Rožės: gražios ir lepios gėlynų karalienės

Metų laikai keičiasi taip greitai, kad, regis, net augalai nespėja su gamtos ciklu. Įsibėgėjus žiemai dar galime pasigrožėti šerkšnu ar lengvu sniego apklotėliu papuoštais rožių žiedais. Gražu, bet ar išgyvens šaltąjį metų laiką, ar džiugins puošniais žiedais ir kitą vasarą? Lietuvos rožininkų draugijos pirmininkė Nijolė Karpavičienė tvirtina, kad tai lemia veislės atsparumas šalčiui, oro sąlygos ir, žinoma, pasirinktas dengimo būdas.

Rūta ANTANAITIENĖ

Kada pradėjote rožes ruošti žiemai?

Jau vasaros antroje pusėje. Liepos pabaigoje augalų netręšiau azotinėmis trąšomis, skatinančiomis augti. Priešingai, rugpjūtį–rugsėjo pradžioje rožes tręšiau kalio ir fosforo trąšomis, kad geriau sumedėtų ir pasiruoštų žiemai. Į ramybės periodą rožės pereina pradėjus šalti iki –5, –7 °C.

Patartina iš anksto įsigyti storesnės daržo plėvelės (agrodangos), cheminių preparatų krūmams ir dirvai dezinfekuoti (vario preparatai naudojami esant teigiamai oro temperatūrai). Medžiagas (durpes, kompostą, augalinę žemę), naudojamas rožėms apkaupti, geriau laikyti šiltesnėje patalpoje, kad atšalus orams jas būtų galima naudoti. Rožyną reikėtų apdengti taip, kad ir žiemą atrodytų estetiškai.

Regis, pastaraisiais metais rožių ramybės periodas prasideda vėliau nei įprasta. Kaip ir kuo dengiate šias gėles žiemai?

Klimatui šiltėjant ruduo prasitęsė gruodžio sąskaita. Jau keleri metai iš eilės dėl neįprastai šilto ir ilgo rudens rožes žiemai pradedu ruošti gerokai vėliau. O kokia bus ši žiema – tikra loterija.

Iš tiesų visai nesvarbu, kaip ir kuo dengsime rožes, svarbiausia, kad, pasibaigus žiemai, lauktų kuo mažesni praradimai. Esame išbandę daug būdų: apipilti krūmo apačią durpėmis, statų krūmą surišti ir apvynioti daržo plėvele, dengėme ir eglišakėmis, bet tai mano sodui netiko. Jei durpes sulyja ir neužilgo pašąla, jos virsta ledo luitu, ir virš jų esanti rožių krūmo dalis nušaldavo. Daržo plėvele apvynioti stati krūmai taip pat gerai nežiemodavo. Dažniausiai pasisekdavo tik šiltą žiemą be didelių šalčių.

Dabar visas modernias rožes (floribundines, arbatines hibridines, angliškas) prilenkiu kuo arčiau žemės ir dengiu keliais daržo plėvelės sluoksniais. Rožes lenkti arčiau žemės, nelygu oro sąlygos, pradedu lapkritį ar gruodžio pradžioje.

Kokia paruošiamųjų darbų eiga?

Ne visada sutariama, kada tinkamiausias laikas genėti rožes. Mano nuomone, geriausia pavasarį, tada matyti žiemos pasekmės. Bet jei yra noro ir nebaisus šaltas oras, genėti geriau, kai nusistovi žemos minusinės temperatūros. Rudenį tik iškerpu išlūžusias šakas, su ranka nurenku nužydėjusius, nušalusius žiedus. Jei dar likę puošnių žiedų, labai trumpai juos nukerpu ir pamerkiu į vazą.

* Nuo krūmo apačios ir visų šakų sekatoriumi nukerpu lapus. Jų neskinu ir nenubraukiu delnu, kad nesužaločiau šakų. Pažeista vieta bus jautri, neatspari ligoms ir šalčiui.

* Nelietingą dieną, esant teigiamai temperatūrai, rožių krūmus ir žemę po jais nupurškiu vario preparatais. Po to lenkiu ir dengiu stiebus.

* Imu po vieną šaką ir lenkiu prie žemės vieną po kitos. Jas rišu ir tvirtinu pasigamintais lankais iš vielos arba rišu prie greta augančio krūmo. Tai reikia daryti atsargiai, jaučiant šakų lenkimo kampą. Nereikia priploti rožės prie žemės, lenkiama tiek, kiek leidžia krūmas.

* Prilenktas rožes palieku, iki kol paspaus šaltukas ir nusistovės minusinė temperatūra (5–10 °C šalčio). Kartais taip būna tik prieš Kalėdas.

* Aukščiausią krūmo dalį dengiu storiau, su daugiau sluoksnių daržo plėvelės, ant jos dar galima uždėti eglišakių. Jei neturite eglišakių, geriau naudokite po praėjusio sezono likusią seną daržo plėvelę, kuri būna kiek paplyšusi, bet tinkama naudoti mažesniais gabalais. Jos rišti nereikia, labai gerai prilaiko rožių spygliai.

