Kaunas +21,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025
Kaunas +21,2 °C Debesuota
Šeštadienis, 19 Lie 2025

Pusiau agurkas, pusiau melionas: kas jis?

2023/02/12


Melionu dvelkiantis armėniškas agurkas iš tiesų yra šių daržovių hibridas, užauginantis net 1–3 kg svorio savito skonio vaisius. Arčiau į šias daržoves pažvelgti paprašėme Artūro SOIKINO, ne pirmus metus Kauno rajone, Smiltynų 1-ajame kaime, puoselėjantį daigų ūkį „Tavo daržas“, ir šių daržovių augintojos Genovaitės KUDREVIČIENĖS iš Kauno r. Akademijos gyvenvietės.

Retomis daržovėmis besidominti Genovaitė Kudrevičienė teigia, kad armėniškus agurkus (kitaip dar vadinamus Armėnijos gigantais) augina jau ne pirmą sezoną iš eilės: „Jų skonis kiek salstelėjęs ir gaivus. Skaniausi kelių sprindžių dydžio. Man užaugo iki 1,5 kg sveriantys vaisiai. Deja, sėklytės iš mano išaugintųjų netiko, bet jų vis parsisiunčiu iš Gruzijos. Šiltnamyje užauga tiesūs vaisiai, o lauke, ant žemės – riesti kaip pusmėnuliai“, – pasakojo patyrusi daržininkė ir prasitarė, kad šiuos agurkus auginanti po du ar tris, nes auginami po vieną, jos darže nubarstydavo žiedus.“

Apie Lietuvoje kol kas dar naują armėnišką agurką (lot. Cucumis melo var. flexuosus, angl. Armenian cucumber) keletą klausimų uždavėme A. Soikinui, kurio daigų ūkyje įvairių įdomybių atranda daržininkai

Kodėl ši daržovė pavadinta armėnišku agurku?

Iš tiesų tai ne agurkas, labiau meliono atmaina, kuri itin panaši į agurką. Galima sakyti, kad ši daržovė – meliono ir agurko hibridas.

Deja, į klausimą, kodėl šis augalas pavadintas būtent armėnišku agurku, argumentuotai niekas negali atsakyti. Tik spėliojama, jog XVII amžiuje melionai buvo Armėnijos nacionalinis augalas, todėl pasauliniu mastu šis augalas ir gavo „krikšto“ vardą ARMĖNIJA, o žodis „cucumber“ (agurkas) pavadinime atsirado todėl, kad vaisių forma, tekstūra ir skonis labai primena agurką.

Ar tiesa, kad jis sunokina tikrai įspūdingo dydžio ir skonio vaisius? Kaip juos reikėtų auginti?

Ši daržovė abejingų nepalieka net tų žmonių, kurie visiškai nesidomi daržininkyste. Matydami vaisių, švelniai salotinės spalvos, raukšlėta ir kiek pūkuota odele, sveriantį apie kilogramą, siekiantį net 100 cm ilgio, o viduje kvepiantį melionu, žmonės patiria vienintelę emociją: „Ir aš tokio norėčiau! “

Yra ir tokių šios daržovės auginimo entuziastų, kurie užaugina 2–3 kg sveriančių, daugiau kaip metro ilgio siekiančių vaisių. Mūsų ūkio rekordas yra 2,75 kg vaisius. Šiais metais tikimės pagerinti rezultatą.

Armėniško agurko ir žiedas stambus.

Pats augalas auginamas lygiai taip pat, kaip ir mums įprasti agurkai. Gal tik vertėtų jį auginti šiltnamyje arba nuo vėjo apsaugotoje vietoje lauke. Vis dėlto ši daržovė yra šilumamėgė.

Mūsų ūkis augina šias daržoves šiltnamyje tiesiog tarp įprastų agurkų. Jokios išskirtinės priežiūros neskiriame. Pasodiname ir pamirštame. Prisimename tik tuomet, kai pamatome išskirtinio grožio vaisius, kurie tarsi kas minutę vis labiau ūgteli.

