RENURE Lietuvoje: verta ar neverta?

Daugiau azoto

RENURE (angl. REcovered Nitrogen from manURE) yra mineralinės azoto trąšos, sudėtingu technologiniu būdu pagamintos iš mėšlo. Šiam specifiniam produktui taikomi itin griežti gamybos, cheminės sudėties, kokybės standartai ir mikrobiologinės saugos kontrolė. Kovą įsigaliojusioje naujoje EK Nitratų direktyvoje (ES) 2026/288, kuria dėl tam tikrų tręšiamųjų medžiagų iš gyvulių mėšlo naudojimo iš dalies pakeista Tarybos direktyva 91/676/EEB, RENURE trąšoms numatyta išimtis. Šios direktyvos įgyvendinimui būtini nacionaliniai teisės aktai valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, turės įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d.

Šiuo metu taikoma 170 kg/ha azoto riba yra standartinė Nitratų direktyvos nuostata, skirta apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ant laukų iškratant mėšlą ar išpilant srutas. Jei reikia, papildomus 80 kg/ha azoto bus galima naudoti tik tuomet, jei mėšlas perdirbtas į RENURE trąšą – šis azotas jau paruoštas taip, kad veiktų kaip mineralinė trąša, o ne kaip įprastas mėšlas.

Tačiau žingsnis didesnių tręšimo normų link bus derinamas su griežtu aplinkosauginiu saugikliu. Kadangi RENURE trąšos pasižymi dideliu azoto aktyvumu, Europos Sąjunga (ES) įpareigoja valstybes nares taikyti vadinamąjį „vieneto lygiavertiškumo koeficientą“. Paprastai tariant, šios trąšos teisiškai prilygintos įprastoms cheminėms trąšoms. Siekiant išvengti azoto išsiplovimo, Nitratų direktyva laukuose, kur naudojamos RENURE trąšos, reikalauja kiek įmanoma išlaikyti gyvąją augalų dangą arba taikyti kitas lygiavertes priemones. Be to, siekiant suvaldyti nemalonius kvapus ir amoniako garavimą į atmosferą, ūkininkai privalo imtis griežtų atsargumo priemonių, t. y. trąšas turi įterpti tiesiai į dirvą arba, jas paskleidus paviršiuje, nedelsiant įterpti mechaniškai. Taip pat Lietuva ir kitos valstybės narės turės EK teikti informaciją apie pagamintų ir panaudotų RENURE trąšų kiekius.

 Esminis pokytis

Gaminant RENURE trąšas, taikomi sudėtingi technologiniai procesai – iš gyvulių mėšlo pašalinamas amoniakas, gaminamos amonio druskos, atliekama atvirkštinė osmozė mineralinių koncentratų gamybai ir nusodinamos daug azoto turinčios fosfato druskos (struvitas). Po šių procesų turi būti gaunamos nekintančios kokybės medžiagos, kurioms taikomi griežti kokybės standartai – jos turi atitikti saugias atitinkamų teršalų (vario, cinko) ir patogenų (mikroorganizmų) ribines vertes.

Siekiant užtikrinti, kad gauta tręšiamoji medžiaga būtų saugi ir efektyvi, visose jos partijose kokybė privalo išlikti pastovi ir atitikti bent vieną iš dviejų kriterijų – mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne didesnis kaip 3. Taip pat šios medžiagos privalo atitikti saugias patogenų (mikroorganizmų) ribines vertes bei neviršyti nustatytų viršutinių sunkiųjų metalų ribų sausojoje medžiagoje: variui (Cu) – 300 mg/kg, o cinkui (Zn) – 800 mg/kg.

Norint, jog medžiagų kiekis visą laiką atitiktų RENURE trąšoms nustatytus kriterijus, reikalavimai keliami ir RENURE trąšų gamybos įrenginiams bei gaminio informacinėms etiketėms.

