Rajono žemdirbių likimas: lemia tik viena stotelė

Lietus išdegintų plotų nebeatgaivins

Antradienį Šiaulių rajono savivaldybės mero Česlovo Greičiaus potvarkiu rajone paskelbta ekstremalioji situacija ir paskirtas operacijų vadovas. Potvarkyje teigiama, jog ekstremali situacija skelbiama dėl žemės ūkio augalų žūtį sukėlusio stichinio meteorologinio reiškinio – sausros augalų vegetacijos laikotarpiu. Ekstremalios situacijos operacijų vadovu paskirtas Žemės ūkio skyriaus vedėjas Mindaugas Gedvila.

Didžioji dauguma Šiaulių rajono vietovių nuo ilgalaikės sausros kentėjo bemaž du mėnesius. Todėl, pasak M. Gedvilos, nenuostabu, kad ir sausros, kaitros tiesiog išdegintų plotų esama kone kiekvieno ūkininko laukuose. Nors pastarosiomis dienomis vis dažniau sulaukiama lietaus, pavėluota drėgmė, Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo teigimu, sausros išplikytų plotų jau neatgaivins. 

Tokios pačios nuomonės ir Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkė Audronė Asauskaitė-Kerienė, „Ūkininko patarėjui“ pabrėžusi, jog nuo sausros daugiau ar mažiau nukentėjo visos žemės ūkio kultūros.  

Nepasiekti reikiami rodikliai

Praėjusios savaitės pabaigoje Kelmės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija rinkosi į posėdį, kuriame buvo svarstoma dėl sausros susidariusi padėtis žemės ūkyje, galimas ekstremalios situacijos skelbimas. Tačiau sprendimas skelbti ekstremalią padėtį nepriimtas, nes pagal meteorologinius duomenis dar nepasiekti reikiami rodikliai.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas ŪP sakė, jog dar prieš posėdį savivaldybės administracijai organizacijos vardu nusiuntė raštą-prašymą inicijuoti būtinas procedūras paskelbti ekstremalią situaciją rajone dėl sausros. Prašyme buvo rašoma, jog „Kelmės rajono žemdirbiai pastaruoju metu jaučia Lietuvą alinančios sausros padarinius. Reaguodama į Kelmės rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) narių prašymus ir nuogąstavimus, KRŪS ragina dėl sausros Kelmės rajono savivaldybę skelbti ekstremalią situaciją rajone ir tokiu būdu padėti ūkininkams pasinaudoti force majeure aplinkybe.“

„Ne tik tokį prašymą prieš posėdį KRŪS nusiuntė, bet ir į Ekstremalių situacijų komisijos posėdį įsiprašiau, ten išdėsčiau faktus ir argumentus. Bet situacija nebuvo paskelbta, aiškinant, jog reikia dar palaukti. Mat meteorologijos tarnybos duomenimis, dar nepasiekti rajone ekstremaliai situacijai skelbti reikalingi rodikliai“, – stebėjosi M. Puidokas, susiklosčiusią situaciją vadindamas keista.

Dėl sausros ekstremali situacija paskelbta rajonuose aplinkui Kelmę, tik Kelmės rajonas su „nepasiektais“ rodikliais liko, pasak KRŪS pirmininko, tarytum kažkokia sala. Dar keisčiau pirmininkui atrodo tai, kad Kelmės rajono miškuose ekstremali situacija yra, o to paties rajono laukuose – jau ne. „Kelmės rajone yra viena meteorologinė stotis. Jeigu ant tos stoties užlyja, tai, kaip suprantu, visai teritorijai rodikliai suskaičiuojami. Rajono meras Ildefonsas Petkevičius teigė, jog būtų idealiausia stotis įrengti visuose rajono kampuose. Meteorologijos stotelių turi ir Kelių, ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, bet visų duomenų susieti nesugeba. Kaip visada – valstybėje „bardakas“. Neaišku, ar savivaldybei dėl šio klausimo surištos rankos, ar noro nėra. Nežinia, nė kaip pakomentuoti“, – stebėjosi M. Puidokas. 

Dalis ūkininkų jau pakėlė rankas

Kelmės r. savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Joana Miliauskienė, rajono Ekstremalių situacijų komisijos narė, sakė, jog tada, kai ūkininkai pradėjo kreiptis dėl sausros padarinių, Hidrometeorologijos tarnybos paprašyta pažymos apie hidrometeorologines sąlygas.  „Pažymas gavome dvi: birželio viduryje ir dar po savaitės. Konstatuota, jog Kelmės rajone sausros, kaip stichinio meteorologinio reiškinio, rodikliai nepasiekti. Esanti tik pavojinga sausra. Bet, kai birželio 22 d. komisija rinkosi į posėdį, Kelmės rajonas hidrometeorologijos žemėlapyje jau nuspalvintas žalia spalva“, – redakcijai teigė J. Miliauskienė.

Hidrometeorologinė stotelė yra tik viena – Kelmėje, Žemaitės gatvėje. Kita, Konsultavimo tarnybos  stotelė – Kelmės priemiestyje. Dar viena stotelė veikia Aunuvėnuose, Šaukėnų pusėje, link Vidsodžio.     

Po posėdžio Savivaldybės atstovai paprašė ūkininkų nufotografuoti pačius „vaizdingiausius“ sausros sunaikintus, pažeistus laukus. Bet, KRŪS pirmininko tvirtinimu, dalis ūkininkų jau pakėlė rankas – nei fotografuos, nei siųs, nei kažkokios pagalbos iš šalies tikisi.

Kelmės rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija dar kartą šio klausimo svarstyti rinksis liepos 13 dieną. Pasak J. Miliauskienės, jei ūkininkai pateiks stichinės sausros padarinius iliustruojančius faktus, bus vykstama į vietą įvertinti padėties. Žemės ūkio skyriaus vedėja sakė, jog Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje ūkininkai kėlė klausimą dėl force majeure pažymų, kurias išduoda Pramonės, prekybos ir amatų rūmai, dėl atsiskaitymo su tiekėjais, kreditoriais.

Atsiskaityti su Nacionaline mokėjimo agentūra yra paprasčiau. Žemės ūkio ministerija yra priėmusi sprendimą, jog ūkininkai, kurie dėl sausros pažeistų laukų negalės įvykdyti tiek plotinių, tiek investicinių priemonių, ar nepasieks ekonominio gyvybingumo rodiklių, kuriuos turi pasiekti, vykdydami projektus, turi per 15 darbo dienų nuo atsiradusių aplinkybių pateikti laukų nuotraukas su aprašymais per „NMA Agro“ programėlę. Daugiau jokių papildomų pažymų Nacionalinei mokėjimo agentūrai ūkininkui pateikti nereikės.

Vedėja nesiėmė spėlioti, kas pasikeistų ūkininkams, jei ekstremali situacija rajone būtų paskelbta. Gal būtų galima tikėtis kažkokios pagalbos, gal būtų paprasčiau susitarti su kreditoriais? Rajone ūkininkai yra deklaravę 85 tūkst. ha pasėlių ir žemės ūkio naudmenų. 

Šiaulių r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.