Prieš arbatos puodelį teks pasukti galvą sprendžiant prieskonių detektyvą

Naudingos žolelės – tiesiog po kojomis

,,Praėjusių metų gruodžio pradžioje džiaugiamės atvėrę Juodkaimių ,,Žolynų namų“ duris. Apsilankantiems pas mus, siūlome skonių žaidimą – pabūti prieskonių detektyvu! Edukacija „Prieskonių detektyvas“ kviečia į platų intriguojantį žolinių prieskonių pasaulį – nuo darželių augintinių iki pievų, pamiškių gyventojų, nuo tolimų kraštų atvykėlių iki kasdien po kojomis mindomų augalėlių. Pasiūlysime pabūti skonių detektyvais – ar atskiriame daugelio žinomų pavadinimų prieskonius ragaudami? O uostydami? Pamatę? Patieksime paragauti pamirštų ar mažiau žinomų prieskoninių augalų, kartais augančių tiesiog mums po kojomis. Atskleisime, kaip prieskoniniai augalai, be malonumo juos ragauti, žmogų veikia: kaip įtakoja sveikatą, kaip keičia nuotaiką, ar migdo-ramina, ar meilės aistras pakursto. Būtinai patys tą poveikį patikrinsime. Ir būtinai paslaptimis apie jų magiškas legendines galias pasidalinsime“, – intriguojančiai naują bendruomenės centro veiklą pristato pirmininkė Virginija Cukanovienė.

„Žolynų namų“ iniciatorės nenori apie kiekvieną augalą tik sausai pateikti informaciją: jis toks ir toks, auga ten ir ten, nuo to ir to, – bet pasakojimą apipinti pikantiškomis detalėmis. Mat žolės, apie kurias kalbama edukacijos metu yra netradicinės, jas galima įsigyti specializuotose parduotuvėse, kita vertus – jos senovinės, lietuviškos. Žolelės pateikiamos įvairiais pavidalais – arbata, kava, užkandėlėmis, desertais, o po to kai kuo, beje irgi iš žolelių, viskas ,,užtvirtinama“. Kol kas ši edukacinė programa skirta suaugusiems, bet netolimoje ateityje žadama sukurti edukaciją ir vaikams.

Ar viską žinote apie kalendrą ir raudonėlį?

Daug įvairių paslapčių apie žolynus sauganti „Žolynų namų“ vadovė vis sutiko pasidalyti viena kita mažiau žinomomis šeimininkių virtuvėje pamėgtų kalendrų ir raudonėlių ypatybėmis.

Kalendra. Šis augalas beveik prieš 7 000 metų buvo minimas sanskrito tekstuose. Įdomu tai, kad senovėje naudotas kaip lytinį potraukį slopinanti priemonė, eterinis aliejus pasižymi vėsinamuoju poveikiu. Kalendra labai populiari Indijoje, kur žalumą patiekia kaip šaltą užkandį arba pagardą antriesiems patiekalams. Sėklų dedama ir į kari prieskonių mišinį.

Kalendra arba blakinė kalendra žydi nuo birželio iki rugpjūčio, dar nesubrendę vaisiai skleidžia aitrų, nemalonų kvapą. Vaistinei žaliavai ruošiamos sėklos. Jos pradedamos rinkti, kai didžioji jų dalis ima geltonuoti. Kartu su sėklomis nupjauti augalai rišami į kūlelius ir pakabinami džiovinti. Visoms sėkloms sunokus, jos nukuliamos, pašalinamos šiukšlės. Taip paruoštas ir sausoje, vėdinamoje patalpoje saugomas sėklas galima išlaikyti iki 4 metų.

Kalendros lapai naudojami tiek švieži, tiek džiovinti. Tinka ir kaip patiekalo puošmena, ir kaip aromatinis žalumynas. Tai puikus prieskonis tiems, kuriems negalima vartoti aštraus maisto.

