Premjerei išklojo visas bėdas

Svarbiausių žemdirbių organizacijų lyderiai apsilankė pas premjerę Ingridą Šimonytę – išklojo viską apie padėtį žemės ūkyje, susikaupusias problemas, nerimą dėl ateities. Susitikimas, kuriame dalyvavo ir žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvyko Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) iniciatyva.

Rūpestis dėl Strateginio plano

Šiandien pagrindinė žemės ūkio politikos tema – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2022–2027 metų strateginis planas. Diskusijos dėl jo naujai užvirė, kai Europos Komisija (EK) Lietuvai pateikė pastabas. Žemdirbius vienijančių organizacijų nuomonė sutampa – Strateginio plano įgyvendinimas turėtų būti atidėtas

vieneriems metams. LŽŪT išsakė premjerei argumentus: viena vertus, su socialiniais partneriais suderintos ne visos nuostatos ir tikslai, kita vertus – EK pateiktų pastabų pobūdis ir gausa. Nėra realu per du mėnesius peržiūrėti dokumentą ir naujai sutarti dėl svarbių nuostatų. Planą reikia peržiūrėti iš esmės dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje ir didėjančios infliacijos. Kad reikia pratęsti pereinamąjį laikotarpį, pasisako ne vien Lietuva.

„Keturios valstybės (tarp jų – ir Lietuva) išreiškė norą planų įgyvendinimą atidėti iki 2024 metų; dar aštuonios valstybės ketina paremti tokį prašymą“, – susitikime teigė LŽŪT pirmininkė Danutė Karalevičienė, neslėpdama, kad ją šiek tiek trikdo žemės ūkio ministro K. Navicko skeptiškumas, esą Strateginių planų įgyvendinimo atidėjimo tikėtis nerealu. Tikimasi kitokio požiūrio: daryti viską, kad planas būtų atidėtas, bet tuo pat metu intensyviai dirbti jį tobulinant. Nepaisant prasidėjusio pavasario darbymečio, socialiniai partneriai to darbo nesikrato. Kaip tik šiandien, ketvirtadienį,  pirmąkart renkasi Strateginio plano peržiūros darbo grupė, bus numatytas detalus darbo grafikas. Įdirbis nepražūtų ES lygiu priėmus sprendimą atidėti Strateginių planų įgyvendinimą, pusė darbo būtų atlikta. Norint preciziškai išnagrinėti kiekvieną klausimą ir sutarti dėl visiems priimtino varianto, kai kurių LŽŪT narių nuomone, būtinas ne dviejų, o gal net devynių mėnesių terminas.

Kalbės ir su eurokomisaru

Premjerės pozicija dėl Strateginio plano itin reikšminga. Žemdirbių atstovų išsakyti argumentai, panašu, įtikino Ministrų kabineto vadovę. Jie teigė išgirdę, kad dokumentas turi būti kruopščiai suderintas, bei pažadėjo dėl Strateginio plano atidėjimo kreiptis į EK. Veikiausiai tai bus viena svarbiausių pokalbio su ES komisaru Janušu Vojcechovskiu temų. Balandžio 27 d. Lietuvoje viešėsiantis Europos žemės ūkio komisaras, planuojama, asmeniškai susitiks su premjere I. Šimonyte. Vizitas, manytina, gali būti reikšmingas būsimajam EK sprendimui dėl iniciatyvos atidėti Strateginių planų įgyvendinimą. Pasak LŽŪT pirmininkės, komisaro vizito organizatoriai su ja tarėsi, kur geriau rengti susitikimą su žemdirbių lyderiais. Ji pasiūliusi neutralią teritoriją – Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM). „Nėra tiek daug veiklių asociacijų, 20 organizacijų gali tilpti prie vieno stalo, būtų efektyvus darbas“, – D. Karalevičienė svarstė, kad prieštaraujančiųjų dėl šio pasirinkimo nebus.

Ne vien ŽŪM srities klausimai

Susitikime su premjere I. Šimonyte dalyvavo žemės ūkio ministras, tačiau žemdirbiams rūpimų klausimų ratas yra platesnis nei ŽŪM kompetencijos ribos. Pasigendama dialogo ir su kitomis ministerijomis.

