Raktus nuo stalčiukų su regionų pinigais turės šalies ministerijos

Valdžia įsipareigojo regionams atseikėti mažiausiai 30 proc. gaunamų europinių lėšų, tačiau sostinėje įsikūrusios ministerijos labai nenori dalytis pinigais su periferija. Regioninei plėtrai teoriškai turėtų tekti 1,8 mlrd. Eur, tačiau tam stinga 250 mln. Eur. Maža to, savivaldybių savarankiškumas bus tramdomas „žaliaisiais šarvais“, o raktą nuo europinės paramos savo rankose gniauš centrinė valdžia.

Abejoja sėkme

Regioninė politika apipinta įmantriais tikslais ir vizijomis, politikai žarstosi skambiais žodžiais apie stiprius ir savarankiškus regionus, o realus gyvenimas rodo ką kita – regionai tuštėja, didėja socialinė atskirtis.

Į netolygų regionų vystymąsi ne kartą baksnojo ir Europos Komisija. 2017 m. Sostinės regione bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui buvo pasiekęs 112 proc., o kituose tesiekė 41–77 proc. ES vidurkio.

Dabar žadama didžioji žalioji ir skaitmeninė transformacija. Tačiau savivaldybių atstovai, dalis politikų jau dabar abejoja, ar keliami nauji tikslai ir žadama europinė parama padės pakeisti regionų veidą.

Įsigaliojus Regioninės plėtros įstatymo naujai redakcijai, dešimtyje apskričių susikūrė naujos regiono plėtros tarybos, turinčios juridinio asmens statusą. Jos rengia regiono plėtros programas, kurios turėtų būti pradėtos įgyvendinti nuo 2023 metų. Programos bus persmelktos žaliosios ir skaitmeninės dvasios, kuri sklinda iš ES. Tai atsispindi ir Vyriausybės patvirtintame 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane.

Nori diriguoti iš viršaus

Regionų plėtros programai planuojama skirti 1,8 mlrd. Eur – 30 proc. Lietuvos gaunamų ES fondų lėšų. Tai – įtvirtinta Regioninės plėtros įstatyme. Tačiau kol kas tai yra teorinis skaičius, nes iki šios sumos trūksta 250 mln. Eur.

Dosniausia regioninei plėtrai turėtų būti Vidaus reikalų ministerija (VRM), tam numačiusi apie 612 mln. Eur. Susisiekimo ministerijos portfelyje regionams – 362,5 mln., Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – 260 mln., Aplinkos ministerijos (AM) – 240,8 mln. Eur. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ketina atriekti daug mažiau – 67 mln., o Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) – vos 17 mln. Eur.

VVSK pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Ričardas Juška nuogąstauja, kad ministerijos nori diriguoti vietos savivaldai, viską sudėlioti į stalčiukus ir turėti nuo jų raktus. Todėl regiono plėtros taryboms gali tekti vos ne buvusių vykdomųjų komitetų vaidmuo, nors iš ministrų lūpų girdima, kad stiprūs ir savarankiški regionai – mūsų valstybės prioritetas.

„Kaip ir numatyta įstatyme, ateinančiu fiinansiniu laikotarpiu regionams turi būti skiriama 30 proc. paramos lėšų, kurias pačios savivaldybės turėtų skirstyti pagal savo poreikius, išdiskutuotus regiono plėtros taryboje. Liūdnoka matyti, kad ministerijos rengia aprašus ir atima teisę pačiai savivaldai savarankiškai spręsti. Taigi planavimo principas „iš apačios“, panašu, vėl baigiasi, nurodymai bus nuleidžiami „iš viršaus“. Tokiu būdu išplaunama pačios savivaldos sąvoka“, – apgailestavo parlamentaras.

Ar nebus persistengta?

Politikas priminė, kad pinigus skiria ir muziką užsako ES, todėl regionų plėtros tarybos turėtų parodytų išradingumą, kad sutaptų ir tikslinis lėšų panaudojimas, ir gyventojų lūkesčiai. Tačiau tikėtina, kad Lietuva vėl bus linkusi persistengti. Pasak R. Juškos, yra pagrįsto nerimo, kad nacionaliniu lygiu bus prigalvota perteklinių reikalavimų – to, ko nereikalauja ES.

„Neramu ir dėl to, kad dar nematyti, kad ministerijos būtų pasirengusios skirti tuos 30 proc. gaunamos europinės paramos. Kaip dirbti regionų plėtros taryboms, kai dar neaišku, kokiai sričiai ir kiek lėšų bus skiriama?“ – retoriškai klausė parlamentaras.

Tiesa, jis pripažino, kad nebūtinai kiekviena ministerija turėtų skirti tuos 30 proc. gaunamų ES fondų lėšų – įsipareigota, kad toks būtų bendras visos nacionalinės paramos procentas. Tokiu atveju, jeigu viena ministerija skiria mažiau, kitos turi tai kompensuoti.

