Pomidorai vazonuose – vietoj gėlyno

Gardus margumynas

„Kai sode vienas gėles nuėdė amarai, kilo mintis jas pakeisti mažais ir spalvingais pomidoriukais vazonuose, – prisimena Sandra. – Pirmais metais pasodinus juos į lovelius, teko nusivilti, nes šių daržovių šaknys ilgos, reikia aukštesnių indų. Dabar jiems naudoju 5 litrų spalvingus vazonus. Jeigu žinau, kad pomidorai bus raudoni, imu geltoną – norisi žaismingai derinti, išgaunant tam tikras spalvų gamas. Ir derlių raškome kibirais.“

S. Šimkevičė retesnių vazoninių pomidorų sėklų jau daug metų parsisiunčia iš užsienio, o sėja juos kartu su šiltnamio pomidorais, vasario pabaigoje, tik svyrančius kiek vėliau, kovo 8–11 d. „Šios dienos man visada pasiteisina, nereikia paisyti nei mėnulio fazių, nei lakštingalų čiulbėjimo...“ – šypsosi Sandra.

Pomidorams ji naudoja stambesnės frakcijos substratą, kuriame daug plaušo, šakelių, tarpelių, reikalingų šaknims kvėpuoti. Drėgmę padeda palaikyti ir su žeme maišytas perlitas. Ant dugno dedama šviežiai nupjautos ir suspaustos žolės, kuri vėliau tampa trąša, be to, kaisdama ir šilumos suteikia.

Papildomam tręšimui pašnekovė naudoja monokalio fosfatą: kalis suteikia gero skonio, o fosforas skatina žydėjimą. Kad pomidorai nemėtytų žiedų, lapus purškia boru su prolinu. Augintoja vengia azoto trąšų, kurios skatintų augalą visą energiją atiduoti lapams.

Pomidoriukus laisto kas antrą dieną, išskyrus didelių kaitrų laikotarpius, kai vandeniu tenka gaivinti kasdien.

Veislės – retos ir spalvingos

Štai viena kita įdomesnė Šimkevičių auginamų vazoninių pomidorų veislė – kaip ir stambiųjų veislių, šie pomidoriukai gali sunokti kuo įvairiausių spalvų ir margumo, tarp jų dryžuoti ir žali.

‘Blauer Zimmertomate’ – vokiška veislė, auga iki 50–55 cm. Dera labai gausiai. Vaisiai maždaug 30 g, nesunokę būna žali su mėlynais petukais, o kai sunoksta, – raudoni su juodais petukais. Kuo daugiau saulės tenka šiai antocianinei veislei, tuo vaisiai tamsesni. Jie saldžiarūgščiai, sultingi, puikiai tinka salotoms.

‘Tartufo’ – dar viena antocianinė veislė. Augalas kompaktiškas, apie 50 cm aukščio, vidutinio ankstyvumo. Vaisiai apie 25 g svorio. Švelnaus salstelėjusio skonio, su vos juntama rūgštele.

‘Tiny Tiger’ – pagal dydį tai, ko gero, didžiausius vaisius auginanti vazoninė veislė. Nors pats krūmelis vos 35 cm, vaisiai gali užaugti iki 60 g. Tai ankstyva veislė. Vaisiai raudoni, su oranžiniai geltonais dryžiais, saldūs, kvapnūs ir gaivaus skonio. Idealiai tinkami auginti balkone.

‘Tigrette Cherry Yellow’ – itin gausiai deranti vidutinio ankstyvumo veislė. Geltoni, su vos matomais dryželiais, saldaus skonio, sultingi „vyšniukai“. Augalo aukštis – iki 40 cm, vaisiai sveria 20–35 g. Auginant ne mažesniame kaip 5 l vazone, derėjimas tęsiasi visą vasarą ir rudenį.

‘Pigmy’ – augalas apie 30–40 cm aukščio, vaisiai ryškiai raudoni, idealiai apvalūs, sveria 20–30 g, saldūs. Dera nuo birželio pabaigos iki šalnų.

‘Plumbrella Red’ – 30–35 cm krūmelis, aplipęs pailgais, raudonais, su smailiomis nosytėmis pomidoriukais. Vaisiai sausesni, su mažai sėklų, saldoki ir mėsingi. Idealiai tinka transportuoti ar konservuoti. Pradeda derėti anksti, niekada netrūkinėja.

‘Rosy Finch’ – vidutinio ankstyvumo veislė. Krūmelis kompaktiškas, auga iki 40 cm. Būna aplipęs kriaušės formos rausvais pomidoriukais. Gaivūs, subalansuoto skonio, saldžiarūgščiai, idealiai tinka salotoms. Labai gausiai dera.

‘Fat Frog’ – išskirtinio skonio ir samaninės, šviesiai žalios spalvos pomidoriukai. Jie saldūs, gaivūs, su vaisių poskoniu. Tokių nesinori net į salotas dėti, o tik tiesiai į burną. Krūmelis apie 40 cm aukščio, pradėjo derėti liepą.

‘Cherry Cascade’ – šie svyrantys pomidorai reikalauja ne mažiau kaip 10 l vazonų. Anot Sandros, šiais vaisiais galima net saldainius pakeisti. Mažulyčiai, sveriantys vos kelis gramus, gal net mažesni už šilauoges, saldūs ir traškūs. Pasodinus į vazonus geriausia būtų kažkiek pakelti. Tiesa, jų visai nereikia genėti.

‘Pendulina Orange’ – oranžiniai pomidoriukai, sveriantys 20–40g, apvalūs, vos į pailgumą, su smailia nosyte. Saldūs ir su vos juntama rūgštele. Kadangi lapų mažai, genėti nereikia.

‘Curly Kaley’ – lėto augimo gražuolis. Lapai garbanoti, pats daigas kažkuo primena eglutę, genėti nereikia. Pasėti būtina iki vasario pabaigos, kitaip derlius būna vėlyvas. Auga lėtai, bet gražiai ir iki šalnų. Vaisiai raudoni, su rūgštele.

Gardūs receptai su namine pomidorų pasta

Ne paslaptis, kad maži pomidorai – vieni skaniausių. Šimkevičių šeima daugiausia juos naudoja šviežius, bet itin pamėgusi šaldytas pomidorų pastas, kurių deda į plovus ir sriubas.

Pomidorų pasta daroma taip: sausesni pomidorai smulkintuvu susmulkinami, paliekant stambesnių gabaliukų, supilstomi į indelius ir šaldomi.

Plovui dažniausiai naudojama kiauliena arba ėriena. Mėsa (apie 400–500g) iš vakaro pasūdoma, apibarstoma prieskoniais ir dedama kepti į orkaitę. Kol kepa, išplaunamos 2 stiklinės ryžių ir statoma virti. Sutarkuojama morka (galima dėti ir svogūno) ir pakepinama svieste. Užvirę ryžiai dar 5 min. paverdami ir nukošiami. Tada į gilią keptuvę arba puodą dedamas 450 ml trintų pomidorų, suberiami ryžiai, morkos ir kepta mėsa. Pagardinus druska ir petražolėmis bei kitais prieskoniais, troškinama apie 10–15 min.

Sriubai į puodą su vandeniu beriami perplauti ryžiai, dedama pakepinta tarkuota morka su pjaustytu svogūnu, 2–3 susmulkinti pomidorai ir 200 ml trintų pomidorų. Beriama druskos, pipirų, mėgstamų prieskonių, verdama apie 15 min., valgoma su grietine.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Sandros Šimkevičės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.