Prancūzai stiprina savo pozicijas pasaulinėje pieno rinkoje

„Fonterra“ nebekonkuruos dėl pajamų su savo klientais, kurie gamina pieno produktus, naudodami „Fonterra“ ingredientus. Verslo žargonu tariant, ji atsisakė mažmeninės prekybos (BtC), kad sutelktų dėmesį į verslo įmones (BtB), skelbia portalas farmersweekley.co.nz.

Pagrindiniai duomenys

Ingredientai ir pieno produktai sudaro 92 proc., o netrukus pasieks visą 100 proc. „Fonterra“ pieno tiekimo Naujojoje Zelandijoje, ir kasmet generuoja apie 20 mlrd. JAV dolerių pajamų.

„Fonterra“ kasmet sunaudoja 16 milijardų litrų pieno 24 gamybos vietose, kuriose gaminami ingredientai ir pieno produktai, tokie kaip grietinėlė, sviestas, lydytas sūris, įvairios kitos sūrių rūšys, įskaitant ir populiariąją „Mocarela“.

Visi prancūzams parduodami kooperatyvo filialo „Mainland Group“ verslai 2024 finansiniais metais gavo 4,9 mlrd. JAV dolerių pajamų ir 200 mln. JAV dolerių pelno iki palūkanų ir mokesčių. Palyginimui, pajamos iš ingredientų ir pieno produktų kartu sudarė 1,3 mlrd. JAV dolerių.

Parduodamas filialas uždirbo 4 proc. pelno maržą ir 6,8 proc. kapitalo grąžą (ROC), kuri gerokai mažesnė, nei suplanuotas „Fonterra“ grupės 10–12 proc. ROC tikslas.

Po galutinio sandorio pasirašymo „Lactalis“ pieno produktus gamins trijose naujai įsigytose gamyklose Naujojoje Zelandijoje. Australijoje „Lactalis“ įsigis aštuonis objektus Viktorijoje ir Tasmanijoje, kasmet priimdama apie 1 milijardą litrų pieno arba apie 80 milijonų kg pieno miltelių iš 500 tiekiančių ūkių. Daugiau nei du trečdaliai Australijoje pagaminamo pieno suvartojama šalies viduje, palyginti su tik 5 proc. Naujojoje Zelandijoje.

„Lactalis“ taip pat perka „Mainland Group“ mažmeninės prekybos verslą Pietryčių Azijoje, Šri Lankoje ir Artimuosiuose Rytuose, kur yra penkios gamybos vietos – Saudo Arabijoje, Malaizijoje (2), Indonezijoje ir Šri Lankoje – ir dar aštuoni biurai.

Milijardinis sandoris

„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė apie pokyčius „Fonterra“ strategijoje bei numatė verslo pardavimo galimybes.

Dabar tikimasi jau spalio mėnesį patvirtinti milijardinį sandorį. Kooperatyvas praneša, kad pirkimo kaina yra 3,845 mlrd. JAV dolerių (apie 3,3 mlrd. eurų). Kaimyninės Australijos konkurencijos tarnyba patvirtino sandorį jau šių metų liepos mėn., o šiuo metu dar laukiama kooperatyvo narių pritarimo bei rinkos reguliavimo institucijų iš Naujosios Zelandijos, Kuveito, Naujosios Kaledonijos bei Saudo Arabijos patvirtinimų.

Kooperatyvo narių pritarimo bus prašoma neeiliniame susirinkime spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje. Jau paskelbta, jog „Fonterra“ spalio pradžioje paskelbs pranešimą apie susirinkimą, kuriame bus pateikta informacija apie akcijų pardavimo poveikį viso kooperatyvo finansinei situacijai, taip pat apie siūlomą akcinio kapitalo grąžą. Tikimasi, kad pardavimas galutinai bus baigtas 2026 m. pirmąjį pusmetį.

Prancūzai įsitvirtina rinkoje

Pardavimo sutartyje numatyta, kad „Fonterra“ ir toliau pardavinės žalią pieną, pieno ingredientus ir kitus produktus parduotiems verslams pagal ilgalaikes tiekimo sutartis. Tai užtikrins, kad Australijos ir Naujosios Zelandijos ūkininkų pienas ir toliau bus parduodamas su tokiais prekių ženklais, kaip „Anchor“ ir „Mainland“.

Kooperatyvo „Fonterra“ pirmininkas Peteris McBride'as teigė, kad vadovybė per pastaruosius 15 mėnesių kruopščiai svarstė tiek vartotojų verslo pardavimą, tiek pirminį viešą akcijų siūlymą (IPO). Patraukli kaina ir galimybė gana greitai paskirstyti pajamas nariams buvo lemiami veiksniai, lėmę pasirinktą sprendimą.

„Lactalis“ generalinis direktorius Emmanuelis Besnier teigė: „Šiuo įsigijimu mes gerokai stipriname savo strategiją Okeanijoje, Pietryčių Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose.“ „Fonterra“ vartojimo prekių verslo ir prekių ženklų sujungimas su esama „Lactalis“ veikla Australijoje ir Azijoje leis „Lactalis“ dar labiau išplėsti savo pozicijas pagrindinėse rinkose.

Įspėja apie riziką

Tačiau ekspertai mano, jog „Fonterra“ vartotojų ir susijusių verslų pardavimas prancūzų bendrovei „Lactalis“ ilgainiui sukels iššūkių kooperatyvui, kuris „deda visus kiaušinius į vieną krepšį“, o tai kelia riziką, teigė Linkolno universiteto žemės ūkio ir maisto ekonomikos profesorius Alanas Renwickas.

Viena iš tokių rizikų yra ta, kad ingredientus galima daug lengviau pakeisti nei prekės ženklą. Jis klausė, ar prekės ženklo vartotojai suprastų, jei įmonė tėra ingredientų tiekėja tokiam prekės ženklui kaip „Nestle“: „Atsakymas būtų „ne“, nes nematyti, kur jūsų šokolade ar bet kuriame kitame produkte yra tas pienas.“

A. Renwickas taip pat kėlė klausimą, kas nutiks po 10 metų, kai bus atnaujinta tiekimo sutartis, kurią „Fonterra“ sudarė kaip dalį pardavimo sąlygų: „Tarptautinės įmonės savo išteklius, gamybą ir rinkodarą skirs tam, kas joms efektyviausia. Ilgainiui tai gali būti ne Naujoji Zelandija.“

Teigiama pusė yra ta, kad sandoris „Fonterros“ ūkininkams reikš didelę pinigų injekciją, kurią jie galės panaudoti skoloms padengti arba reinvestuoti į savo verslą. Kai kurie ūkininkai taip pat galės investuoti atgal į kooperatyvą.

Oklando universiteto ekonomikos profesorius emeritas Timas Hazledine'as teigė, kad pardavimas jį liūdina, nes tai reiškia, jog „Fonterra“ praranda savo pridėtinės vertės kūrimo pajėgumus.

Parengė Ričardas Čekutis