Prasidėjo kova dėl būsimo ES biudžeto

Nepritarė

Nors Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) kreipėsi į KRK ir Finansų ministeriją, kviesdama stabdyti EK pasiūlymo dėl finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiui nuostatų nagrinėjimą, nes iškilo neaiškumų dėl steigiamo naujo fondo, kuris apims visas ES finansuojamas sritis, teisinio pagrindimo, tačiau KRK dar spalio pradžioje uždarame posėdyje jau aptarė pasiūlymą EP ir Europos Tarybos (ET) reglamentui, kuriuo nustatomos ES paramos bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos. O šią savaitę – ir pasiūlymą dėl Nacionalinės ir regioninės partnerystės (NRP) fondo.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ teigė KRK pirmininkas Bronis Ropė, ES paramos BŽŪP įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygose buvo siūloma į vieną fondą sujungti visus fondus ir žemės ūkiui palikti tik tiesioginių išmokų dalį, o kaimo plėtrai numatytas lėšas sujungti su sanglaudos fondu. Tokiu būdu kaimo plėtros programos, tokios, kaip „Leader“, mokyklų aprūpinimo pienu, vaisiais bei daržovėmis ir kitos, kartu su sanglaudos fondo lėšomis sudarytų nacionalinius fondus, kuriuos skirstytų pačios valstybės narės.

„Mes tokiam siūlymui nepritarėme. Mūsų nuomone, kaimo plėtros programos yra skirtos palaikyti kaimų gyvybingumą, o sanglaudos programos – regionų gyvybingumą, todėl nereikia jų „maišyti“ ir priešinti. Taip pat nereikia sudaryti sąlygų kiekvienai kaimo bendruomenei rungtyniauti su miestų bendruomenėmis, kurios yra ir „gramatnesnės“, ir turtingesnės. Kaimų bendruomenės neatlaikytų miestų bendruomenių konkurencijos, nes joms ir dabar tenka sukti galvas, kur gauti 20 proc. lėšų, reikalingų prisidėti prie įgyvendinamų projektų, kai miestų bendruomenės kartais projektus įgyvendina vien tik savo lėšomis“, – aiškino B. Ropė.

Pasak jo, jei lėšos kaimų ir miestų bendruomenėms būtų skirstomos iš vieno fondo, o jos tarpusavyje turėtų konkuruoti, tai kaimų ir miestų atskirtis dar labiau didėtų. Ir didelė tikimybė, kad didžiausia dalis lėšų nukeliautų didmiesčiams, kaimams neliktų nieko. „Todėl manome, kad reikia atskirai žemės ūkiui numatyti ne tik išmokų dalį, bet ir lėšas, skirtas BŽŪP, kaip ir yra numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV). Be to, suplakus visas išmokas ir visą paramą į krūvą, nebūtų aišku, kaip būtų su išorine konvergencija – išmokų visų ES valstybių narių žemdirbiams suvienodinimu. Kai yra BŽŪP fondas ir išmokos skirstomos visos ES mastu, yra aišku, kokias išmokas gauna konkrečių šalių žemdirbiai. Palikus išmokas skirstyti pačioms valstybėms narėms, laikytis lygiavos principo būtų sunku“, – pastebėjo KRK pirmininkas.

KRK savo poziciją dėl EK siūlymo jau pateikė Seimo Europos reikalų komitetui (ERK), kuris apibendrins iš visų Seimo komitetų gautas pozicijas EK pasiūlymui dėl finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiu, ir pateiks galutines išvadas. Jei bus reikalinga, jos galės būti aptariamos bei tvirtinamos ir plenariniame Seimo posėdyje. „Kol kas daugelio Seimo frakcijų nuomone, ES BŽŪP fondas turi išlikti kaip atskiras fondas ir jis neturėtų būti „suplakamas“ su sanglaudos fondu“, – tikino KRK pirmininkas.

Dar laukia nuomonių

ERK pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ŪP teigė, kad kol kas dar ne visi Seimo komitetai, frakcijos yra aptarę EK pasiūlymą dėl finansavimo 2028–2034 m. Tą jie turėtų padaryti iki lapkričio 20 d. „Tada mes kartu su Užsienio reikalų komitetu gautas pozicijas apibendrinsime ir pateiksime Lietuvos poziciją. Preliminari jau buvo pateikta anksčiau. Ji – pozityvi, nes didėja biudžetas, ypač gynybai skirta dalis. Aišku, tam numatyta skirti ne tiek, kiek mes norėtume, bet tai jau yra šis tas. Ir toliau bandome daryti spaudimą, kad ES Rytų šalims būtų padidintas finansavimas visose būsimo biudžeto eilutėse, taip pat ir asignavimų žemės ūkiui, nes mes esame regione, kuris susiduria su bene didžiausiais ne tik klimato kaitos, bet ir geopolitiniais iššūkiais“, – aiškino T. Tomilinas.

