Prie kokio pietų stalo sės ikimokyklinukai ir pradinukai...

Nuo kitų metų rugsėjo 1-osios mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas, mokyklose gali būti maitinami nemokamai. Tai numatyta Seime jau pradėtose svarstyti Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisose. Tačiau ar pradinukai ir ikimokyklinukai valgys sveiką, visavertį maistą, ar čia bus išnaudotos mūsų ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių galimybės, ar bus einama tradiciniu keliu – pirkti vaikams tai, kas pigiausia? Juk maitinimas bus nemokamas...

Vaikai labai jautrūs nelygybei Šiuo metu nemokamas maitinimas mokyklose gali būti skiriamas tik sunkiai besiverčiančių, mažas pajamas gaunančių šeimų vaikams. Jų tėvai džiaugiasi, kad didesnę dienos dalį mokymo ir ugdymo įstaigose praleidžiančios jų atžalos būna pamaitintos, jiems nereikia sukti galvos, iš kur gauti ir kasdien duoti pinigų, kad mažyliai galėtų bent kiek užkąsti, ar įdėti lauknešėlį pietums. Ypač tai aktualu kaime, kur mokyklos neretai yra gerokai nutolusios nuo vaikų tėvų namų. Tačiau daugiau kaip 20 metų pedagoge dirbanti kėdainiškė Janina Žemaitienė „Ūkininko patarėjui“ sakė pastebėjusi, kad toks išskirtinis dalies besimokančių vaikų nemokamas maitinimas sukelia ir nemažai problemų. Dėl to neretai kyla patyčių, jaučiama psichologinė įtampa, savotiška diskriminacija. Vieni negaunantys nemokamo maitinimo, pasak mokytojos, su pavydu žiūri į valgančius savo bendraklasius, kiti, kurių tėvai turtingesni ir jie gali už duotus pinigus nusipirkti, ko panorėję, tyčiojasi iš skurdžiau gyvenančiųjų, įžeidinėja juos. „Vaikai labai jautrūs, – sakė J. Žemaitienė, – kai kurie, bijodami patyčių, tiesiog atsisako nemokamų pietų mokyklos valgykloje ir visą dieną būna nevalgę, o grįžę į namus irgi ne kažką randa.“

Numatyta ir Vyriausybės programoje Panašiai mąsto ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, pristačiusi parlamentarams Socialinės paramos mokiniams įstatymo pataisų projektą. „Ne paslaptis, kad mūsų šalyje demografine padėtimi didžiuotis tikrai negalime. Remdami ir palaikydami tik sunkiai besiverčiančias ir mažas pajamas gaunančias, mes išskiriame visas kitas vaikus auginančias šeimas. Todėl, atsigaunant šalies ekonomikai, 10 proc. padidėjus Lietuvos gyventojų vidutiniam darbo užmokesčiui, mažėjant nedarbui bei socialiai remtinų žmonių skaičiui, ir parengėme įstatymo pataisų projektą, kuriame pasiūlėme nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. suteikti teisę į nemokamą maitinimą visiems ikimokyklinukams ir pradinukams“, – teigė K. Miškinienė. Šis siekis yra įtvirtintas ir 2012–2016 metų Vyriausybės veiklos programoje, kurioje norima atkurti per konservatorių ir liberalų naktinę reformą sugriautą mokinių, besimokančių pagal pradinio ugdymo programas, nemokamo maitinimo sistemą. Ji programoje įvardyta kaip rimta pagalba tėvams, kurie dienos metu dėl darbo negali pasirūpinti vaikais bei užtikrinti, kad nemokamas maitinimas nevirstų skurdesnėmis sąlygomis gyvenančių mokinių pažeminimu, patyčiomis.

Negausiai, bet vienbalsiai Pataisomis, kaip teigia jų autoriai, siekiama ne tik suteikti teisę į nemokamą maitinimą visiems ikimokyklinukams ir pradinukams, bet ir skirti paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio. Nemokamas maitinimas būtų skiriamas be atskiro prašymo. Jei tėvai tokios paramos nepageidautų, tuomet turėtų raštu apie tai informuoti mokyklos administraciją. Po pristatymo už įstatymo pataisų projektą balsavo 45 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo. Pritarus pataisoms po pateikimo, toliau jos bus svarstomos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Seimas taip pat nusprendė dėl šių pakeitimų prašyti Vyriausybės išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje numatoma grįžti rudens sesijoje.

Reikėtų iki 30 milijonų eurų Šiais mokslo metais Lietuvoje mokėsi 27,2 tūkst. ikimokyklinukų ir 107,6 tūkst. pradinukų – iš viso 134,8 tūkst. vaikų. Pernai vidutiniškai per mėnesį nemokamą maitinimą mokyklose gavo apie 90,5 tūkst. mokinių, iš kurių apie 40 proc. mokinių, kurie mokėsi pagal ikimokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Pasak K. Miškinienės, apskaičiuota, kad visų šių mokinių nemokamam maitinimui reikėtų apie 30 mln. eurų per metus. Tačiau realiai, jos nuomone, ta suma turėtų būti mažesnė, nes daugelis savivaldybių kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai grąžina nemažai nepanaudotų lėšų.

