Prasideda SAUGIKLIAI–2. Galimas tęsinys

Istorija prasidėjo pernai pavasarį. Kas tik nepamena – ją subrandino grėsmingai artėjusio, bet taip ir neįvykusio referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams fonas. Išaušus naujam pavasariui, nevisus metus galioję žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai vėl peržiūrimi. Antroji istorijos dalis atsirado paaiškėjus, kad saugantis nuo svetimųjų buvo visiškai suvaržyti savi. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, žemės rinka susitraukė – pernai sklypų perleista 22 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Pirštu pagrūmojo ir Europos Komisija, pareikalavusi Lietuvą pasiaiškinti dėl ES piliečius diskriminuojančių apribojimų.

SAUGIKLIAI–1 Prisiminkime, kaip atsirado žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai. Jais karštligiškai suskubta rūpintis priartėjus terminui, kai Lietuva pagal 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą aktą po pereinamojo laikotarpio turėjo atverti žemės ūkio paskirties žemės rinką. Diena X turėjo išaušti 2011 m. gegužės 1-ąją, tačiau Lietuvos prašymu Europos Komisija sutiko ją atidėti dar trejiems metams, iki 2014-ųjų gegužės. Buvo keli žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimo įstatymų projektai. Seimo plenarinių posėdžių salę pasiekė tik Seimo Kaimo reikalų komiteto parengtas variantas. Kad jis netobulas, buvo pripažinta net priimant įstatymą – balandžio 24 d. „Tam tik­ros nuo­sta­tos ir man ke­lia abe­jo­nių. Aš ma­nau, (...) jei iš tie­sų tos abe­jo­nės pa­si­tvir­tins, ga­lė­si­me tai­sy­ti. Mus taip pat spau­džia ir lai­kas.  Jau nuo ge­gu­žės 1 d. įsi­ga­lio­ja nuo­sta­ta, kad že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę ga­lės pirk­ti ir už­sie­nie- ­čiai“, – kolegas ragino socialdemokratas Mindaugas Bastys. Buvo kardinaliai skirtingų nuomonių. „Drąsos kelio“ frakcija tvirtino, kad apribojimai turi būti dar griežtesni, esą būtina, kad žemės sklypą įsigyti pageidaujantis pilietis mokėtų lietuviškai, įrodytų lojalumą Lietuvai. O liberalai sakė, kad siūlomi apribojimai yra pertekliniai. „Ši­s įsta­ty­mo pro­jek­tas ap­skri­tai yra ne šios ci­vi­li­za­ci­jos, ne Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lies. Tai fe­o­da­li­nio pe­ri­odo įsta­ty­mo pro­jek­tas“, – tiesiai šviesiai rėžė liberalas Eugenijus Gentvilas, pareiškęs, kad administraciniais valdžios sprendimais varžomos Lie­tu­vos pilie­čių tei­sės, dau­ge­lis jų ne­teks kon­sti­tu­ci­nės tei­sės įsi­gy­ti nuo­sa­vy­bę. Įstatymas buvo priimtas 71 parlamentarui balsavus „už“, keturiems – „prieš“, 13 susilaikius.

Nuogąstavimai pasitvirtino Nuogąstavimai, kad su apribojimais gerokai persistengta, netruko pasitvirtinti. Paaiškėjo, kad ūkininkas žemės negali dovanoti net savo vaikams, jeigu jie neturi reikiamo profesinio pasirengimo. Nesusipratimų kilo dėl paveldėjimo. Apribojimai tapo užkarda žmonėms, norintiems įsilieti į žemės ūkio verslą. Įstatymas liepia tenkintis 10 ha. „Nuomokitės“, – siūlo išeitį politikai. Bet investuoti į svetimą sklypą priimtina tik savižudžiui. Nuostata, kad nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti ne didesnis nei 500 ha, Damoklo kardu pakibo virš žemės ūkio bendrovių, kitų didžiažemių... Laisvosios rinkos institutas įstatyme įžvelgė ir korupcinių prielaidų. Jų atsiranda visuomet, kai sprendimas priklauso nuo vienos konkrečios institucijos valdininkų, šiuo atveju sprendimas dėl pretendento įsigyti sklypą patikėtas Nacionalinei žemės tarnybai. Ne vienas ekspertas pripažįsta: jeigu „saugiklių“ įstatymas pasiektų Konstitucinį Teismą, būtų pripažinta, jog jo nuostatos prieštarauja Konstitucijai. Tačiau tam, kad Konstitucinis Teismas pradėtų nagrinėti problemą, turi būti apskundimo procedūra, surinktas tam tikras parašų skaičius ir t.t.

Palyginti „tada“ ir „dabar“ negalime „Saugiklių“ kūrėjai užsispyrę tvirtina, kad jie turėjo teigiamą poveikį, esą suvaldė spekuliaciją žeme. Tiesa, spekuliacijos mastas, taip pat ir užsienio piliečių skvarba į žemės rinką nėra ištirti, oficialių duomenų, taigi palyginimo „tada“ ir „dabar“ neturime. Suvaržymai Lietuvos žemės rinką dirbtinai sustabdė. Kas iš tiesų turėjo naudos, kuri išrinktųjų grupė? Tai paaiškėtų, jeigu protingas tyrėjas atliktų kruopščią sandorių analizę.

