Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laureatas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sode vykusioje ceremonijoje dalyvavo ir aplinkos ministras Povilas Poderskis.

„Meilės ir gražaus pavasario – tai Selemono Paltanavičiaus legendinis palinkėjimas. Manau, kad šia fraze puikiai atsiskleidžia rašytojo, gamtininko, fotografo, aplinkosaugininko ir kūrėjo asmenybė. Paltanavičius kaip niekas kitas nusipelnė Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos įvertinimo už savo indėlį į Lietuvos aplinkosaugos formavimą. Jo darbai įkvepia ir primena, kad nuoširdumas yra stipriausia vertybė. Ir taip pat esu dėkingas už pačias įdomiausias diskusijas su vaikais namuose, paskaitęs rašytojo knygas apie lokius, vilkus ar kitus gyvūnus”, – sakė aplinkos ministras P.Poderskis.

 S. Paltanavičius taip pat yra ir prozininkas, fotografas, aplinkosaugininkas, radijo laidų vedėjas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas. Jis yra parašęs daugiau nei šimtą knygų, parengęs per 5 000 publikacijų ir tūkstantį radijo laidų, prisidėjęs prie daugiau nei 200 televizijos laidų rengimo. 2008 m. jam skirta Aplinkos ministerijos įsteigta Česlovo Kudabos premija, 2013 m. – Aplinkos ministerijos „Žmogus ir aplinka“ premija, 2015-aisiais jis apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu, 2016 m. – Švietimo ir mokslo ministerijos Vaikų literatūros premija, o 2020 m. – Prano Mašioto premija. Gamtininkas nuo 1998 iki 2019 m. dirbo ir Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir Gamtos įvairovės skyriuose.

Premijos laureatas S. Paltanavičius sutiko pasidalinti mintimis apie savo darbą, požiūrį į gamtą ir artimiausius planus.

Ką Jums pačiam reiškia Lietuvos prezidento ir vieno garsiausių aplinkosaugininkų Valdo Adamkaus premija?

Aš tikrai didžiuojuosi šiuo vienu didžiausiu mano veiklos įvertinimu. Būti Prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatu man didelė garbė, o tuo pačiu – paskata darbuotis ir toliau. Esu įsitikinęs: niekas nedirba tikėdamasis premijos, patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokio atlygio ar premijos. Šis principas visada leidžia tikėtis paties geriausio rezultato, nes tai, ką kūrei, ką darei tik sau ir kitiems, yra nuoširdu ir tikra.

Pirmąją knygą apie gamtą parašėte septintoje klasėje, o po to – dar apie 100 knygų. Didžioji jų dalis skirta vaikams. Kokia knyga Jums pačiam labiausiai patinka?

Tų knygų išties daugiau nei 100… Aš esu vaikų rašytojas ir jiems rašau apie gamtą – galvoju, kad tai gali būti nebloga kompensacija už spragas, kurios liko iš mokyklos vadovėlių, iš tėvų bendravimo ar nebendravimo su vaikais. Rašau daugiau kaip 50  metų, temos nesibaigia, jei bus leista, tą patį darysiu ir toliau. O pati brangiausia knyga yra ta, pirmoji.

Ar daug gaunate vaikų laiškų? Ką jie rašo? Gal tie laiškai yra įkvėpimas ir naujoms knygoms?

Taip, man daug kas rašo. Vaikai – taip pat. Jų klausimai būna labai įdomūs ir svarbūs, be to, man gera žinoti,  jog jie skaito mano knygas ir, kas yra svarbu – kad yra vaikų, kuriems reikia gamtos. Ar jų laiškai įkvepia naujoms knygos? Ko gero, ne, bet iš jų aš žinau,  kas juos jaudina, neramina, ką jie žino ir ko nežino. Žodžiu – taip jaučiu pačios jauniausios kartos gyvenimo pulsą.

Kokią knygą dabar rašote?

Paprastai niekada nekalbu apie rašomas knygas. Galiu pasakyti – dabar ,,pakeliui” 2 didelės knygos, kurios pasirodys rudenį,  jos jau redaguojamos, iliustruojamos. Turiu dar labai daug planų.

Kitas Jūsų hobis – fotografija. Daug laiko praleidžiate gamtoje? Kurį Lietuvos kampelį labiausiai patinka fotografuoti?

Man fotografija nėra tik hobis – tai kūrybos dalis; nuotraukomis iliustruoju daug savo knygų,  o į gamtą niekada neinu be fotoaparato. Mėgstamas  kampelis – tai paprastas gamtos lopinėlis, kuriame auga, gyvena tikri augalai ir gyvūnai. Fotografuodamas daug ko išmoksti, ypač jautrumo gamtai, nes nieko verta bus nuotrauka, jei tu ją padarysi  gyvūno  ramybės, jo laisvės sąskaita.

Kokias didžiausias aplinkosaugos problemas matote šiandien?

Kaip sakoma: jaučio odos nepakaktų visko surašyti. Yra 2 svarbios sritys: aplinkosauga ir gamtosauga, jų dažnai nesugeba atskirti net atsakingi šių sričių žmonės. Man atrodo, kad esminė visų mūsų bėda – plėšrus požiūris į gamtą (aplinkosaugą palieku kitiems), neatsakingumas – tiek moralinis, tiek ir teisinis bei neraštingumas. Gamta per daug jautri, kad ją saugoti, o tuo labiau – naudoti galėtų bet kas. Kai visa tai paminama, matome tai, ką matome.

AM informacija