Pomidorų karas plečiasi: po kivirčo su ispanais prancūzai aikštelėje trypė marokietiškus pomidorus

Pyktį kaitina „nesąžininga konkurencija“

Pirmąją prancūzų ūkininkų įniršio bangą prieš importuojamą produkciją išprovokavo praeityje buvusi aplinkosaugos ministrė, rėždama, kad „Ispanijos ekologiški produktai yra netikri ekologiški produktai“ ir jie yra „nevalgomi“. Po tokių pasisakymų net pasitaikė atvejų, kai ūkininkai užsipuolė importuojamų produktų vežėjus, gabenančius ne tik pomidorus ar kitas daržoves, bet ir vyną, vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip ant žemės daužomos dėžės su maistu.

Ispanų augintojai taip užsipuolami ne pirmą kartą, tačiau viena iš Ispanijos transporto verslo asociacijų portalui „Thelocal“ vasario pradžioje teigė, kad naujausias vandalizmo etapas atneša 12 mln. Eur nuostolių per dieną. Daugelis ispanų sunkvežimių vairuotojų atsisako kirsti Prancūzijos sieną, bijodami, kad jų prekės ir transporto priemonės bus sugadintos, o ūkininkai kreipėsi į Ispanijos valdžią, kad ši apgintų jų auginamą ir gaminamą produkciją.

Nesibaigus vienam kivirčui, prancūzų žemdirbiai ne tik žodžiais, bet ir veiksmais nusitaikė ir į pomidorus iš Maroko. Praėjusią savaitę kelių prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse būrys žmonių išmetė marokietiškus vyšninius pomidorus, protestuodami prieš tariamą „nesąžiningą konkurenciją“.

Tačiau Maroko eksportuotojai, nenorėdami tapti prancūzų vidaus politikos problemų atpirkimo ožiais, atkirto, kad marokietiškai produkcijai Europa kelia griežtus reikalavimus, kurių jie laikosi.

Tiesa, Marokas 2022 m. buvo didžiausias pomidorų tiekėjas Europos Sąjungai (ES) ir tais metais eksportavo 424 690 t. Marokietiški pomidorai parduotuvėse išties pigesni nei užauginti Prancūzijoje ar kitoje ES šalyje, todėl mėgstami pirkėjų ir mažmeninių prekybos tinklų, ieškančių pigesnės produkcijos. Žemesnę kainą iš dalies lemia pigi darbo jėga. Pasak portalo „Newarab“, marokietiški vyšniniai pomidorai yra 2,4 karto pigesnis nei prancūziški. Viena iš priežasčių yra ta, kad vaisių surinkėjų atlyginimas Maroke yra mažesnis nei 1,5 JAV dolerių per valandą.

Be to, tarp Maroko ir ES pasirašytas susitarimas, atleidžiantis eksportuojančią šalį nuo mokesčių. Nors tai leido padidinti eksporto apimtis, šis laisvosios prekybos susitarimas ne visiškai panaikina mokesčius už marokietiškus pomidorus. Jiems taikomos įvežimo kainos ir metiniai apribojimai, o viršijus kvotas, eksportuojamiems kiekiams taikomi papildomi tarifai.

Beje, iš tokio susitarimo daugiausia naudos gavo didžiosios pačių prancūzų bendrovės, turinčios savo pasėlių Maroke ir parduodančios pomidorus Prancūzijoje tokiomis kainomis, su kuriomis smulkieji prancūzų ūkininkai negali konkuruoti.

Pigiu importu nepatenkinti ir ispanai

Nukentėję nuo prancūzų, Ispanijos ūkininkai įniršį lieja ant pigesnių marokietiškų produktų. Praėjusią savaitę keturias dienas iš eilės jie blokavo kelius Tolede ir Saragosoje, protestuodami prieš importą iš Maroko, kuris, jų teigimu, kenkia pragyvenimui. Jie kaip ir kaimynai prancūzai užsipuolė marokietiškų pomidorų prikrautą sunkvežimį, bandantį apeiti jų blokadą, ir visą krovinį išvertė ant kelio.