„Šviežios ar džiovintos kalendros lapus naudokite gausiai – dėkite jos į patiekalus ne žiupsneliais, o valgomaisiais šaukštais“, – pataria V. Cukanovienė.

Rūkaliams rekomenduojama 2–3 mėnesius kasdien sukramtyti po keletą kalendros lapų – sumažės skruostų, paakių ir lūpų patamsėjimas.

Kalendrą gydymo tikslams pasitelkdavo ir Hipokratas 400 metų prieš mūsų erą. Jis ją laikė puikia priemone nuo vidurių pūtimo. Liaudies medicinoje jos vaisiai naudojami hemorojui gydyti. Seniau iš sumaltų sėklų žmonės darydavo kompresus ir dėdavo ant blogai gyjančių žaizdų.

Šis augalas, pasak V. Cukanovienės, naudingas nutukusiems žmonėms ir turintiems suriebėjusias kepenis, kadangi skaido riebalus, valo kepenis ir gerina jų veiklą. Kepenims gydyti kalendra dar maišoma su margainiu. Taip pat ši žolė – didelė pagalba inkstams.

Raudonėlis. Pražydęs liepą du mėnesius džiugina nuostabiais žiedynais. Jie auga sausose pievose, miškų laukymėse, kirtavietėse, pamiškėse, ąžuolų giraitėse, beržynuose ir pušynuose, auginami soduose. Raudonėlius patariama skinti žydėjimo metu. Skinamos žydinčių augalų viršūnės, po to džiovinamos lauke, pavėsyje ir kaip vaistažolė naudojamos tik metus.

Šis augalas – ir puikus prieskonis, jį gausiai naudoja geriausi Italijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Meksikos virėjai, gardindami mėsos, kiaušinių, žuvies patiekalus, salotas, sriubas, troškinius, tinka ir gaiviesiems, alkoholiniams gėrimams pagardinti.

Dėl itin aromatingo eterinio aliejaus raudonėlis naudojamas parfumerijoje, gaminant kremus ar muilą.

Raudonėlio žolėje esančios medžiagos dažo juoda arba tamsiai ruda spalva, o žiedai – rausvai.

Vien arbatomis nebenustebinsi

Pasak pašnekovės, vien arbatomis žmonių nenustebinsi. Vaistinius, prieskoninius augalus, dabar daug kas augina. Tai pats pigiausias biznis. Juodkaimių bendruomenė pasuko kiek kitokiu keliu. Taip gimė edukacija ,,Prieskonių detektyvas“, jos metu galima įsigyti patikusių arbatžolių, jų mišinių supakuotų maišeliuose, surištų į šluoteles. Yra sukurta apie 40 arbatų rūšių.

Žolelės džiovinamos elektra, bet viską džiovinant dideliais kiekiais, nemažai tektų už elektrą sumokėti. „Žoleles auginame išgyvenimui, pramogai, užimtumui. Daugiausiai tuo užsiima vyresni žmonės, savanoriauti ateina ir jaunimo“, – sako V. Cukanovienė.

Žolynų namai – provanso stiliumi

Tie, kurie bendruomenės namuose lankėsi anksčiau ir atvyksta į svečius dabar – stebisi visiškai pasikeitusia jų išvaizda. Jie tapo labai jaukiais namais, kurie, tik pravėrus duris, padvelkia kaimo stiliaus romantika. Dabar, anot Virginijos, čia šioks toks ,,bardakėlis“. Vyrauja šiltos pastelinės spalvos su natūralios apdailos medžiagomis. Baldai, užuolaidos, sietynai, indai – antikvariniai arba prikelti naujam gyvenimui ir vėl dirbtinai pasendinti.

