Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026
Kaunas +2,5 °C Debesuota
Antradienis, 17 Lap 2026




Asociatyvi shutterstock.com nuotr.

Prokuratūra kreipėsi į teismą dėl buvusių tarybos narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

2026/11/10


Padidink tekstą

Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš šešių Klaipėdos miesto, Alytaus rajono, Druskininkų bei Marijampolės savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus grąžintų beveik 57 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, Alvidas Šimkus ir Viačeslav Titov, eidami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narių pareigas,  atitinkamai iš savivaldybės gavo 7 tūkst. 803 eurų ir 1 tūkst. 58 eurų dydžio kompensacijas už patirtas transporto išlaidas. Aiškinantis šių patirtų išlaidų pagrįstumą, buvo gauta duomenų, kad šie tarybos nariai savivaldybei pateiktais kvitais prašė kompensuoti kuro išlaidas už didesnį kilometražą, nei per vertinimo laikotarpį galėjo būti nuvažiuota iš tiesų. Minėti buvę tarybos nariai turėjo teisinį pagrindą gauti kompensacijas degalams už patirtas išlaidas, tačiau jų pateikti prašymai jas kompensuoti nepatvirtina to fakto, kad jie galėjo patirti būtent tokio dydžio išlaidas. Išieškotina suma buvo nustatyta iš kompensuotos už degalus sumos atėmus tiek, kiek buvę tarybos nariai negalėjo pravažiuoti pagal faktinius duomenis. Remiantis tuo, A. Šimkus privalės savivaldybei grąžinti 5 tūkst. 772 eurus, o V. Titov – 712 eurų kaip nepagrįstai už degalus gautą kompensaciją.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad A. Šimkus apskaitos dokumentais nepagrindė ir 900 eurų išmokos, todėl ši suma taip pat laikytina nepagrįstai išmokėta. Be to, kadencijos metu savivaldybei minėto politiko pateikti kvitai už daugiau nei 160 eurų vertės smulkias elektronikos prekes ir jų priedus buvo kompensuoti nepagrįstai, nes tokių prekių įsigijimas nėra numatytas reglamente. Aiškinantis  buvusio tarybos nario V. Titov patirtų išlaidų pagrįstumą, gauta duomenų, kad jam nepagrįstai kompensuota 421 eurų išlaidų. Tarp jų – telekomunikacijų paslaugos, statybinės prekės ir įvairios kanceliarinės priemonės, įskaitant plastiliną, drėgnas servetėles vaikams, teptukų rinkinius ir kitas panašias prekes.

Įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS  prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su dviem civiliniais ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama Klaipėdos miesto savivaldybei iš A. Šimkaus priteisti 6 tūkst. 834 eurus, o iš V. Titov  – 1 tūkst. 134 eurus.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į  Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš buvusios Alytaus rajono savivaldybės tarybos narės Antaninos Snarskienės priteisti 23 tūkst. 430 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją A. Snarskienei iš Alytaus rajono savivaldybės biudžeto buvo kompensuota daugiau nei 28 tūkst. 700 eurų, kaip išlaidos susijusios su tarybos narės veikla, iš jų 24 tūkst. 185 eurai buvo išmokėti kaip kompensacija degalus. Likusią kompensacijos dalį sudarė išlaidos už automobilio remontą, draudimą, kanceliarines prekes ir ryšio priemones. Per 2019–2023 metų kadenciją fiksuoti atvejai, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais, taip pat 187 kartus kurą pylė kasdien, 76 kartus kas antrą dieną, o 46 kartus buvo įsigytas ne tos rūšies kuras, kuriuo varomas A. Snarskienės automobilis. Kadangi didžioji dalis A. Snarskienei iš Alytaus rajono savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos narės funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 23 tūkst. 430 eurų yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu.

Kauno apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš buvusios Druskininkų savivaldybės tarybos narės Valės Šmitienės priteisti daugiau nei 11 tūkst. 900 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros tyrimo metu nustatyta, kad iš viso per praėjusią kadenciją V. Šmitienei iš Druskininkų savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 13 tūkst. 611 eurų, skirtų tarybos nario išlaidoms apmokėti. Didžiąją dalį kompensacijos sudarė išlaidos degalams, o likusią dalį – kanceliarinių prekių, telefono ryšio išlaidos. Nustatyta, kad už šią piniginę kompensaciją politikė galėjo įsigyti 9 tūkst. 651 litrą degalų, o su tokiu kuro kiekiu būtų galima įveikti 126 tūkst. 991 kilometrą per kadenciją, arba po 86 kilometrus per dieną. Tyrimo duomenimis, politikė už degalus atsiskaitė 35-iomis mokėjimo kortelėmis ir pasinaudojo ne mažiau kaip 50 nuolaidų kortelių. Fiksuota atvejų, kai kuras buvo įsigyjamas karantino laikotarpiais. Kadangi didžioji dalis V. Šmitienei iš Druskininkų savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos narės funkcijų vykdymu, atsižvelgiant į realų dalyvavimą tarybos posėdžiuose ir nuvažiuojamus atstumus, 11 tūkst. 949 eurai yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu. 