Teorija – viena, gyvenimas – kita Dar nespėtas deramai apsvarstyti projektas jau sulaukė kai kurių komentatorių kritikos. Antai nuolat Vyriausybės veiksmus vanojanti Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė prieš kurį laiką viešai pareiškė, kad, užuot nemokamai maitinus vaikus, geriau būtų padidinti papildomą neapmokestinamąjį pajamų dydį. Tai kainuotų 3 milijonais mažiau nei maitinimas, žmonės gautų daugiau pinigų ir galėtų juos panaudoti ten, kur jiems labiausiai reikia. Tačiau ekonomikos ekspertė, nuolat propaguojanti liberalizmo idėjas, atrodo, senokai buvo kaime ir nelabai įsivaizduoja, kiek ten žmonių dirba, kokius gauna atlyginimus ir ką jiems reiškia išleisti savo mažylius į tolokai esančias mokyklas, pasirūpinti jų maitinimu. Juo labiau kad tie papildomi pinigai vargu ar atitektų vaikams pamaitinti mokyklose.

Svarbu ne tik kaip, bet ir kuo maitinsime Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis mano, kad, svarstant ikimokyklinukų ir pradinukų nemokamo maitinimo klausimus, negalima pamiršti ir maisto kokybės. „Ar matėte, kokiais obuoliais vaikus mokyklose maitina tie tiekėjai ir kiek jiems už tai mokama? Visiška nesąmonė – vaisiai maži, susitraukę, o kaina kaip už rinktinius. O juk Lietuvoje galime užauginti ir ekologiškos mėsos, ir daržovių, ir vaisių. Visus juos galėtume tiekti mokykloms, vaikų darželiams, ligoninėms, tik reikėtų supaprastinti viešųjų pirkimų tvarką, kad konkursuose tiekti gerą, ekologišką produkciją galėtų dalyvauti patys ją išauginę ar susikooperavę ūkininkai, smulkūs perdirbėjai, o ne tarpininkai, visus produktus tiekiantys iš kitur supirktus. Produktų kelias nuo augintojo iki vartotojo labai sutrumpėtų, nes ūkininkai aprūpintų arčiausiai jų esančias mokyklas ir darželius, produktai būtų švieži, geros kokybės ir neapliptų įvairiausiais antkainiais“, – sakė „ŪP“ asociacijos vadovas.

Nevykusi konkursų tvarka Tačiau kol kas, pasak S. Daniulio, čia muziką užsakinėja prekybos centrai. Jų vadovų manymu, ekologiški produktai turi kainuoti labai brangiai. Užsidėję didžiulius antkainius, jie tą produkciją padaro nekonkurencingą ir pardavinėja pigią, menkavertę. Iš tiesų ekologiški produktai yra tik apie 10–20 proc. brangesni. Tarkime, ekologiško pieno supirkimo kaina yra beveik tokia pati, kaip paprasto. O pažiūrėkite prekybos centre, koks tų kainų skirtumas! Pasak S. Daniulio, jei ir toliau konkursus laimės tie, kurie pasiūlys tiekti produktus už mažiausią kainą, jei politikai nesugebės išardyti tokią tvarką, mes ir mūsų vaikai, kaip ir dabar, valgys atvežtinį pigų šlamštą.

Ieškoma saugiklių Prieš kurį laiką Žemės ūkio ministerija inicijavo projektą „AuGink savo kraštą“. Gal šią iniciatyvą būtų galima kaip nors panaudoti organizuojant ikimokyklinukų ir pradinukų nemokamą maitinimą? Juk skundai dėl prastos kokybės, nešviežių, iš toli atvežtų produktų ne tokie jau reti. Juo labiau kad projekte akcentuojama sveiko ir kokybiško maisto svarba, siekiama paskatinti žmones keisti mentalitetą ir labiau rūpintis savo sveikata, pradedant nuo sveikos mitybos. Lietuvos kaimo plėtros programoje keliamas vienas svarbiausių tikslų – auginti ir plėtoti kaimą. Kaip tą galima padaryti? Kaip paskatinti žemdirbį gaminti daugiau? Vienas iš būdų – dažniau valgyti maistą, kuris gaminamas netoli nuo mūsų namų. Ar nevertėtų į šią sistemą įjungti ir ikimokyklinukų ir pradinukų, maitinimo? Žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė „ŪP“ sakė, kad praktika, kai konkursus tiekti mokykloms maisto produktus laimėdavo tos įmonės, kurios pasiūlydavo juos už mažiausią kainą, pamažu jau nueina į praeitį. Į pirmą planą turėtų iškilti produktų kokybė, kuri yra ypač svarbi maitinant vaikus. „Glaudžiai bendradarbiauda­mos Žemės ūkio, Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba šiuo metu bando diegti savotiškus saugiklius, kad į mokyklų valgyklas patektų tik labai geros kokybės maisto produktai. Iš kažkur atvežtas maistas niekuomet nebus labai šviežias“, – sakė ministro patarėja J. Butkevičienė. Jos teigimu, visos trys ministerijos yra pasiryžusios skatinti ūkininkus, kad jie tiektų savo produkciją arčiausiai jų esančioms mokykloms, peržiūrėtų konkursų sąlygas.

Rasos PRASCEVIČIENĖS ir redakcijos nuotraukos

Stasys JOKŪBAITIS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.