,,Turime ir laiko paženklintą spintelę, kurią pačios atnaujinome, išdažėme. Ji atkeliavo iš kaimynų kiemo pašiūrės. Ant jos pristatyta įvairių daiktų kaip dekoracijų, nes mes taip įsivaizduojame šį interjerą. Staltiesės lininės su mėlynų gėlių raštais, o indai – kitokio margumo. Labai įdomiai atrodo. Arbatai ir kavai puodeliai tiekiami skirtingi. Iš savo dieduko namų pusę daiktų išnešiau, senovinių etažerių, kitokių rakandų. Man patinka kūrybinis procesas. Specialiai pasisiuvome ir aprangą – tai lininės country stiliaus suknelės. Jas dėvėsime, vesdamos edukacijas“, – su užsidegimu pasakoja bendruomenės centro pirmininkė.

Pasak jos, Juodkaimių bendruomenės centras nuo 2011-ųjų augina prieskonius ir renka vaistines žoleles. Tokią veiklą paskatino noras tapti pirmuoju rajone teminiu Prieskonių kaimu, nors pačiai bendruomenei jau yra 20 metų.

Kalbėdama apie bendruomenės gyvavimo pradžią, bendruomenės pirmininkė atsimena, kad tuometinė gauta ES parama buvo skirta namų vandentiekiui, kanalizacijai tvarkyti, o pati veikla buvo daugiau popierinė. Paskui prasidėjo tikroji veikla, juk reikėjo kažką organizuoti, kažkaip gyvent ir išgyvent, kaip atspirties taškas buvęs – auginti prieskonines žoleles.

,,Koncentravomės į jų auginimą, rinkimą, džiovinimą, realizavimą. Turėjome nedidelį 4 arų žemės plotelį, kur susibūrusios moterys pradėjo plėtoti veiklą. Mums labai sekėsi. Dailiai supakuoti prieskonių ir arbatų mišiniai buvo parduodami įvairiose mugėse ne tik Kėdainių rajone. Dalyvauta ir mugėse Vilniuje Prezidentūros kieme, Kaune Laisvės alėjoje, ,,Litexpo“ parodų rūmuose. Mūsų žolelės pasiekė Lenkijoje ir Čekiją. Gaudavom daug užsakymų iš įmonių. Kaip suvenyrus yra pirkusi ir Kėdainių savivaldybė. Didelio pelno nebuvo, bet išsilaikėme“, – prisimena ankstesnius bendruomenės centro gyvavimo laikus Virginija.

Žolelės auginamos ir prie namų

Ta žemė, kurioje buvo auginamos prieskoninės žolelės, jau nupirkta. Užtat bendruomenės moterys turi prieskoninių žolelių darželius prie savo namų. ,,Nesiskirstom, kokias žoleles auginti, tiesiog kiekviena augina pagal poreikį. Lysvėse auginamos mėtos, raudonėliai, čiobreliai, ramunėlės, medetkos, šalavijai, levandos. Jos nėra reiklios, dauguma jų – daugiametės Esame išsirinkę vieną bendruomenės narę, atsakingą už tas žoleles, ji sudarė katalogą, pavasarį pasakys kokių žolelių poreikis didžiausias. Turime labai turtingą Pašušvio kraštovaizdžio draustinį, kuriame apstu įvairiausių žolių. Kartais nuvažiuojame prie Nevėžio, kur randame nešienautų pievų, jose gali rasti visokio gėrio.

„Be prieskoninių žolelių, turime ir kitokios produkcijos. Įsigijome du alembikus – vienas skirtas hidrolatų gamybai, o kitas bus naudojamas kitoms reikmėms“, – visų veiklos planų neišduoda V. Cukanovienė.

Pavasariop, žaluma pasidengia šalia bendruomenės centro namų esantys plotai. Vienoje pusėje yra aikštelė ir treniruokliai, o kita pusė – tuščia. Planuose – pasidaryti nešienaujamą edukacinę žolynų pievą, nors yra ir darželis, kuriame auga žolelės, specialiai auginamos vaikams, kad jie galėtų pažiūrėti, kaip jos atrodo gyvai.

Juodkaimių bendruomenės centro nuotraukos