Prognozuojama, kad ES paukštienos sektorius augs, bet nežymiai

Gamybos plėtra numatoma ne visose šalyse

EK 2023–2035 m. ES žemės ūkio rinkos ir pajamų perspektyvų rinkinį sudariusių analitikų nuomone, pernai atsigavęs sektorius (gamyba per metus išaugo 3,3 proc.), augs ir toliau, tik gerokai lėtesniu tempu (po 0,4 proc. per metus) nei pastarąjį dešimtmetį, kai buvo fiksuojamas vidutinis 1,9 proc. augimas.

Deja, paukštienos gamybos plėtrai kai kuriuose ES regionuose koją kiša itin patogeniškas paukščių gripas. Manoma, jis užsitęs ilgesnį laiką ir ypač paveiks laisvai auginamų naminių paukščių ūkius.

Jeigu paukštienos vartojimas pasaulyje kiek ir sumažės, vis tiek tai išliks populiariausia mėsos rūšis dėl santykinai žemesnės kainos. Be to, visuomenėje jau įsitvirtinusi nuostata, kad paukštiena yra sveikesnė nei raudona mėsa (ypač kiauliena), ji lengvai paruošiama ir jos vartojimo nevaržo pasaulio religijos.

EK duomenimis, šiemet broilerių mėsos turėtų būti pagaminta 0,9 proc. daugiau (iki 12,16 mln. t), kalakutienos – apie 0,9 proc. (iki 1,84 mln. t), o antienos – apie 3,2 proc. (iki 399,26 tūkst. t) daugiau nei pernai.

2024 m. paukštienos gamyboje kaip ir pernai turėtų pirmauti Lenkija – 3,16 mln. t, Vokietija – 1,77 mln. t, Prancūzija – 1,58 mln. t, Ispanija – 1,52 mln. t, Italija – 1,36 mln. t, Olandija – 1,12 mln. t.

Palyginti su 2023 m., šios mėsos gamyba turėtų padidėti Vengrijoje ir Rumunijoje (atitinkamai 5,3 ir 4,9 proc.), kiek mažiau Danijoje ir Suomijoje (po 2,3 ir 2,1 proc.) Tuo tarpu Belgijoje, Kipre, Latvijoje, Estijoje ir Čekijoje paukštienos gamybos apimtis, spėjama, liks nepakitusios.

Antroje metų pusėje daugiau paukštienos pagaminta ir Lietuvoje

Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2023 m. III ketvirtį Lietuvoje paukštienos gamybos apimtys padidėjo ne tik palyginti su II-uoju praėjusių metų ketvirčiu, bet ir daugiau nei tuo pačiu metu 2022 m. Nuo metų pradžios iki spalio buvo pagaminta 22,461 tūkst. t paukštienos: 5,71 proc. daugiau nei II-ąjį ketvirtį ir 4,35 proc. daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Tačiau Lietuvoje parduodamos paukštienos kaina sumažėjo: palyginti su II ketvirčiu, didmeninė kaina smuko 1,22 proc., o mažmeninė – 4,47 proc. Tai lėmė padidėjusi gamyba, mažesnė paklausa vidaus ir eksporto rinkose bei sumažėjusios kainos kaimyninėse šalyse.

Pavyzdžiui, EK duomenimis, 2023 m. III ketvirtį, palyginti su II-uoju, Lenkijoje vidutinė didmeninė kaina sumažėjo 4,25 proc., bet buvo 34,92 proc. aukštesnė nei prieš metus.

Analizuojamu laikotarpiu Latvijoje, Latvijos valstybinio agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, vidutinė didmeninė atvėsinto viščiuko broilerio kaina pakilo 4,90 proc. ir buvo 9,49 proc. aukštesnė nei prieš metus.

Tikimasi, kad ES eksportas augs labiau nei importas

EK prognozių rinkinyje numatoma, kad po pastarųjų metų nuosmukio ES paukštienos eksportas ateinančiais metais vėl įsibėgės, nes šiek tiek padidės gamyba. Į pagrindinių eksportuojamų produktų sąrašą patenka tie, kurių kaina yra konkurencingesnė pasauliniu mastu ir kurių paklausa ES viduje yra mažesnė ( t. y. sparnai, kojos ir subproduktai). Tikimasi, kad nuo dabar iki 2035 m. eksportas lėtai (po 1 proc. per metus), bet atsigaus.

