Pusiau daržas, pusiau gėlynas – brangus prisiminimas

Kodėl nutarėte tarp daržovių sodinti gėles?

Mano mamytė Janina Šileikienė buvo, kaip ją vadinau, gėlių karalienė. Ji viską stengėsi apsodinti gėlėmis, tad įprastas daržas jai atrodė per nuobodus.

Pasitarusios nusprendėme sukomponuoti „daržolyną“. Tokį pavadinimą sugalvojome pačios, nors kalbininkai sako, kad jis netaisyklingas, bet mums šis sugalvotas žodis geriausiai atspindėjo mūsų sumanymą.

Mamytė žiemos metu visas sėklytes klijuodavo krakmolu ant tualetinio popieriaus ritinėlių, kad vėliau nereikėtų jų retinti. Tad pavasarį, padariusios paukščių tako brėžinį, patiesėme tas tualetinio popieriaus juostas pagal piešinį.

Kaip tame paukščių take komponavote daržoves ir gėles?

Derinome, kad centre būtų aukščiausios daržovės – pupelės, pupos, žydintys česnakai. Burokėlius sėjome keliose vietose, kad pagyvintų spalvas, bandėme kurti žaismingesnį augalų paveikslą.

Užsėtas paukščių tako linijas aprėminome spalvingais žemaūgiais serenčiais (tagetėmis).

Tokius „daržolynus“ galima visokių formų pasidaryti, nebūtinai paukščių taką, kurį pasirinkome mes. Gaila, tada nei fotoaparato, nei telefono su kamera neturėjome, tad savo kompozicijos neįamžinome...

Minėjote, kad mamos ranka buvo labai lengva įvairioms atžaloms dauginti. Kokie krūmeliai puošia sodybą?

Mamytė daugiamečius augalus (tujas, kaulenius, buksmedžius ir kitus) pridaugindavo iš šakelių. O daugiametes gėles išskaidydavo į daugiau dalių ir pasodindavo kitose vietose. Taip sodyba tapo daugiamečių augalų karalija, viskas žydėjo pakaitomis nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Aišku, dar nusipirkdavome ir vienmečių gėlių sėklų, jei neprisirinkdavome savųjų, bet dominavo daugiamečiai augalai.

Ir daugelis mamos sodintų augalų išliko kaip relikvija?

Mamytei mirus, porą metų negalėjau nieko daryti, skendėjau liūdesyje... Tad kai kurie augalai sunyko. Vėliau pamažu vėl ėmiau tvarkytis, kiek spėdavau nulėkti iš miesto. Vaizdai, užfiksuoti

nuotraukose, – jau iš mano prižiūrimos sodybos, kurioje gėlių dabar ne tiek daug. Kaip ir mamytė, stengiuosi, kad natūralus gamtos grožis derėtų su auginamais augalais. Gal ne visiems tai patinka, tikrai čia ne Versalio sodai, bet būdama ten ir prižiūrėdama tai, ką sugebėjau išsaugoti, jaučiuosi arčiau mamytės.

„Rasų“ korespondentė Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Loretos Šileikytės-Zabalujevos nuotraukos ir buvusio „daržolyno“ vizualizacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.