Prie Kazlų Rūdos – ekologinė katastrofa

Neleido išleisti vandens

Pilvės-Vabalkšnės tvenkinys Kazlų Rūdos savivaldybėje įrengtas 1973 m. užtvenkus Pilvės upę. Tvenkinį supa daugiausia Kazlų Rūdos miškai, vietomis plyti pievos. Prie Pilvės-Vabalkšnės tvenkinio įsikūrę Kajackiškės, Smalinpečio, Didžiosios Trakiškės, Valaitiškės, Šalniškės kaimai. Užtvankos ilgis apie 1 200 m, joje įrengti keturi įrenginiai, vienas iš jų – perviršinio vandens pralaida – įrengtas ant Pilvės upės ir skirtas apsisaugoti nuo potvynių. Būtent jis tapo nelaimės priežastimi. Kiti skirti tvenkinių užpildymui ir UAB „Karpis“ žuvivaisai.

UAB „Karpis“ vadovas Gustautas Januškevičius „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad įrenginys jau senokai pripažintas kaip avarinės būklės: „Mes šią problemą sprendžiame nuo birželio mėnesio, labai pakenkė hidrologinė sausra, nukrito užtvankos lygis. Kreipėmės į atitinkamas institucijas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba ir Aplinkos apsaugos agentūra neleido laiku išleisti vandens, žuvys pradėjo dusti.“

G. Januškevičius jau seniai susirašinėja ir bendrauja su Kazlų Rūdos savivaldybės administracija, Aplinkos apsaugos inspekcija, Aplinkos apsaugos agentūra, Energijos skirstymo operatoriumi (ESO). „Visi reikalingi leidimai, darbai, projektai buvo derinami, tačiau viskas pernelyg ilgai užtrunka, valstybinės institucijos ilgai svarsto, – pripažino jis. – Aplinkos apsaugos agentūrai esame pateikę įžuvinimo planą, kurį atliktume po įrenginio remonto. Paruošiamuosius darbus jau pradėjome, dabar jau yra brigada, kuri dirbs. Mums tiesiog reikia išleisti vandenį iki galo, to neleidžia padaryti aplinkosaugininkai, o juk būtume taip išsaugoję didžiąją dalį žuvų. Deja, žuvys išgaišo šį savaitgalį“.

Įmonės vadovas tikino leidimą išleisti vandenį derinęs su visais, penktadienį jau būtų kėlęs šliuzą ir vandenį išleidęs, bet leidime nurodyta, kad tvenkinyje yra sąnašų, kurias reikia išleidinėti palaipsniui. „Man apmaudu, kad valstybinės institucijos sėdi ir laukia, kol atsitiks katastrofa, juk mes šio įrenginio ekspertizę, kad galima jo griūtis, buvome pateikę prieš metus“, – apmaudu netvėrė G. Januškevičius.

Pradėta administracinė teisena

Kazlų Rūdos savivaldybės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė Aušra Kondratienė ŪP pripažino, kad įrenginys lūžo prieš pusantrų metų ir įmonė ėmėsi veiksmų jį stabilizuoti, kad vanduo netekėtų. Jos teigimu, prieš penkiasdešimt metų statyta užtvanka yra nesaugi: „Dėl įrenginio tikrai nueita daug kelių, parašyta daug raštų, praeita institucijų, įmonė atliko ekspertizę, kuri nustatė, kad įrenginio būklė labai bloga, galimas viso įrenginio įlūžimas, – pasakojo ji. – Problema dar ir ta, kad tuo pylimu praeina ESO skirstomųjų tinklų aukšto slėgio dujų trasa. Kadangi yra tokie įrenginiai, leidimo nuleisti vandenį greituoju metodu be statinio projekto neįmanoma. Per tam tikrą laiką įmonė ieškojo projektuotojų, rado, sudarė sutartį iki šių metų gegužės mėnesio padaryti projektą, tačiau jis dėl vienokių ar kitokių priežasčių jis nebuvo laiku paruoštas. Jis buvo parengtas šių metų rugpjūčio 16 d., bet galutinai nesuderintas su NŽT, kuriai priklauso tvenkinys. Kol derinta su NŽT, gautas neigiamas atsakymas, nes įmonė nepateikė visų reikalingų dokumentų. Praėjo dar šiek tiek laiko, kol pateikė reikiamus ir gavo pritarimą.“

A. Kondratienė patikino rugsėjo 21 dieną iš įmonės gavusi raštą, kad nuo rugsėjo 22 d. duotas leidimas išleisti visą telkinyje susikaupusį vandenį. Leidimas išduotas dvejiems metams. „Problema ir hidrologinė sausra, rajone neiškrito nė vieno normalaus lašo lietaus, – pasakojo aplinkosaugininkė. – Pilvės aukštupys, kuris maitina tvenkinį, labai nuseko, teliko vos 20 cm vagelė, tekėjimas sustojo. Pradėta administracinė teisena, pripažinta, kad įmonės kaltės yra, kad laiku neremontavo įrenginių. Jie priemonių ėmėsi, darė ekspertizę, bet ne taip operatyviai. Suprantu, kad sutarčių padarymas, projekto kūrimas užtrunka laiko, taip pat ir derinimai su Aplinkos apsaugos agentūra, visais savininkais, kurių žemės ribojasi su telkiniu, įskaitant su ESO. Taigi, kai jau buvo leidimas pradėti veiksmus, tai ir atsitiko. Nors tvenkinys tekėjo jau nuo birželio, pranešimus gavome liepą. Dėl žuvų dusimo prevencijos įmonė įspėta rugpjūčio pabaigoje.“

Apie senųjų užtvankų įrenginių bėdas Lietuvoje kalbama jau seniai. Tai pripažino ir aplinkosaugininkė. Ji pasigenda tikslesnio teisinių aktų reglamentavimo, kas turi tuos įrenginius prižiūrėti: „Pagal Statybos įstatymą tai turėtų daryti Susisiekimo ministerija, tačiau kai perskaitai lydinčius norminius dokumentus, tai aprašuose nėra, kad Susisiekimo ministerija ar jai pavaldžios institucijos turėtų vykdyti šių įrenginių techninę priežiūrą.“

Socialinių tinklų nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Išgaišusios žuvys nuklojo tvenkinio dugną, pakenkė ir hidrologinė sausra – nuseko upės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.