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Marijampolės savivaldybės tarybos nario Romualdo Makausko priteisti daugiau nei 9 tūkst. 200 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją R. Makauskui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 16 tūkst. 590 eurų, kaip išlaidos susijusios su tarybos nario veikla. Per kadenciją politikas teikė įvairius čekius, susijusius su transporto išlaidomis, automobilio remontu ir detalių pirkimu, draudimu, ryšio paslaugomis. Buvo fiksuoti atvejai, kai degalai įsigyti už Marijampolės savivaldybės ribų, kuras piltas dideliais kiekiais po kelis kartus per dieną, degalų įsigijimas buvo apmokamas 6-iomis banko kortelėmis. Audito metu politikas, susipažinęs su tyrimo medžiaga, savanoriškai į Marijampolės savivaldybės biudžetą grąžino 4 tūkst. 385 eurus. Kadangi didžioji dalis šiam politikui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, 9 tūkst. 274 eurai yra laikomi nepagrįstu praturtėjimu. 

Kauno apygardos prokuratūros VIGS vyriausiasis prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš dabartinio Marijampolės savivaldybės tarybos nario Kęstučio Traškevičiaus priteisti beveik 5 tūkst. 500 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją K. Traškevičiui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto buvo kompensuotos daugiau nei 15 tūkst. 782 eurų išlaidos, kaip susijusios su tarybos nario veikla. Nustatyta, kad K. Traškevičiui buvo kompensuoti 5 tūkst. 440 eurai kanceliarinių išlaidų, 5 tūkst. 721 euras degalų (benzino, dyzelino) įsigijimo išlaidų, 4 tūkst. 619 eurai už ryšio paslaugas ir įrangą. Mokėjimo kvitus už patirtas išlaidas politikas teikė apmokėjimui ir tuo laikotarpiu, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu. Audito metu politikas, susipažinęs su tyrimo medžiaga, savanoriškai į Marijampolės savivaldybės biudžetą grąžino 301 eurą už išlaidas gėlėms. Kadangi didžioji dalis šiam politikui iš Marijampolės savivaldybės biudžeto išmokėtų lėšų yra nesusijusios su tarybos nario funkcijų vykdymu, 5 tūkst. 495 eurai yra laikoma nepagrįstu praturtėjimu. 

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams šių metų lapkričio 9 dienos duomenimis yra pateikę 263 civilinius ieškinius bendrai daugiau nei 2 mln. 681 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, lapkričio 9 dienos duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 2 mln. 533 tūkst. eurų.

Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.

 

Generalinės prokuratūros informacija

Dalintis
2026/11/17

Kelius apmokestina, žemę superka...

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ (Kėdainių r.) ketvirtadienį, lapkričio 12 d., surengtas išplėstinis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdis. Jame netrūko nei a&sca...
2026/11/17

Valstybinė žemė šalia ūkio: kada ją pirkti, o kada nuomotis?

Šį pavasarį Mažeikių r. ūkininkas Nedas Remutis su tėčiu įsigijo 13 valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Mokėjo nuo 5 000 iki 7 000 Eur/ha.
2026/11/17

Parama žemės ūkiui auga, bet vartotojai moka vis daugiau

Bendra parama žemės ūkiui 56 šalyse 2025 m. išaugo iki rekordinių 950 mlrd. JAV dolerių – 15 procentų (121 mlrd. JAV dolerių) daugiau nei 2023 m. Tačiau EBPO nurodo, kad ilgalaikėms investicijoms skiriama per mažai lėšų,...
2026/11/17

Pensija vadokliečiui Antanui – kūrybos metas: jo rankose gimsta pintinės ir medžio stebuklai

Panevėžys (JP.lt). Kai ateina laikas išeiti į užtarnautą poilsį, kitaip tariant, metas pensijon, daugelis mano – o kas toliau? Atsakymą turi Vadokliuose gyvenantis Antanas Naulickas – jis iš žilvičių pina krepšius ...
2026/11/17

Po svarstymo pritarta pasiūlymui degalines įpareigoti nedelsiant informuoti apie keičiamas degalų kainas

Seimas po svarstymo pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis planuojama įpareigoti degalų ir suskystintų naftos dujų (SND) pardavėjus operatyviai teikti informaciją apie pasikeitusias kainas.
2026/11/17

Dėl afrikinio kiaulių maro Kėdainių rajone paskelbta ekstremali situacija

Kėdainių rajone esančiame 26 tūkst. kiaulių komplekse „Bekonas LT“ nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkį, antradienį paskelbta savivaldybės lygio ekstremali situacija.
2026/11/17

Numatoma tikslinti sodo sklypų ir bendrojo naudojimo žemės sklypų nuosavybės teisių perleidimo tvarką

Seimas po svarstymo pritarė Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama siūloma tiksliau reglamentuoti sodo sklypų ir sodininkų bendrijų teritorijose esančios valstybinės žemės pardavimą bei perleidimą.
2026/11/17

Pusė Lietuvos gyventojų mano, kad jų mityba netinkama: ką reikėtų keisti savo lėkštėje?

Higienos instituto duomenimis, daržoves ir vaisius kasdien valgo tik 40,3 proc. suaugusių ir pagyvenusių Lietuvos gyventojų, o kas ketvirtas – vos 1–2 kartus per savaitę. Be to, gyventojų mityboje vis dar trūksta žuvies, grūdinių produ...