EK paprašė pasiaiškinti Europos Komisija kovo pabaigoje Lietuvą oficialiai paprašė pateikti informaciją apie teisės aktus, kuriais reglamentuojamas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas. Manoma, kad nacionalinės nuostatos gali riboti laisvą kapitalo judėjimą ir įsikūrimo laisvę. Komisija įžvelgė, kad dėl nustatytų apribojimų investuotojai iš kitų valstybių narių gali būti diskriminuojami. Įvardyti keturi tokie galimai diskriminaciniai apribojimai: asmenims, kurie šalyje neturi gyvenamosios vietos arba anksčiau šalyje nevykdė verslo veiklos; asmenims, neturintiems profesinių žinių; naudojimosi žeme teisių perleidimo; radikaliai keičiantis teisinei bazei atsiranda netikrumas dėl ūkinės veiklos, išankstinio pirkimo–pardavimo sutarčių patvirtinimo. Įsivaizduokite, investavote į bandelių kepimą, o po metų bandelių kepimą valdžia nusprendė uždrausti... Pažeidimo nagrinėjimo procedūra labai ilga, bet nemaloni ir gresia rimtomis sankcijomis. Per du mėnesius privalu pateikti atsakymą. Jeigu jis netenkintų, Komisijai vėlgi per du mėnesius tektų pasiaiškinti, kokių priemonių imtasi. Trečiasis procedūros prieš neklusnią šalį narę žingsnis – perdavimas Europos Teisingumo Teismui. Jeigu šalis nepaiso ir jo sprendimo, gresia didžiulės piniginės sankcijos.

Suvaržymai turi atitikti ES teisę Nacionaliniai laisvių suvaržymai, kaip pabrėžia Europos Komisija, yra galimi, tačiau jie privalo atitikti proporcingumo bei nediskriminavimo principus. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimai turi būti pagrįsti viešosios politikos tikslais ar viešuoju interesu. Jais gali būti siekiama su žemės ūkio ir kaimo plėtros politika susijusių tikslų: užkirsti kelią spekuliacijai žemės kaina, išlaikyti gyvybingą ūkininkų bendruomenę, saugoti jauniesiems ūkininkams palankią regioninę ekonominę infrastruktūrą ir pan. Kai kurios ES šalys narės tam tikrų kategorijų pirkėjams numato pirmumo teisę įsigyti žemę, specialią sandorių dėl žemės ūkio paskirties žemės leidimo tvarką. Pradėtos pažeidimų procedūros galima buvo išvengti. EK priminė Lietuvai, kad jos Vidaus rinkos ir paslaugų generalinis direktoratas yra siūlęs mūsų šaliai pagalbą įvertinant žemės ūkio paskirties žemės apribojimų suderinamumą su ES teise.

SAUGIKLIAI–2 Vyriausybės įpareigota Žemės ūkio ministerija užgulė tobulinti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. Kovo 20 d. projekto rengėjai išklausė socialinių partnerių siūlymus, o prieš pat Velykas projektas jau buvo užregistruotas Seime. Skubotai pakoreguotas teisės dokumentas turi būti, kaip įprasta, skubiai ir apsvarstytas. Parlamentui pritarus bei Prezidentei palaiminus, gerokai apšlifuoti „saugikliai“ įsigaliotų nuo šių metų liepos vidurio.

Siūlo nuostatas sušvelninti Naujajame įstatymo variante nebelieka reikalavimo turėti žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Mažiau ūkininkauti palankiose vietovėse siūloma nustatyti protingesnį sutartinių gyvulių ir įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto santykį – vienam sutartiniam gyvuliui 2 ha. Kitur šis santykis nepakistų – būtų 1:1. Mažiau biurokratinių procedūrų. Vieną kartą pripažinus, kad asmuo yra tinkamas pretendentas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, antrą kartą to įrodinėti nereikės. Žemės savininko sutuoktiniui taip pat nebereikės atskirai kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą – sutuoktiniams galiotų bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Taip pat leidimas būtų neprivalomas žemės savininkams norint apsikeisti sklypais.

Akcijų perleidimo atveju siūloma įtvirtinti 40 ha ribą, nuo kurios pradėti taikyti įstatyme numatytus apribojimus, taip užtikrinti akcijų ir tiesiogiai perleidžiant žemės sklypą dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumo principą. Daugiau kaip 25 proc. akcijų įgijęs juridinis asmuo teoriškai valdytų daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tuomet jam pradedamos taikyti įstatymo nuostatos – lygiai kaip fiziniam asmeniui, įgijusiam daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės. Atsižvelgiant į Notarų rūmų pastabas, įstatymo nuostatų siūloma netaikyti sprendžiant praktikoje kilusius klausimus, susijusius su žemės konsolidacija. Pagrįstais pripažinus Lietuvos bankų asociacijos pastebėjimus, būtų pailgintas kredito įstaigai užstatyto žemės sklypo realizavimo terminas – kredito įstaiga jį privalėtų realizuoti ne per trejus, o per penkerius metus nuo žemės sklypo įsigijimo.

Ar bus istorijos tęsinys? Europos Komisija oficialų pranešimą dėl ES teisės pažeidimo procedūros Lietuvai pateikė, kai dėl naujos redakcijos teisės dokumento faktiškai jau buvo sutarta. Iš Komisijai užkliuvusių keturių nuostatų, stabdančių ES piliečių laisvojo kapitalo judėjimą, vienos neliko – dėl profesinio išsilavinimo reikalavimo. Ar bus istorijos tęsinys SAUGIKLIAI–3? Žemės ūkio ministerija viliasi, kad pakoreguoto įstatymo nuostatas Komisijai pavyks pagrįsti, ją įtikinti.

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

 Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.