Per šį ilgąjį laikotarpį dėl augančios paukštienos paklausos kai kuriose Afrikos valstybėse, Filipinuose ir Jungtinėje Karalystėje ES eksportas, manoma, pasieks beveik 2,2 mln. t lygį.

2023 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais ES eksportavo 1,291 mln. t paukštienos, t. y. 2,3 proc. mažiau, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Per aštuonis praėjusių metų mėnesius daugiausia paukštienos buvo eksportuota į JK (496,556 tūkst. t), Ganą (94,669 tūkst. t), Kongo Demokratinę Respubliką (65,122 tūkst. t), Ukrainą (58,156 tūkst. t), Beniną (43,538 tūkst. t), Saudo Arabiją (40,200 tūkst. t.). Paukštienos eksportas į kitas šalis sudarė 493,193 tūkst. t – 1,5 proc. daugiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.

Per aštuonis mėnesius eksportas į JK padidėjo – 0,6 proc., o į kitas šalis mažėjo.

Tuo tarpu ES paukštienos importas 2023 m. sausio–rugpjūčio mėnesiais, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, sudarė 621,476 tūkst. t, ir buvo 10,6 proc. didesnis.

Pastebima, kad pastaraisiais metais vis daugiau paukštienos įsivežama į ES. Kaip priežastis įvardijama paukščių gripo protrūkiai skirtingų Bendrijos šalių ūkiuose, taip pat susitarimas dėl neapmuitintų kvotų su Ukraina. Tad EK prognozėje tikimasi, kad iki 2035 m. šių produktų importas ūgtels nežymiai, palyginti su aukštu dabartiniu lygiu.

Pernai ES paukštienos gamintojai taip pat susidūrė su pigesnę vištienos produkciją parduodančių šalių konkurencija. Nuo sausio iki rugpjūčio daugiausia pigios paukštienos į ES plūstelėjo iš Brazilijos (206,046 tūkst. t), Ukrainos (168,345 tūkst. t), Tailando (113,077 tūkst. t) ir JK (97,384 tūkst. t).

Per aštuonis 2023 m. mėnesius paukštienos importas iš Ukrainos padidėjo 76,1 proc., Tailando – 25, proc., Kinijos – 21,0 proc., o iš kitų šalių – sumažėjo 2,1 proc.

Lietuviai daugiausia atsivežė lenkiškos paukštienos

Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys rodo, kad pernai sausio–spalio mėnesiais paukštienos ir jos subproduktų importas sudarė 39,874 tūkst. t ir, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 13,08 proc.

Daugiausia paukštienos importuota iš Lenkijos (28,206 tūkst. t arba 2,6 proc. daugiau), Latvijos (1 094,60 t arba 35,72 proc. mažiau), Danijos (3 825,69 t arba 5,7 karto daugiau), Ukrainos (1 408,61 t arba 73,6 karto daugiau), Olandijos (980,90 t arba 26,33 proc. mažiau), Estijos (932, 82 t arba 3,42 proc. daugiau).

Importuotos paukštienos kaina vidutiniškai siekė 2,28 Eur/kg ir buvo 5 proc. žemesnė nei prieš metus. Importuotos vištienos vidutinė kaina sumažėjo 5,36 proc. (iki 2,12 Eur/ kg), o kalakutienos – padidėjo 4,91 proc. (iki 3,48 Eur/kg).

Panašiai ūgtelėjo ir lietuviškos paukštienos eksportas. Praėjusių metų sausio–spalio mėnesiais užsienio rinkoms jos parduota 36,207 tūkst. t, t. y. 13,76 proc. daugiau nei tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu.

Vidutinė eksportuotos paukštienos kaina sudarė 2,25 Eur/kg ir buvo 7,02 proc. žemesnė nei metais anksčiau.

VDA duomenimis, šio laikotarpio eksportas į ES šalis tesudarė 47,4 proc. viso eksportuoto paukštienos kiekio, o likusi dalis buvo parduota trečiosioms šalims. Palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, paukštienos eksportas į trečiąsias šalis padidėjo 64,88 proc. (iki 19,365 tūkst. t).

Daugiausia paukštienos eksportuota į Baltarusiją (5 209,93 t arba 17 kartų daugiau), (Kazachstaną (2 357, 83 t arba 86,80 proc. mažiau) ir Sakartvelą (3 668,40 t).

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.