Anot jo, kol kas dar sunku pasakyti, kokios bendros pozicijos laikysis Lietuva dėl EK pasiūlytos BŽŪP ir sanglaudos fondų pertvarkos, nes tai labai priklausys nuo tolesnių derybų baigties – kaip ir ką pavyks išsiderėti kitose srityse. Tačiau pačiame šių fondų suliejime jis įžvelgiąs ir teigiamų dalykų – valstybėms narėms padaugėtų laisvės veikti, padidėtų galimybės paramą skirti ten, kur jos labiausiai reikia – skirstyti pagal realius poreikius.

„Suprantu žemės ūkio sektoriaus susirūpinimą EK sumanymu, bet nemanau, kad kažkas ES žemės ūkiui norėtų daryti kažką blogo. Valstybės narės to neleistų. O daugiau laisvės skirstant lėšas visada yra geriau“, – pastebėjo ERK pirmininko pavaduotojas.

Bendraminčių daug

Ilgus metus europarlamentaru dirbęs B. Ropė teigė besidžiaugiąs, kad panašią poziciją, kokią išsakė KRK, palaiko ir didžioji dalis dabartinių europarlamentarų, kurie spalio pabaigoje laišku kreipėsi į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindami iš esmės pakeisti EK ateinančių septynerių metų biudžeto planus – atsisakyti sumanymo lėšas žemės ūkiui ir regionams remti sutelkti nacionaliniuose fonduose.

LŽŪBA prezidento Eimanto Pranausko nuomone, gali būti, kad EK pasiūlymas dėl finansavimo sąlygų 2028–2034 m. laikotarpiui ne visiškai atitinka SESV nuostatų, nes Europos socialinio, Europos sanglaudos, BŽŪP bei kitų fondų, kaip finansinių instrumentų, veikimas yra numatytas SESV, o šią keisti galima tik bendru sutarimu – pritarus visų valstybių narių parlamentams. Tad kyla įtarimų, kad EK siūlant reformuoti fondus juos sujungiant, yra balansuojama ant teisėtumo ribos – gali būti, jog EK peržengia savo kompetencijos ribas.

Tačiau B. Ropė ŪP tvirtino, kad yra sudėtinga teigti, jog EK siūlymas EP ir ET reglamentui, kuriuo nustatomos ES paramos BŽŪP įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos, balansuoja ant įstatymo ribos. Pasak jo, tai galėtų nustatyti tik ES Teisingumo Teismas. O visa kita tėra tik diskusijos. „Bet kuri valstybė narė gali kreiptis į šį teismą ir prašyti išaiškinimo. Ar taip bus – nežinau. Jei Lietuvos gyventojai labiau pasitikėtų nacionaline valdžia nei ES valdžia, gal tuomet EK sumanymas pertvarkyti paramos sistemą ir nebūtų sutinkamas taip priešiškai, bet dabar pasitikėjimas Lietuvos valdžia nėra toks, koks yra pasitikėjimas ES valdžia. Todėl ES BŽŪP fonde numatyti pinigai yra garantuotesni, nei numatyti nacionaliniame fonde“, – aiškino ŪP pašnekovas. Anot jo, jeigu netrukus pats EP atmes EK pasiūlymą ir paprašys jį koreguoti, tai ir pagrindo diskusijoms apie EK siūlymo sujungti fondus teisėtumą neliks.

Tai, kad būtent taip gali atsitikti, ŪP aiškino ir T. Tomilinas, prieš keletą dienų grįžęs iš Briuselio. Jis teigė girdėjęs kalbas, jog EK žada nusileisti EP reikalavimams išlaikyti BŽŪP fondą. „Aš tam pritarčiau, nes žemės ūkis yra svarbi sritis ne tik Lietuvai, bet ir visai ES. Tačiau jokio susitarimo veikti prieš žemės ūkį nėra“, – pastebėjo parlamentaras. Jis teigė turįs abejonių, ar tikrai EK galėjo teikti siūlymus dėl finansavimo 2028–2034 m. laikotarpiu neatsižvelgdama į savo teisininkų pastabas. O šie, matyt, pasiūlyme reformuoti sanglaudos ir BŽŪP fondus neįžvelgė jokio galimo SESV pažeidimo.

„Diskusijos dėl būsimo ES biudžeto dar tik prasidėjo, jos truks ištisus metus. Todėl siūlymų bus įvairių ir tos nuostatos, kurios dabar yra siūlomos, dar keisis. Ir gal ne kartą“, – aiškino T. Tomilinas.

Gal jau rytoj

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 11 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.