Apstu klausimų aplinkos ministrui. Iki šiol dviejų ministrų parašais buvo ypač sudėtingai derinama mėšlo išvežimo į laukus data. Dabar projektuojamas chaosas ir žemėtvarkoje – perdavus dalį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) funkcijų Aplinkos ministerijai, ūkininkas savo žemės reikalus turėtų tvarkyti apeidamas tris ministerijas. Yra susikaupusių klausimų Energetikos ministerijai – pavyzdžiui, kodėl saulės baterijomis uždengiamos dirbamos žemės, ūkininkams patiems reikia gintis nuo saulės energetikos verslininkų? Pasigendama ir Finansų ministerijos komunikacijos. Ministrė Pirmininkė pritarė žemdirbiams, kad būtinas dialogas ne tik su ŽŪM, bet ir Aplinkos, Finansų, Energetikos ministerijomis. Tik kalbantis betarpiškai galima išsiaiškinti problemas ir sudėti visus taškus ant „i“.

Perspėjo apie gresiančius bankrotus

Dėl infliacijos stipriai auga gamybos išlaidos, maisto kainų šuolis yra vienas didžiausių ES. LŽŪT nariai perspėja – rudenį maisto kainos vartotojams gali būti dar didesnės. Bėda ta, kad ant žemdirbių pečių gulantis brangimo krūvis yra jau nebepakeliamas. Gresia ūkininkų pasitraukimo iš gamybos, bankrotų banga.

Susitikimo dalyviai išgirdo patikinimą, kad ilgai žadėta parama skęstančiam kiaulininkystės sektoriui atkeliaus po savaitės ar dviejų, padėtį gal pagaliau pavyks stabilizuoti. Oficialiai pripažįstama, jog sudėtinga padėtis yra susidariusi keliose žemės ūkio šakose, nors iš tiesų sunkumų patiria visas žemės ūkis.

LŽŪT pirmininkė, taip pat vadovaujanti Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijai (LNŽNA), tvirtina, jog nenašių žemių ūkininkai gyvena iš ankstesniais metais sukauptų rezervų, ką jau kalbėti apie jaunuosius ūkininkus – dauguma jų nespėjo „sukaupti lašinių“. Anot asociacijos vadovės, ignoruodami problemą kitais metais neteksime 20 tūkst. ūkininkų. Padėtį galimai sušvelnintų teisingesnis nenašių žemių rėmimas. LNŽNA kategoriškai pasisako prieš tai, kad papildomos išmokos būtų skiriamos nuo pirmojo hektaro. „Tikrai žinau, kad dvihektarininkai negamina prekinės produkcijos, pasiima išmokas tų, kurie dirba“, – teigė D. Karalevičienė. Jos įsitikinimu, tokie pareiškėjai turėtų teisę pretenduoti į bazinę tiesioginę išmoką, bet jokiu būdu ne į papildomą išmoką ar susietąją paramą.

Kaip efektyviau įdarbinti žemę

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis po susitikimo su premjere „Ūkininko patarėjui“ pabrėžė, kad susitikime su I. Šimonyte kalbėjo ne už savo asmeninius ūkius, o už visus. Lietuvos kaime reikalingas ir svarbus kiekvienas – tiek mažas, tiek stambus – ūkis.

Premjerei išsakyti lūkesčiai, susiję su dabartine žemės ūkio politika pereinamuoju laikotarpiu, taip pat pasidalyta įžvalgomis, kokių reikia sprendimų, kad žemė būtų panaudojama kuo efektyviau – apsirūpinimo maistu klausimas šiandien itin aktualus. Užsiminta ir apie tai, kad svarbią misiją valstybėje atliekantiems žemdirbiams trūksta ne tik finansinės paramos, bet ir moralinio palaikymo. LŽŪBA prezidentas atkreipė dėmesį, kad daugiašakiai ūkiai turi potencialo didinti gamybą, tačiau pažangai užkirstas kelias – investicinė parama modernizavimui yra nepasiekiama. Pasak P. Puskunigio, žemės ūkio ministras problemą pripažino, pažadėjo keisti paramos taisykles.

2022.04.21