Tikrai rekomenduojame duoti šansą šiam augalui kiekvieno daržininko šiltnamyje. Esame beveik tikri, kartą pabandę, kitais metais jau norėsite užauginti dar didesnio dydžio vaisių nei pavyko pirmaisiais auginimo metais.

Kodėl žmonės domisi ir pradeda auginti šias daržoves Lietuvoje? Kokios priežastys skatina tai daryti?

Pirmiausia dėl emocijų. Juk malonu užauginti tokį vaisių, grožiu pavergiantį jau iš pirmo žvilgsnio.

Taip pat svarbu nepamiršti ir maistinių savybių. Jeigu vaisiai auginami maistui, juos nurinkti nuo krūmo reikėtų maždaug sprindžio–dviejų ilgio. Tuomet pavyks paragauti tikrai saldžių, traškių, pakankamai sultingų egzotinio skonio vaisių. Armėniški agurkai naudojami šviežioms salotoms pasigaminti, tinka konservuoti žiemai. Visgi dažniausiai sodinami dėl įdomumo, siekiant užauginti kuo didesnį vaisių.

 

 

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

 

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2025/07/19

Ekologinių ūkių mažėja – tarša didėja?

Lietuvoje maždaug prieš tris dešimtmečius prasidėjo domėjimasis ekologiniu ūkininkavimu ir entuziastų dėka atsirado pirmieji ekologiniai ūkiai. Iki 2030 m. pagal Europos Sąjungos (ES) žaliąjį kursą numatyta pasiekti dabar sunkiai įsi...
2025/07/19

Žvėrys mieste

Meškos pasilakstymas Vilniaus gatvėse sukėlė nemažą šurmulį ir įplieskė plačias diskusijas visose žiniasklaidos priemonėse. Žinoma, Lietuvai tai buvo neeilinis įvykis, turint galvoje, kad tik pastaraisiais metais gauruotosios vis daž...
2025/07/19

Nuo darbo „Michelin“ restoranuose iki gelbstinčių gyvybes projektų

Darbas geriausiuose, net į „Michelin“ gidą įtrauktuose restoranuose, galimybė prisidėti prie vitaminų, skirtų besivystančioms šalims, formulių tobulinimo, naujų maisto produktų kūrimas – tik keletas tarptautinės produktų r...
2025/07/19

Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina ES daugiamečio biudžeto pasiūlymą

Europos Komisijai trečiadienį pristačius ES daugiamečio biudžeto 2028-2034 m. pasiūlymą, Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina pasiūlymo apimtį, ambicingumą ir finansavimą konkrečioms sritims.
2025/07/19

Garbanoti persikų lapai signalizuoja pavojingą ligą

Pavasarį sprogstant persikų lapams galima pastebėti, kad jauni lapeliai garbanojasi, keičia spalvą, sustorėja, formuojasi pūslės. Tai – tafrinozė. Ši liga gali pažeisti ir besiformuojančius vaisius, o pats kaulavaisis kitais metais ne...
2025/07/19

NMA: svarbu nuo plėšrūnų siekiantiems apsisaugoti ūkininkams

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) informuoja paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ pla...
2025/07/19

„S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 92-osios metinės: lenkų pagarba mūsų herojams – lyg saviems didvyriams“

Lietuvai minint Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą sukaktį, ypatingą pagarbą šiam istoriniam įvykiui kasmet atiduoda ir Lenkijos visuomenė. Lakūnų žūties vietoje Pščelniko miške surengtas tradicija tapęs atm...
2025/07/18

Nei bėgti, nei rėkti. Daržovių auginimo lietuviški ypatumai

Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas, pasidžiaugęs, kad viskas, ko reikia mūsų organizmui, užauga Lietuvoje, teigė: „Visos ligos – nuo nervų, nuraminti juos gali padėti tik daržovės.&ldq...