, – tiesiai šviesiai kalbėjo L. Grygelaitienė.

Būtina apsišarvuoti kantrybe

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje – Ne visi ūkininkai tilpo į salę išklausyti svarbių valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčių.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.