ŽŪM teigimu, šiuo metu nei Lietuvoje, nei kaimyninėse Latvijoje ar Estijoje nėra pramoninių pajėgumų, leidžiančių gaminti RENURE trąšas, nes tai brangus produktas, reikalaujantis didelių investicijų į gamybos infrastruktūrą. Vis dėlto, vystantis technologijoms ir griežtėjant reikalavimams dėl vandenų apsaugos, ateityje ES gali būti leidžiama naudoti tik pagal RENURE technologiją perdirbtą mėšlą. O tai reikštų esminį pokytį ūkininkavimo praktikoje – faktiškai tai verstų ūkius, norinčius išlaikyti dabartinius gamybos mastus bei tręšimo galimybes, investuoti į RENURE gamybos sprendimus. ŽŪM ir AM svarsto sudaryti teisines prielaidas atsirasti RENURE gamybai ir perkelti Nitratų direktyvos nuostatas iki ES numatytų terminų.

Brangus malonumas?

Bene geriausiai ŽŪM susipažinęs su šia naujiena – RENURE trąšomis – yra žemės ūkio viceministras Ramūnas Krugelis. Jis ŪP aiškino jau davęs užduotį kolegoms pasidomėti, kokia gali būti tokių trąšų gaminimo kaina, ar tai būtų rentabilu, ar bus dotuojama. „Tai gana sudėtinga technologija, gamyklėlė gali kainuoti net iki 10 mln. Eur. Tikrai brangu. Tad dabar galvojame, iš kurios paramos srities galėtų būti remiama tokių mėšlo perdirbimo įrenginių statyba. Gamybos procese gaunami ir šalutiniai produktai, todėl reikėtų pasvarstyti, ar tai būtų Ekonomikos ir inovacijų (EIM), ar Aplinkos, ar ŽŪM sritis. Turime dar dvejus metus pasiruošti šios naujovės įgyvendinimui, strategiją jau daugmaž aptarėme, kokius teisės aktus reikės pakeisti, kad tokias trąšas būtų galima naudoti. Tai padaryti nebus labai sudėtinga. Kur kas sudėtingiau surasti investuotojus, kurie apsiimtų gaminti RENURE trąšas“, – aiškino R. Krugelis.

Viceministras taip pat teigė, kad pirmiausia reikės pasidomėti, kokia būtų RENURE gamybos kaina, ar pasikeitus geopolitinei situacijai jų nenukonkuruotų tradicinės trąšos. Grupė ŽŪM darbuotojų buvo nuvykę į Daniją, kur pamatė ir mažesnių RENURE trąšų gamyklėlių. Tokias statyti Lietuvoje apsimokėtų ūkiuose, turinčiuose daugiau nei 500 karvių. Atsiperkamumas būtų iki 20 metų, o tai, pasak R. Krugelio, nepigus „malonumas“. Didelės gamyklos su dideliais pajėgumais kainuotų žymiai brangiau.

„Kiek Lietuvai reikėtų pajėgumų, manau, dar niekas nėra tiksliai paskaičiavęs, ties tuo dabar dirbame, – aiškino R. Krugelis. – Kai kurios informacijos dar nenorėtume viešinti, nes investuotojai atlieka analizes, skaičiuoja, nesinori pakenkti jų įdėtam triūsui ir padaryti žalos. Aplinkai RENURE trąšos bus šiek tiek palankesnės, nes į ją išskirs mažiau azoto. Tai nauja technologija – EIM sritis, o trąšos atiteks žemės ūkiui. Kaip susikonstruos finansavimo mechanizmas, mintys dar tik dėstosi. Reikės kalbėtis su keliomis ministerijomis ir spręsti, kaip šį sumanymą įgyvendinti. O pirmiausia aš norėčiau sužinoti, kiek RENURE trąšų gamyba kainuoja Danijoje, kiek tai iš tikrųjų bus naudinga ekonomiškai.“

„Šakėmis ant vandens“

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. balandžio 14 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.