Praėjusios savaitės įvykius aprašęs portalas „Bnnbreaking“ atkreipė dėmesį, kad aistras dar labiau kaitina nauja smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams atstovaujanti grupė „Plataforma 6“, tvirtinanti, kad dabartinė sistema palanki didelėms žemės ūkio korporacijoms ir palieka mažai erdvės smulkesniems ūkio subjektams.

Ši grupė reikalauja peržiūrėti ES žemės ūkio politiką, įskaitant pigių produktų importą iš tokių šalių kaip Marokas. Pasak jos atstovų, šis importas ne tik kenkia Ispanijos ūkininkams, bet kenkia ir ES įsipareigojimui siekti tvaraus žemės ūkio.

Didieji Europos pomidorų rinkos žaidėjai

Statistiniai duomenys rodo, kad pomidorų Europoje auginama vis mažiau dėl didelių gamybos sąnaudų. Tai viena iš priežasčių, leidžiančių atverti šią rinką ne Europos tiekėjams. Tiekėjams iš besivystančių šalių itin patraukli, ypač žiemą, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė.

Nors nepavejama pomidorų auginimo lyderė pasaulyje yra Kinija, per metus užauginanti per 67 mln. t šių daržovių, Importo iš besivystančių šalių skatinimo centras (CBI) teigia, kad pirmaujantys šviežiam vartojimui skirtų pomidorų tiekėjai ES rinkai yra Meksika, Ispanija, Marokas, Turkija ir Nyderlandai.

Pusę viso importo į Europą pasidalina trys šalys. 2022 m. Vokietija buvo pirmaujanti importuotoja (20 proc. importo dalis), Prancūzija (18 proc.), Jungtinė Karalystė (12 proc.), Nyderlandai (8 proc.) ir Ispanija (6 proc.). Prancūzija per pastaruosius penkerius metus žymiai padidino importą iš besivystančių šalių: nuo 327 000 t 2018 m. iki 434 000 t 2022 m.

Ispanija yra didžiausia vartotoja Europoje, tačiau didelę vidaus rinkos paklausą tenkina iš savo produkcijos. Būdama pirmaujanti Europos tiekėja, ji pomidorus importuoja pagal subrangos sutartis ir yra tranzito šalis kitoms Europos rinkoms. Italija – antra pagal dydį vartotoja Europoje, savo gyventojams taip pat siūlo daugiausia Europoje užaugintus pomidorus.

Nors Europa yra trečia pagal dydį pomidorų gamintoja pasaulyje, vidaus paklausa yra didesnė nei vietos gamintojai gali pasiūlyti. Tikėtina, kad per ateinančius penkerius metus Europos šviežių pomidorų rinka kasmet didės 1–3 proc. Šį vertinimą CBI grindžia nuolatiniu šviežių produktų vartojimo didėjimu, kurį skatina europiečių noras sveikiau gyventi. Tačiau prekybos struktūra gali keistis. Greičiausiai ir toliau didės importas iš besivystančių šalių. Pavyzdžiui, pomidorų derlius Europoje 2022 m. buvo apie 10 proc. mažesnis nei 2021 m., o importas iš besivystančių šalių išaugo 7 proc.

Šviežių pomidorų importui iš ne Europos šalių būdingas sezoniškumas, daugiausia jų į Europą įvežama gruodį–vasarį. Žiemą daugelyje šalių (išskyrus Pietų Europą) šios daržovės auginamos tik šildomuose ir apšviestuose šiltnamiuose. 2022 m. dėl staigaus energijos kainų kilimo po Rusijos invazijos į Ukrainą, daugeliui augintojų teko stabdyti daug energijos suvartojančią žiemos gamybą.

Kita priežastis, kodėl besivystančių šalių tiekėjai pomidorų pasiūlą orientuoja į Europos žiemos mėnesius, pasak CBI, yra tarifai. ES taiko sezoninius tarifus ir tarifines kvotas, bandydama apsaugoti vidaus gamybą. Įprastai mažiausi muitai taikomi pomidorams, įvežamiems nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.