Prezidentas: reikia keisti Konstituciją dėl branduolinio ginklo

Taip jis kalbėjo po susitikimo su Seimo ir Vyriausybės vadovybe, parlamento frakcijų seniūnais.

„Nuomonės praktiškai sutapo, beveik visų frakcijų lyderiai išsakė nuostatą, kad 137 Konstitucijos straipsnis paseno ir kad jo net nereikia keisti, o jį reikia išbraukti“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

„Dėl pačios formos, kokiu būdu tai turėtų būti pasiekta, nuomonės šiek tiek išsiskyrė. „Nemuno aušros“ atstovas teigė, kad gal tai reikėtų daryti per referendumą. Tai būtų dar ilgesnis kelias. Mūsų nuomone, kadangi Seimo nariai gavo rinkėjų pasitikėjimo mandatą, jie gali priimti šį sprendimą“, – teigė jis.

Šiuo metu Konstitucijos 137 straipsnis teigia, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.

Prezidento teigimu, Lietuva liko praktiškai vienintelė valstybė NATO aljanse, kuri pati yra nusistačiusi draudimą dėl tokio ginklo dislokavimo savo teritorijoje.

„Visiškai neseniai Suomija, kurios draudimas buvo įtvirtintas ne Konstitucijoje, o įstatyme, tokį draudimą panaikino, šiandien yra atsidūrusi savotiškoje pilkojoje zonoje paties NATO rėmuose“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Būtų tikrai apmaudu, jei būtume silpnoji grandis arba pilkoji zona NATO rėmuose“, – teigė jis.

Pernai apie galimybę keisti pagrindinį šalies įstatymą buvo užsiminusi tuometinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Tada ji sakė, kad apie tai reikėtų galvoti, jei sąjungininkai siūlytų realius planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje.

Diskusijas dėl branduolinio ginklo dislokavimo skatina ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) kovą pristatyta idėja kurti naują Europos branduolinio atgrasymo schemą, pagal kurią partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoliniu ginklu.

„Financial Times“ birželio pradžioje skelbė, jog JAV svarsto galimybę dislokuoti branduolinį ginklą keliose papildomose NATO šalyse Europoje. Pasirodžius šiai informacijai, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad vykstančiose diskusijose Lietuva nestovi nuošalyje.

Pasak jo, JAV branduolinis ginklas šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės ar karo metu.

Parengta pagal BNS pranešimus