R. Skyrienė. Mokesčių reforma: paauginkime avį prieš ją kirpdami

Dar labiau neramina tai, kad apie šiuos svarbius, visus valstybės gyvenimo aspektus paliesiančius pokyčius visuomenės ir verslo atstovai sužino tik tada, kai informacija apie reformą nuteka į žiniasklaidą. O didžiausią susirūpinimą kol kas kelia žinios, kurios iš šios reformos turinio ir įgyvendinimo būdo siunčiamos ir šalies, ir tarptautinei bendruomenei.

Didesnis GPM aukštesnes pajamas gaunantiems – prastas signalas talentams

Pirma, pristatytoje mokesčių reformoje kol kas labiausiai pasigendame aiškios vizijos ir strategijos šalies konkurencingumui ir investicijų pritraukimui skatinti. Stambiausius ir aktyviausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijančios asociacijos „Investor’s Forum“ vertinimu, siūlomi pokyčiai ne tik nepadės pritraukti ir išlaikyti investicijų bei talentų, bet ir gali apsunkinti verslo plėtrą bei inovacijas.

Tai ypač pasakytina apie planus didinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą aukštesnes pajamas gaunantiems asmenims. „Investors‘ Forum“ nuolat pabrėžia būtinybę nustatyti 27 procentų gyventojų pajamų, viršijančių Sodros „lubas“, mokesčio tarifą, ir tokiu būdu įgyvendinti 2018 metais pradėtą, bet nebaigtą mokesčių reformą, susijusią su Sodros „lubų“ įvedimu. Ši priemonė būtina siekiant Lietuvoje sudaryti tinkamas sąlygas talentų pritraukimui ir išlaikymui.

Dabar teikiamas siūlymas iki 32 proc. didinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) dideles pajamas gaunantiems asmenims – klaida, kuri neskatins aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimo ir išlaikymo Lietuvoje. Priešingai, tai gali paskatinti specialistus ir verslininkus rinktis kitų šalių rinkas, kuriose mokestinė aplinka yra konkurencingesnė.

Kokie reformos tikslai?

Valstybės ekonominis augimas priklauso nuo investicijų, tačiau siūlomoje reformoje trūksta paskatų tiek vietiniams, tiek užsienio investuotojams. Šiuo metu būtina plėsti pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams, įtraukiant gamybinius ir komercinius pastatus bei naikinti lengvatos ribojimus laike. Taip pat būtina užtikrinti palankią mokestinę aplinką inovacijoms bei skaitmeninei transformacijai.

Bet netgi tai dabar yra kiek antraeiliai dalykai. Lietuvos nacionalinis saugumas - neabejotinai svarbiausias valstybės prioritetas. Tačiau šiuo metu nėra aišku, kokią įtaką ši mokesčių reforma turės gynybos finansavimui.

Neaiškus reformos tikslai – ko apskritai ja siekiama? Vykdyti rinkimų pažadus visuomenei ar iš esmės spręsti šiuo metu aktualiausią, valstybės saugumo užtikrinimo iššūkį? Dabar, žvelgiant į svarstomos reformos metmenis, susidaro įspūdis kad į valstybės iždo papildymą ir vėl žvelgiama perdėm mechaniškai: padidinkime čia, atrėžkime ten. Paprastai tariant, ieškoma kur vilną pakirpti, užuot rūpinusis paauginti visą avį, šalies ekonomiką. O juk būtent ūkio augimas galėtų ir privalėtų būti pagrindinis šaltinis gynybai stiprinti.

Aiškios krypties ir atvirumo

Buvome ir liekame prie nuomonės, kad būtina užtikrinti, jog valstybės pajamos būtų renkamos efektyviai ir strategiškai, mažinant biurokratines kliūtis ir optimizuojant išlaidas. Apskritai, „Investor’s Forum“ įsitikinimu, valstybei būtina siekti, kad bet kokie mokestiniai pokyčiai stiprintų Lietuvos konkurencingumą, skatintų investicijas bei padėtų įgyvendinti svarbiausius valstybės tikslus, tarp jų – ir gynybos finansavimo didinimą. Tobulinant mokesčių sistemą svarbu užtikrinti palankias mokesčių sąlygas eksportuojančioms įmonėms, ypač toms, kurios veikia šalyse be dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių.

Dar svarbiau kurti mokestinę aplinką, kuri skatintų tarptautinius investuotojus veiklai pasirinkti mūsų šalį. Kai čia pat, už sienų, griaudi pabūklai ir ginklais žvangina agresyvios kaimynės, kai pasaulio verslo akyse tapome pafrontės valstybe, įtikinti čia investuoti ir taip nelengvas iššūkis. Jo tuo labiau nepalengvins jokie valstybės planai didinti mokestinę naštą verslui.

Visų svarbiausia, ko reikia šiuo metu – tai stabilumo, aiškumo ir pasitikėjimo. Mokesčių politika turi būti prognozuojama ir ilgalaikė, o ne keičiama paskubomis, slapukaujant, už uždarų durų. Tai neprideda pasitikėjimo reformos autorių intencijomis ir jeigu reikėtų apsiriboti vieninteliu patarimu pokyčių rengėjams, jis būtų kvietimas bendrauti atviriau.