Gąsdinančios reformos

VVSK pirmininkas tvirtino, kad daugiausia iš gaunamo europinio krepšelio regionams atseikės AM – 27 proc., o SAM kol kas tesukrapšto 11–13 proc., nors ši ministerija užsimojusi didelėms reformoms. „Jos vyks tiek pirminio, tiek antrinio lygio sveikatos įstaigose, kurių steigėjos yra savivaldybės. SAM reformai gauna apie 800 mln. Eur. ir tikina, kad šie pinigai pasieks regionus, nes čia įgyvendins tą pertvarką. Manome, kad ši sveikatos apsaugos reforma neskatins regionų plėtros, priešingai – kaimai ir miesteliai tuštės, nes medicinos paslaugos tols nuo gyventojų“, – nuogąstavo politikas.

Savivaldybės giriamos dėl pritrauktų investicijų ir sukurtų darbo vietų, gyvybiškai reikalingų regionams. Tačiau, kai nelieka mokyklų ir gydymo įstaigų, nelieka ir darbuotojų. „Akivaizdus paradoksas: savivaldybės vertinamos pagal pritrauktas investicijas, paslaugų kokybę ir kt., bet viešosios paslaugos naikinamos, uždaromi vaikų ligų skyriai. Ar jaunos šeimos ten norės kurtis, o verslas investuoti? Kokie mūsų prioritetai?“, – dvilypę politiką peikė pašnekovas.

Pertvarkos nustekens dar labiau

VVSK narės Guodos Burokienės nuomone, regionai dabar, kaip ir anksčiau, neturės savarankiškumo naudoti europines lėšas. „Anksčiau pinigų būdavo skirta tik plytelėms kloti, dabar – žaliajai transformacijai. O kas tai yra ir kaip ją pasiekti, niekas nežino. Dar nėra net metodikos, kaip rengti planus, o 2023 metais jau reikės juos įgyvendinti“, – apie vėluojančius procesus kalbėjo politikė.

Pasak jos, daug dėmesio bus skiriama transportui pertvarkyti. Tai suguls į darnaus judumo planus. Savivaldybės bus raginamos įsigyti elektrines ar kitas netaršias viešojo transporto priemones ir kurti tam reikalingą infrastruktūrą.

 Šiuo metu kaimiškose vietovėse stinga ne tik viešojo transporto, bet normalių kelių. „Žmonėms pirmiausia svarbu, kad tas transportas iš viso būtų. Savivaldybės turi autobusų parkus. Kaip jos dabartinius autobusus pakeis į ne tokius taršius? Iš kur gaus tiek lėšų? – svarstė parlamentarė.

Ji abejoja, ar regionams pavyks išspręsti skaudžias problemas: „Didžiausios pinigų sumos skiriamos žaliajai ekonomikai, o kur labiausiai reikia – socialinei sričiai, švietimui, sveikatos apsaugai, praktiškai atseikės mažai, nors už šias sritis yra atsakinga savivalda, – piktinosi G. Burokienė. – Per pastarąjį dešimtmetį iš regionų išvažiavo beveik 17 proc. žmonių. Regionai nyksta ir nieko nedaroma, kad jie atsigautų. Jeigu įvyks ligoninių ir „Tūkstantmečio mokyklų“ reformos, paslaugos dar labiau nutols. Kas norės ten likti?“

Iš anksto suriša rankas

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorės Romos Žakaitienės, keičiant Regionų plėtros įstatymą tikėtasi, kad regionai galės patys įvardyti problemas, savo poreikius, suformuoti pažangos priemones ir gauti tam reikalingą finansavimą. Tačiau dabar aiškėja, kad savivaldybėms leidžiama nustatyti problemas, įvardyti poreikius, bet kiti veiksmai bus labai ribojami, nes jaučiama stipri ministerijų planavimo ranka. Tad regionų problemos gali būti ignoruojamos. Tiesa, LSA vadovė mato, kad daugiau laisvės savivaldybės turės tose srityse, kurias kuruos VRM.

„Ministerijos regionams iš anksto nustato konkrečias sąlygas. Pavyzdžiui, projektą galima įgyvendinti, jeigu savivaldybėje yra daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų arba jeigu savivaldybė patvirtinusi darnaus judumo planą. Tokių yra 18. O kaip kitoms?

Be to, nustatomi tam tikri konkretūs ribojimai. Tai iš anksto užkerta kelią kai kurioms savivaldybėms dalyvauti regioninėse investicijose“, – problemas vardijo R. Žakaitienė.

2022-01-15

"Kaimo laikraštis", 123rf nuotrauka