Redaktoriaus žodis. Kelias atgal

Kitą pavasarį turėtų vykti savivaldybių tarybų ir merų rinkimai. Kad savo atstovus į tarybas rinksim, kaip ir anksčiau, pagal partijų kandidatų sąrašus, jokių abejonių nekyla, o štai dėl mero rinkimų – kol kas migla ir chaosas.

Pernai Konstituciniam Teismui pripažinus, kad ikišioliniai savivaldybių merų tiesioginiai rinkimai prieštarauja Pagrindiniam mūsų šalies įstatymui, iš pradžių lyg ir pulta taisyti nurodytas klaidas, įtvirtinti tokius rinkimus Konstitucijoje. To nepadarius laiku, grįžtume ten, kur jau buvome – savivaldybių merus rinktų ne gyventojai, o  partijos, kitaip sakant, jų atstovai taryboje.  Kuri partija gauna daugiau balsų, tos ir meras. Konservatoriams tai būtų tarsi balzamas ant žaizdos, nes pastaraisiais metais, vykstant tiesioginiams merų rinkimams, ne vienoje savivaldybėje jie prarado ne tik savo kontroliuojamus merus, bet ir politinę įtaką.

Ir, atrodo, jie labai arti svajonės viską grąžinti atgal. Pataisos turi būti priimtos ne vėliau, kaip likus metams iki rinkimų, tai yra jau šį pavasarį. Negana to, kad kol kas Seime iš esmės nėra jokio sutarimo, kokiuos įgaliojimus turėtų pagal naująjį savivaldos modelį išrinktas meras, priimti Konstitucijos pataisas komplikuoja dėl karo Ukrainoje įvesta nepaprastoji padėtis, kuri tokiais atvejais apriboja Seimo teisę keisti Pagrindinį šalies įstatymą. Kategoriškai priešintis tiesioginiams savivaldybių merų rinkimams dabartiniams valdantiesiems lyg ir nepatogu. Šiaip ar taip tokiems rinkimams pritaria 83 proc. šalies gyventojų. Tad konservatoriai, atrodo, rado išeitį. Tegul atseit  būna taip, kaip trokšta tauta, tegul ji renka savo merus, bet jiems suteiksime tokius įgaliojimus, kad geriausiu atveju jie bus kone beteisiai savivaldybės tarybos stumdomi administratoriai, kuriuos bet kada bus galima išsikviesti ant kilimėlio ir nurodyti, ką daryti ir ko nedaryti. Kokia prasmė tokį merą rinkti tiesiogiai?

Seimui rengiant Konstitucijos pataisą opozicija primygtinai siūlė joje kartu įtvirtinti ir tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimus – teises ir pareigas, kad vėliau nekiltų naujų ginčų.  Tačiau valdantieji nesutiko, pareiškę, kad tai bus nustatyta kitu, Vietos savivaldos įstatymu. Tad dabar ir skęstama tarp keisčiausių siūlymų, kurie neatrodo nei labai išmintingi, nei demokratiški, kupini prieštaravimų ir stokojantys logikos. Ar ne to ir buvo siekta, bandant iš gyventojų vėl atimti teisę patiems išsirinkti savo savivaldybės vadovą, o vietos savivaldą giliau įstumti į partijų glėbį?