* Apkamšiusi ir uždengusi pavienes rožes, jų grupę dengiu 2–3 sluoksnių daržo plėvele. Jos kraštus prispaudžiu akmenimis ar kitais sunkiais daiktais, į sušalusią žemę galima įkalti ir vinių.

* Laipiojančias ir vijoklines rožes nuimu nuo atramų, nukarpau lapus, nuleidžiu ant žemės. Prieš tai ant žemės padedu pagaliukų arba lentų (kad gėlės negultų tiesiai ant žemės). Stiebus sutvirtinu lankais, uždengiu daržo plėvele, tik storiau ir gausiau.

* Senovinių rožių, pavyzdžiui, Rosa gallica, stiebų nelenkiu prie žemės, bet surišu, kad sniegas jų neišguldytų.

Kokiomis svarbiomis taisyklėmis vadovaujatės, ruošdama rožes žiemai?

Geriau peržiemos tas krūmas, kuris bus sveikas, stiprus ir gausiai įsišaknijęs. Ligoti, silpni ar silpnomis šaknimis krūmai prasčiau atlaiko žiemą. Rožei bus sunku išverti šaltąjį metą, jei bus netinkamai pasodinta, poskiepis bus iškilęs virš žemės ar sodinant šaknys užsilenkusios į viršų arba pažeistos šaknys ar stiebai. Jei pasirenkame sodinti mūsų klimatinei zonai neskirtas rožes, tiesiog rizikuojame jas prarasti.

Patartina rinktis pralaidžias orui, baltas, šviesias dangas, nes tamsios, ypač juodos, anksti pavasarį saulėtomis dienomis labai įkaista (iki 20 °C), ir po jomis susidaro dideli temperatūros skirtumai. Labai gerai, kai apdengtas rožes užkloja sniegas – tokiame patale joms lengva laukti pavasario.

Tikriausiai svarbu ir rožyno vieta sodyboje?

Nėra vieno geriausio būdo dengti, kuris tenkintų visus. Rožių žiemojimo sėkmė labai priklauso nuo vietos, kurioje auga mylimos gėlės. Jei arčiau namo, užuovėjoje, tokioms rožėms žiema visada bus lengvesnė, jei atviroje vietoje – teks storiau ir tvirčiau uždengti. Kad vėjas ir sniegas neišlaužtų krūmų ir danga geriau laikytųsi, reikės tvirtos atramos ir pririšti.

Paprastai per laiką pastebime, kokioje sklypo vietoje stipresnė šalna ar daugiau sniego, tad vadovaukimės nuojauta ir sukaupta patirtimi. Pagrindinis tikslas – pasirūpinti rožėmis, kad kuo lengviau išgyventų žiemą, kad vasarą su džiaugsmu sulauktume gausaus žydėjimo.

Vidurio Lietuvoje kai kurie rožininkai gėlių pastaraisiais metais visai nedengia. Kaip tai vertinate?

Ruošiantis auginti rožes, jų veisles reikia pasirinkti pagal ištvermingumą šalčiui konkrečioje zonoje, tada jos geriau augs ir lengviau peržiemos. Nors Lietuva yra nedidelė, žinome, kad skirtinguose rajonuose žiemą yra nevienoda temperatūra. Todėl pagal šį skirstymą Lietuva yra 5–6 zonoje.

Šalčiausia yra Rytų Lietuvoje (Utena, Zarasai, Rokiškis, Ignalina, Švenčionys, Vilnius) – 5a zona. Čia minimalios oro temperatūros vidurkio amplitudė yra nuo –26,2 iki –28,8 °C. Centrinė Lietuvos dalis priskiriama 5b zonai – temperatūra žiemą 23,4–26,1 °C šalčio. Šilčiausia yra vakarinė Lietuvos dalis, esanti prie Baltijos jūros. Ji priskiriama 6a zonai su 20,6–23,3 °C šalčio minimalios oro temperatūros vidurkio amplitude.

Vilnius priklauso šalčiausiai Lietuvos sričiai. Todėl ne visos rožių grupės ir jų veislės, kurios nedengiamos sėkmingai peržiemoja Kaune, Kėdainiuose, Klaipėdoje, peržiemos ir Rytų bei Šiaurės Lietuvoje.

Vidurio Lietuvoje visas parko, floribundines, poliantines, arbatines hibridines ir visas kitas 5–6 zonos ne vijoklines rožes žiemai galima tik mulčiuoti 15–20 cm storio sausų durpių ar žemių, mulčio sluoksniu ir visiškai nebūtina dengti eglišakėmis ar kitomis medžiagomis.

Tačiau tas pačias rožes, auginamas Rytų bei Šiaurės Lietuvos regionuose, tenka pridengti, mat šių grupių veislių žiemojimas labai priklauso nuo vietinių mikrosąlygų. Vidurio Lietuvos gėlininkai, norėdami, kad rožės pražystų anksčiau ir gausiau, žiemą taip pat dengia rožes.

Nijolės Karpavičienės nuotraukos

2021-01-10