LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas sveikinimo kalboje pastebėjo, jog „pagaliau panašu, kad žemės ūkis kažkam pradeda rūpėti“ ir atkreipė dėmesį į sudėtingą tarptautinį kontekstą bei Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybių griūtis, tačiau pasidžiaugė, kad asociacijos renginyje „dalyvauja daug ministerijos atstovų“ ir kitų interesantų, todėl tikisi, jog konferencijos darbas bus „vaisingas ir visiems naudingas“. Apie strateginį planą jis pasakė lakoniškai: „Anksčiau jis buvo 700 puslapių, dabar – jau 1000, todėl yra apie ką pakalbėti“.
Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė visus strateginio plano pokyčius.
Griovių tvarkymas
*Nuo 2025 m. palaukės paliekamos tik prie melioracijos griovių, kurie yra ne mažesnio kaip 3 kilometrų ilgio arba ne mažesnio kaip 5 kvadratinių kilometrų baseino ploto, arba melioracijos grioviai, apie kuriuos yra hidrologinių duomenų, kad vidutinio vandeningo metais, juose vandens tėkmė būna ne mažiau kaip 6 mėn.
*Užtikrinti bent minimalią žolinių augalų augmeniją arba palikti ražienų laukus per žiemą laikotarpiu nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. (buvo kovo 15 d.). Pranešėja teigė, kad jau yra suderėtas preliminarus EK pritarimas;
*Papildomai, po naujausių BŽŪP reglamento pakeitimų, datoms galima numatyti tam tikrą lankstumą - jei reikalavimų negalima įgyvendinti, tuomet galima „laikinai nukrypti nuo reikalavimų, pavyzdžiui <...> terminų ir laikotarpių, jei dėl oro sąlygų ūkininkai <...> atitinkamais metais negali laikytis tų reikalavimų.“
Pasak J. Stakėnienės, Lietuva siūlė įvesti datų lankstumą GAAB 5 ir GAAB 6 aprašuose, tačiau EK pritaria tik lankstumo taikymui esant būtinybei atitinkamais metais (tam Strateginio plano keitimas nereikalingas).
Tokiais pokyčiais ypatingai pasipiktino E. Pranauskas: „Kas nustatinės tuos 3 kilometrus, tuos baseinus, yra ten vanduo ar nėra, kokiam sargybiniui reikės už viską atsiskaityti ir kaip jie tai nustatys bei įvertins? Bet svarbiausia, kad šiais pokyčiais pati EK pažeidinėja savo priimtus reglamentus...“.
Sėjomaina
GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje, išskyrus vandenyje auginamus pasėlius“. Pasak pranešėjos, Pasiūlyta reikšmingai palengvinti reikalavimus augalų kaitai:
*Nuo 65 proc. iki 35 proc. sumažinti ariamosios žemės plotą, kuriame privaloma pakeisti pagrindinius pasėlius kasmet. Suderėtas preliminarus EK pritarimas;
*Numatyti galimybę augalų keitimo kasmet reikalavimą išpildyti ir auginant antrinius pasėlius (įsėlį, posėlį, tarpinius pasėlius per žiemą) bei sumažinti (lyginant su 2023 m.) jų išlaikymo trukmę nuo 6 sav. iki 4 sav. Suderėtas preliminarus EK pritarimas, tačiau antrinių pasėlių išlaikymo trukmė negalės būti trumpesnė nei 6 sav.;
*Nustatyti ilgesnį laikotarpį kiek galima auginti tas pačias kultūras toje pačioje vietoje nuo 2 metų iki 3 metų. Suderėtas preliminarus EK pritarimas.
*Dėl kukurūzų EK pateiktas siūlymas atsisakyti reikalavimo valdoje keisti pasėlius bent 35 proc. ariamosios žemės plote arba nereikalauti antrinių pasėlių auginimo;
*Siūlymui pagrįsti EK paprašė mokslinių tyrimų, įrodančių mažą neigiamą poveikį dirvožemio kokybei, jei kukurūzai auginami toje pačioje vietoje. Tokių tyrimų nėra, mokslininkai rekomenduoja auginti kukurūzus sėjomainoje su kitais augalais.
Pasak J. Stakėnienės, po derybų EK šį pasiūlymą griežtai atmetė (EK neleido atsėliuoti kukurūzų ir kitoms ES šalims). Čia ir vėl kilo ūkininkų pasipiktinimas Europos biurokratais: „Jie į viską žiūri tik per dirvožemio gerinimą ir aplinkosaugą – mes ir be jų žinome įvairių priemonių, kaip ką pagerinti... Bet kodėl turime laikyti absurdiškų reikalavimų?“, - piktinosi E. Pranauskas.
Jam antrino ir LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis: „Dabar visur prisidengiama kažkokiais mistiniais „mokslininkais“ – va, esą mokslas pasakė, o jūs klausykite... Kas tie mokslininkai? Kokios jų pavardės? Laikas pradėti kalbėti konkrečiai – ką čia reikėtų rimčiau papurtyti...“.
J. Stakėnienė paprašė nereaguoti taip aštriai: „Jeigu Jūs turite galimybę „papurtyti“, tai kitą kartą kartu važiuosime į derybas – mes visa tai aiškinome ir rodėme daugybę kartų, tačiau Briuselyje niekam neįdomu: jiems svarbu jų pasitvirtinti reglamentai, aplinkosauginiai dokumentai ir niekas neketina klausytis, kaip ten mes gyvenome senais laikais...“.
