Probiotikų nauda pieninio tipo veršelių sveikatai

Auga atsparumo rizika

Literatūroje dažniausiai minimos penkios pagrindinės ligos, sukeliančios naujagimių veršelių mirtingumą. Tai yra virškinimo trakto infekcijos, kvėpavimo takų infekcijos, šliužo sutrikimai, bambos infekcijos ir vystymosi anomalijos. Veršelių sergamumas ir mirtingumas išlieka viena didžiausių ūkininkų problemų, sukeliančių reikšmingus finansinius nuostolius gyvulininkystės sektoriui. Net ir sėkmingai gydyti veršeliai vėlesniu augimo laikotarpiu dažnai nepasiekia tokio svorio prieaugio ir produktyvumo, kaip jų nesirgę bendraamžiai.

Antibiotikai kaip terapinė ir (arba) prevencinė priemonė yra įprasta praktika gyvulininkystės ūkiuose, siekiant sumažinti veršelių gaištamumą ir padidinti jų atsparumą ligoms. Tačiau dauguma veršelių diarėjos atvejų yra nulemti parazitų (pvz., Cryptosporidium parvum) arba virusinių infekcijų (rota- ir koronavirusų). Kadangi antimikrobiniai preparatai veikia tik bakterijas, jie nėra veiksmingi prieš virusus ar parazitus. Dėl to antibiotikai ūkiuose dažnai naudojami netikslingai. Be to, gausus ir ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiotos pusiausvyrą – didėja atsparumo antibiotikams rizika ir veršeliai tampa jautresni kai kuriems patogeniniams organizmams. Tai gali lemti dažnesnius viduriavimo atvejus ir pabloginti maistinių medžiagų pasisavinimą žarnyne (malabsorbciją).

Siekiant sumažinti veršelių viduriavimo dažnį, būtina taikyti kompleksinę bandos sveikatingumo valdymo programą. Tokia programa turėtų apimti kelias tarpusavyje susijusias priemones, kurios padeda riboti infekcijų plitimą ir stiprina jauniklių atsparumą:

• reguliarus gyvūno būklės įvertinimas, leidžiantis anksti pastebėti klinikinius pokyčius ir laiku pradėti tinkamą gydymą arba taikyti prevencines priemones;
• veršelių vakcinacija, užtikrinanti pakankamą imuninės sistemos būklę ir padedanti formuoti efektyvų apsauginį atsaką prieš dažniausiai ūkiuose pasitaikančius patogenus, taip mažinant infekcijų plitimo riziką;
• tiekiamas švarus geriamasis vanduo ir visavertė, subalansuota mityba, palaikanti stabilų virškinamojo trakto mikrobiotos balansą, optimizuojanti maistinių medžiagų pasisavinimą ir padedanti išvengti virškinimo sutrikimų;
• operatyvus sergančių veršelių izoliavimas, siekiant užkirsti kelią infekcijos perdavimui kitiems bandos nariams ir sumažinti ligų protrūkių mastą;
• griežtas higienos reikalavimų laikymasis procedūrų metu, įskaitant darbo priemonių, rankų bei apsauginių priemonių dezinfekciją, nes tai riboja patogenų pernešimą tarp gyvūnų;
• suteikiamos švarios, reguliariai valomos ir gerai prižiūrimos laikymo patalpos, kuriose taikomi aukšti higienos standartai, mažinantys mikrobinę taršą, slopinantys patogenų dauginimąsi ir sudarantys veršeliams saugią, ligų prevenciją užtikrinančią aplinką bei palankias sąlygas sveikam vystymuisi.

Laikantis šių priemonių, galima žymiai sumažinti viduriavimo atvejų skaičių, pagerinti veršelių sveikatos rodiklius ir išvengti su liga susijusių ekonominių praradimų. Tvarus higienos, profilaktikos ir gerosios gyvulininkystės praktikos integravimas į kasdienę ūkio veiklą lemia didesnį produkcijos efektyvumą ir ilgalaikę bandos sveikatingumo naudą.

Alternatyva – probiotikai

Dėl augančio antibiotikams atsparių bakterijų kiekio tiek žmonių medicinoje, tiek veterinarijoje pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama alternatyvų antibiotikams paieškai. Viena iš tokių alternatyvų – probiotikai. Jie apibrėžiami kaip „gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamais kiekiais, yra naudingi šeimininko sveikatai“ (FAO/PSO, 2001). Per pastaruosius dešimtmečius probiotikai tapo svarbia mokslinių tyrimų kryptimi. Ypač išaugo susidomėjimas jų taikymu galvijininkystėje – tyrimų rezultatai rodo teigiamą probiotikų poveikį galvijų pašarų suvartojimui, svorio augimui, pieno primilžiui ir jo kokybei, taip pat ankstesniam veršelių nujunkymui. Be to, pastebėtas koliforminių bakterijų, ypač Escherichia coli, skaičiaus sumažėjimas ir sumažėjęs poreikis gydymui antibiotikais.

Viena iš tokių probiotinių padermių yra Bacillus subtilis. Tai termofilinė, sporas formuojanti, gramteigiama, judri, lazdelės formos bakterija. B. subtilis dažniausiai naudojama kaip atrajotojų pašarų priedas, gerinantis prieskrandžio fermentaciją ir gaminantis įvairius fermentus, kurie palengvina virškinimą bei gerina maistinių medžiagų pasisavinimą žarnyne. Ši aerobinė bakterija padeda palaikyti žarnyno ekologinę pusiausvyrą, vartodama deguonį, ir taip prisideda prie anaerobinės aplinkos kūrimo, kuri skatina naudingų, dominuojančių bakterijų dauginimąsi žarnyne.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos profesorius dr. Ramūnas Antanaitis kartu su kolegomis atliko tyrimą „Veršelių atsparumo ligoms didinimas, panaudojant Bacillus subtilis endosporas, siekiant mažinti antibiotikų naudojimą“ (Nr. MTE-23-10). Tyrimo metu 50 holšteinų veislės veršelių (26 patinėliai ir 24 patelės) po gimimo atsitiktinai buvo suskirstyti į dvi grupes – kontrolinę ir tiriamąją.

Tiriamosios grupės veršeliai Bacillus subtilis probiotikus gavo trimis būdais: purškiant probiotikais namelius, į kuriuos veršeliai perkeliami po gimimo; purškiant pačius veršelius: du kartus per dieną, du kartus kas antrą dieną, du kartus kas trečią dieną ir kartą per savaitę; įmaišant probiotiką į pieno pakaitalą girdymo metu.

Kontrolinės grupės veršeliai buvo apgyvendinti įprastai dezinfekuotuose nameliuose, gavo tokį pat pieno pakaitalą, tačiau be probiotikų, ir nebuvo purškiami probiotikais.

Visų veršelių būklė buvo nuolat stebima, o prireikus, taikytas gydymas. Tyrimo pradžioje (gimimo dieną) visi veršeliai buvo pasverti, paimti kraujo ir išmatų mėginiai. Kraujo mėginiai buvo skirti biocheminiams tyrimams, o išmatų – mikrobiologiniams tyrimams, siekiant išauginti Clostridium perfringens bakterijų kultūrą. Tie patys tyrimai buvo kartojami 30-ą, 60-ą ir 90-ą gyvenimo dieną. Tyrimo schema pateikta 1 pav.

Serga rečiau

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

LSMU VA Stambiųjų gyvūnų klinikos mokslo darbuotojai prof. dr. Ramūnas ANTANAITIS, dokt. Greta ŠERTVYTYTĖ, dokt. Gabija LEMBOVIČIŪTĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.