Kraštovaizdis
GAAB 8 „Mažiausia ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalis, o visame žemės ūkio paskirties žemės plote – kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“ :
*Atsisakoma reikalavimo dėl mažiausios ariamos žemės, skirtos negamybiniams plotams arba objektams, dalies, t. y. ne mažiau kaip 4 proc. ariamosios žemės ūkio lygmeniu skirti negamybiniams plotams ir objektams (kraštovaizdžio elementams);
*Paliekami tik reikalavimai dėl savanoriško saugomų kraštovaizdžio elementų išlaikymo, draudimo pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu.
Pranešėja teigė, jog pakeitimai atliekami dėl naujausių BŽŪP reglamento pakeitimų, Lietuva taikys tik minimalius privalomus reikalavimus.
Ekologija
J. Stakėnienė pristatė ir ekologinei sistemai „Veiklos ariamojoje žemėje“ taikomos metodikos, siekiant užtikrinti jos veiksmingumą ir efektyvumą, pokyčius:
*Veiksmingumo ir efektyvumo metodika naikinama dalyvaujantiems gamybinėse veiklose („Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“), nereikalaujama dalies ariamosios žemės ploto skirti negamybinėms veikloms (plotui).
*Tačiau dalyvaujantiems veikloje „Sertifikuotos sėklos naudojimas“, privaloma pasirinkti dar vieną veiklą iš šių: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“, „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“. Pasak pranešėjo, reikalavimas netaikomas, jei deklaruojama mažiau kaip 100 ha ariamosios žemės.
Taip pat pristatyti keli smulkesni pokyčiai: siekiant suvienodinimo su GAAB 6 reikalavimais, keičiama tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo data - vietoje SP nustatytos kovo 15 d. keičiama į kovo 1 d.
Taip pat, siekiant veiklos patrauklumo, aktyvesnio pareiškėjų dalyvavimo, keičiamas mažiausias tinkamas paramai plotas: ūkiams iki 50 ha (vietoje SP nustatyto: iki 10 ha) − 0,1 ha; ūkiams, didesniems kaip 50 ha (vietoje SP nustatyto: ūkiams, didesniems kaip 10 ha) − 0,5 ha.
„Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veiklose „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“, „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“ keičiamas mažiausias tinkamas paramai plotas - vietoje SP nustatyto 1 ha (gali būti sudarytas iš laukų, ne mažesnių kaip 0,1 ha) keičiama į 0,5 ha (gali būti sudarytas iš laukų, ne mažesnių kaip 0,1 ha).
Be to, siekiant didesnio patrauklumo ūkininkams, įvedamas suderinamumas tarp „Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu“ ir „Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa (NKP)“ ekologinių sistemų, t. y. su tais pačiais plotais bus galima dalyvauti abiejose ekologinėse sistemose.
Pokyčiai numatyti ir skiltyje „Gyvūnų gerovė“, o ypač su paukščiais susijusių veiklų reikalavimuose. Broileriams, kalakutams bei vištoms dedeklėms sudaromos sąlygos pailsėti be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu mažiausiai 8 val. Anksčiau buvo numatytas „naktinis poilsis“
Nauja priemonė ir parama
Numatyta nauja kaimo plėtros intervencinė priemonė „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“. Parama skiriama už melioracijos griovio šlaito sutvarkymą, naikinant jame invazinius augalus:
Nustatytas tinkamas paramai plotas: melioracijos griovio šlaitas, minimalus paramai tinkamas plotas - 0,1 ha (gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai, patenkantys į Invazinių rūšių informacinės sistemos (INVA, https://inva.biip.lt/) sluoksnį, 50 m buferinė zona į abi griovio šlaito puses bei 5 m - virš griovio šlaito).
Galimi pareiškėjai – žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai (fiziniai ir juridiniai asmenys); melioracijos sistemų naudotojų asociacijos; fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį; savivaldybės.
Įsipareigojimų trukmė - 5 metai, teikiant paraišką kasmet. Tačiau bus draudžiama ten naudoti organines ir mineralines trąšas bei ganyti gyvulius.
Taip pat griežtai nurodyta, jog pirmąjį šienavimą reikia atlikti nuo birželio 10 d. iki liepos 10 d., žolę išvežti iki rugpjūčio 1 d., o antrąjį šienavimą - nuo liepos 25 d. iki rugpjūčio 20 d., žolę išvežti iki rugsėjo 1 d.
Žaliosios masės utilizavimą teks pagrįsti priėmimo-perdavimo aktu iš kompostavimo aikštelės ir (arba) iš įmonės, kuri gamina ir teikia energiją, šilumą ir karštą vandenį.
Išmokos dydis už melioracijos griovio šlaito sutvarkymą – 644 Eur/ha, o už melioracijos griovio šlaito sutvarkymą (kai vykdoma jungtinė veikla) – 773 Eur/ha.
Pasak pranešėjos, naujajame plane numatytas ir administracinės naštos mažinimas: nereikės teikti 3 komercinių pasiūlymų, bus greitesnis paraiškų vertinimas ir paprastesnis atsiskaitymas. J. Stakėnienė pareiškė, jog apmokėjimo dokumentų bei sąskaitų-faktūrų nereikės teikti, bet rekomenduojama juos saugoti, be to, prieš išmokant atliekama patikra pagal Traktorių registro duomenis arba vietoje.
Parengė Ričardas Čekutis